Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-343-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
1-343-865/2014
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-01698-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. N.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-343-865/2014Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01698-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Lukoševič,kaltinamajam A. N.,jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „T“ vadovu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį,teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013-07-13, apie 7.50 val., Vilniuje, prie Pašilaičių g. 13 namo, stovėdamas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio „VW JETTA“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) padėdamas 2 (dvi) 50 Lt nominalo kupiūras, kurių Nr. AH 6276367 ir Nr. AJ 2815440, į keleivio pusės priekinių durelių kišenę, davė 100 litų dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patruliams D. J. ir M. K., siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad jo pažįstama L. F. nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2013-07-13, apie 07.50 val., Pašilaičių g., Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti automobilio.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog tąkart su pažįstamais važiavo iš kavinės link draugų namų. Jo draugas N. I. davė pavairuoti automobilį L. F.. Jis sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, juos sustabdė pareigūnai. Nei jis davė mašiną vairuoti, nei ką. Kai juos sustabdė, L. F. pareigūnai nusivedė į savo automobilį, tada, po kelių minučių, priėjo jis prie pareigūnų, paklausė, ko sustabdė. Pareigūnai pasakė, kad L. F. neturi vairuotojo teisių ir jai rašomas protokolas. Grįžo jis į automobilį, viską pasakė draugams, ir pasakė, kad iškviestas tralas jų automobilio nutempimui. Tada jie paskambino kitai vairuotojai, kad ji pavairuotų automobilį, nes visi buvo išgėrę, o L. F. be vairuotojo teisių. Antrą kartą priėjo jis prie pareigūnų, pasakė, kad iškviestas antras vairuotojas, kuris gali pavairuoti jų automobilį, jie pasakė, kad negali jų paleisti, nes iškviestas tralas. A. N., R. S. draugė, jie parodė pareigūnams jos dokumentus, kad gali važiuoti, tralo dar nebuvo, bet pareigūnai nepaleido. Atvažiavo tralas, norėjo nutempti mašiną, bet, sakė, kad netemptų, nes turi vairuotoją. Tada pareigūnai liepė sumokėti tralo vairuotojui už tai, kad atvyko. N. I. sumokėjo 100 Lt tralo vairuotojui ir juos paleido. Jis pasakė pareigūnams, kad jie neteisėtai viską daro ir atsisėdo į priekį, į automobilį. Tada pareigūnai paprašė jo išlipti. Išlipo, jam pasakė, kad yra įtariamas kyšio davimu ir išsivežė į 5 policijos komisariatą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tai įvyko 2013-07-12, gal ir 13 d., nes buvo jau naktis. Važiavo Pašilaičiuose link Gabijos gatvės. Jis sėdėjo šalia vairuotojos, vairavo L. F., gale sėdėjo N. I. ir R. S.. Automobilis „Mercedes Benz” priklauso N. I.. Jie, keleiviai, buvo neblaivūs, vairuotoja blaivi. Patruliai buvo du, juos matė pirmą kartą. Šiandien jie yra, laukia už durų. Visi liko savo automobilyje, kai pareigūnai nusivedė L. F.. Laukė apie 10 minučių. Paskui nuėjo jis paklausti, kas vyksta. Lauke paklausė pareigūnų, kas vyksta. Jie pasakė, kad rašomas protokolas. Pareigūnai neklausė, ar yra galinčių parvairuoti automobilį. Pradžioje elgėsi jis labai kultūringai, tada grįžo į mašiną, galvojo, ką reikia daryti. R. S. nusprendė, kad gali paskambinti N., jos pavardė nežino, nes pirmą kartą matė, gal ji galėtų pavairuoti mašiną. Raminta paskambino ir N. sutiko, privažiavo su taksi. Tada policijos pareigūnams pasakė jis, kad yra vairuotoja, jie pasakė nesvarbu, nes jau iškviestas vežimėlis (tralas). Antrą kartą pasakė pareigūnams, kad yra vairuotojas, kuris galės parvairuoti jų automobilį ir jie gali važiuoti namo. Pareigūnai pasakė ne, nes iškviestas tralas ir viskas. Kai grįžo į jų automobilį, tada greitai atvažiavo N. ir jie išlipo. N. priėjo prie pareigūnų, parodė vairuotojo teises. Pareigūnai vis tiek sako ne, nepaleis, nes iškviestas tralas. K. N. atvažiavo, visi išlipo iš mašinos ir buvo krūvoje, pareigūnai irgi išlipo. Tada atvažiavo vežimėlis (tralas), jie iškart pradėjo traukti mašiną į vežimėlį. Jis paskė, ką jie daro, neturi teisės. Pareigūnams tai labai nepatiko, pradėjo ginčytis su jais. Kada atvažiavo tralas, paskui pareigūnai pasakė, susimokėti ir paleis. Pagal jį, tai D. J. taip pasakė. N. I. sumokėjo tralo vairuotojui. Tralo vairuotojas nedavė nei kvito, nieko. Tralo vairuotojas buvo išlipęs, jis kabino automobilį. Kai atvažiavo tralas, abu patruliai buvo lauke, visi draugai maždaug aplink, o kur buvo L. F., nepamena. Jam buvo nesuprantama, kodėl iškart be jokių kalbų norėjo išvežti mašiną, ją nutempti. Matėsi, kad pareigūnai nori tyčia pakenkti, todėl pradėjo ginčytis. Kai jis susinervavęs atsisėdo į automobilio priekį, pareigūnai pasakė, jog eitų. Paklausė, kur eiti, pasakė į jų mašiną. Tada atsisėdo į jų mašiną ir jį išvežė į policijos komisariatą, kad jis įtariamas papirkinėjimu. Iki kitos dienos 12 val. praleido policijos komisariate, tyrėja jam surašė kaltinimą, ir viskas. Jį vieną išvežė į policijos komisariatą. Jam uždėjo antrankius. Kodėl, nesuprato. Pareigūnai buvo pikti, nes prieš tai su jais ginčijosi. Kai jam uždėjo antrankius, tralo vairuotojas jau buvo išvažiavęs. Jie su automobilio savininku prašė, kas neišvežtų automobilio. Jis pats gal buvo labiau agresyvesnis. Nevartojo necenzūrinių žodžių. Jo su dujų balionėliu paprašė, kad išliptų iš mašinos. Jis sėdėjo draugo mašinoje priekyje, keleivio vietoje, draugai buvo lauke, tada priėjo vienas pareigūnas, tas, kuris surašė protokolą, ir pasakė, kad išliptų. Paklausė, kodėl, tada jis paėmė dujų balionėlį, tik pagąsdino. Jis išlipo, tada surakino jį antrankiais ir išsivežė. Jį vedė vienas patrulis, abu susėdo į mašiną ir išvažiavo į 5PK, Šeškinėje. Šeškinėje, policijos komisariate, matė budintį. Jį pasodino šalia budinčio, budintis pasakė, kad jis neagresyvus ir gali sėdėti šalia jo. Buvo sulaikytas 7 valandas. Nieko apie pinigus nekalbėjo. Pinigus tralo vairuotojui davė jo draugas, automobilio savininkas. Kai jį įsodino į tarnybinį automobilį, L. F. jame nebebuvo. N. taip ir pasiliko įvykio vietoje, paskui visi draugai išvažiavo. Jis paklausė pareigūno, kodėl jam reikia įšipti iš mašinos. Vežant į policijos komisariatą jam pasakė, kad yra sulaikytas. Sakė pareigūnai, būtų protingesnis viskas būtų kitaip, o dabar kai yra labai gudrus, tai pamatys, kas bus. Su patruliais ginčijosi apie 10 minučių. Pagrinde su D. J. ginčijosi. Iki atvažiuojant tralui buvo priėjęs prie priekinės dešinės patrulių automobilio pusės. Pareigūnai buvo automobilyje. Priėjęs pasiklausė, dėl ko sustabdė. Kiek prisimena, pareigūnas atidarė langą, tada jis pasiklausė, kas vyksta ir ko juos sustabdė. Jam paaiškino, kad L. F. neturi teisės vairuoti. Du kartus prie to pačio pareigūno buvo priėjęs. Prie pareigūno, kuris sėdėjo keleivio pusėje. Kai juos paleido, Nerijus atsiskaitė su tralo vairuotoju, tada jis nuėjo į jų automobilį, buvo jis vienas mašinoje ir praėjo gal pora minučių, kol priėjo pareigūnas su dujų balionėliu. Pareigūnas paprašė jo išlipti, pasakė, kam lipti, jis pasakė išlipk, arba panaudos dujų balionėlį. Pareigūnų automobilio durelių pats neatidarė. Pareigūnas atidarė langą, antrą kartą gal atidarė ir dureles. Tuos du kartus, kai buvo priėjęs prie pareigūnų automobilio, L. F. buvo jų automobilyje. Protokolą rašė tas pareigūnas, kuris buvo už vairo, o jis bendravo su D. J.. Komisariate jam parodė pinigų kupiūras, jos buvo įdėtos į paprastą maišelį. Komisariate jį pasodino prie budinčio, padėjo viską ant stalo, pinigus, viską paaiškino. Maišelyje buvo dvi kupiūros po 50 Lt. Prie komisariato jam atidarė pareigūnas duris, jis pats išlipo. Nematė, iš kur pareigūnai paėmė pinigus, pinigus pamatė tik komisariate. Nematė, ar pareigūnai bendravo su tralo vairuotoju. Pačio fakto, kaip draugas atsiskaitė su tralo vairuotoju, nematė. Bendravo telefonu su ta kompanija, pas kurią turėjo važiuoti. Buvo 7 val. ryto, kam jis galėjo skambinti. Jokiems pareigūnas, advokatams neskambino. Jo telefonas priklauso UAB „Eurocom“, Nr. 865912456. Tuo momentu tą vienintelį telefoną ir turėjo. Mašina priklauso N. I..

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. parodė, jog asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. Dirbo su D. J. po 6 PK teritoriją, važiavo nuo Gabijos g. Pašilaičių gatve link Laisvės pr. Pastebėjo, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas, o „Mercedes Benz” stovi, nevažiuoja. Tai sukėlė įtarimų, tada, pravažiavus sankryžą, pradėjo stabdyti. D. J. priėjo prie automobilio, automobilį vairavo mergina. Grįžęs pareigūnas pasakė, kad asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Pradėjo tikrinti, tada priėjo šis pilietis (kaltinamasis). Kaltinamasis atidarė kolegos duris, paminėjo keletą kartų, kad kažką pažįsta iš advokatų ar pareigūnų, siūlė paimti pinigų. Neėmė, jis vis tiek padėjo į durų kišenę pinigus, pasakė, kad jis pasiimtų, kad bus nemalonumų, kaltinamasis uždarė duris ir nuėjo. Kaltinamasis pinigus padėjo į durų kišenę. Tada kolega įdėjo pinigus į celofaninį maišą. Rašant protokolą, paklausė merginos, kuri buvo jų mašinoje, ar bus blaivus asmuo, kuris galėtų parvairuoti mašiną, mergina pasakė, kad ne, tada iškvietė tralą. Surašius protokolą, atvažiavo lyg ir įmonės atstovė, kurios vardu buvo registruotas automobilis. Tuo metu, kaip tik atvažiavo ir tralas. Pasakė, kad už vežimėlį (tralą) reikia susimokėti ir pasakė, kad kaltinamąjį reikia vežti į policijos komisariatą. Tada jis įsėdo į savo automobilį, norėjo užsirakinti, bet nespėjo, buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog prie merginos, kuri vairavo automobilį, priėjo kolega, o jis vairavo automobilį. Kolega grįžo su mergina į tarnybinį automobilį, ji atsisėdo gale. Po kažkiek laiko, iš keleivio pusės priėjo kaltinamasis. Iš pradžių jis lyg merginos duris atidarė ir pasakė, kad nusiramintų, kad patikrins duomenų bazę ir viskas bus gerai. Kaltinamasis buvo neblaivus. Patikrino ir pamatė, kad sulaikyta mergina neturi vairuotojo teisių. Tiksliai, ką priėjęs pasakė kaltinamasis, negali prisiminti. Jų automobilyje yra įmontuota vaizdo ir garso aparatūra, bet ji tuo metu neveikė, nes automobilis buvo užgesintas, nes taupo kurą. Jei yra konfliktas reikia įjungti variklį, bet konflikto nebuvo, nes buvo bendraujama su mergina, o ne su kaltinamuoju. Ką prisimena, tą papasakojo. Kaltinamasis buvo priėjęs keletą kartų prie tarnybinio automobilio. Matė, kad buvo dedama 50 litų, bet kai grįžo, tyrėja pasakė, kad viso įdėta 100 litų. Kolega įdėjo į maišiuką rastas pinigų kupiūras. Neprisimena, kas iškvietė tralą. VPK sudaręs sutartį su UAB „Salda“, kas nutempinėja mašinas. Koks atvyko vairuotojas, nežino. Vairuotojas pasakė, kad reikia atsiskaityti už tralą, ne jie pasiūlė jam sumokėti. Pagarsinus tyrimo metu duotus liudytojo M. K. parodymus, parodė, jog iš pradžių aš išlipęs iš automobilio nebuvo. Kai pareigūnas dėjo pinigus į maišelį, kaltinamasis jau buvo išėjęs į savo automobilį. Automobiliui važiuojant, automatiškai veikia vaizdo ir garso aparatūra. Tralo vairuotojas pasakė, kad reikia atsiskaityti. Reikia klausti tralo firmos darbuotojo, kaip vyksta atsiskaitymas. Nematė momento, kada buvo atsiskaitoma su tralo vairuotoju. Jam atrodo, kad tralas pirmiau atvažiavo, paskui privažiavo mergina ir pasakė, kad gali pavairuoti automobilį. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Jie norėjo sulaikyti kaltinamąjį, bet jis buvo nepiktybinis, todėl iš pradžių ir nesulaikė. Kai atvažiavo tralas, išlipo, ir norėjo pasodinti kaltinamąjį į automobilį, nes jau paleido L. F.. Tralo vairuotojas ieškojo kablio, gi ne jis asmeniškai ieškojo. Kaltinamasis pasakė, kad neturi teisės išvežinėti automobilio, paskui įšoko į savo mašiną. Kaltinamasis aiškino, kad UAB „Saudos“ darbuotojas neturi teisės paimti automobilio. Kaltinamajam buvo pasakyta, kad jis nesimaišytų, netrukdytų dirbti. Tralo vairuotojas ieškojo kablio. Kai kaltinamasis pasakė, kad neturi teisės nuvežinėti automobilio, tuo metu buvo kieme. Visų pirma turi užtikrinti automobilio išvežimą. Jei žmogus nesišalina ir yra nepiktybinis, tai neskuba jo sulaikyti. Kai pasakė, kad išvežinės automobilį, kaltinamasis nenorėjo išlipti iš savo automobilio, nevykdė teisėtų reikalavimų. Kai pagrasino, tada jis pakluso, nes subėgo visi draugai ir paragino jį išlipti iš automobilio. O komisariate sakė, kad kaltinamasis išvis cirkus krėtė. Jam atrodo, kaltinamasis apie tralą sužinojo, kai jis atvažiavo. Iki įvykio kaltinamojo matyti neteko. Daug laiko praėjo, negali pasakyti, bet jam atrodo, gal galines dureles kaltinamasis irgi buvo atidaręs. Keletą kartų jis tikrai ėjo prie tarnybinio automobilio. Neprisimena, kada kaltinamasis siūlė pinigus, gal po antro karto. Vyko diskusija, kad kaltinamasis pažįsta tą ir aną, paaiškino, kad nieko nebus ir nieko nedarytų, jis buvo įspėtas. Pirmą kartą kaltinamasis buvo įspėtas, vėliau atėjo, įdėjo pinigus, pasakė, kad viskas gerai ir išėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. J. parodė, jog dirbo su M. K., buvo vasara, tikslios datos nepamena. Dirbo 6PK zonoje, važiavo Pašilaičių g. link Laisvės pr. Pastebėjo, atrodo, „Mercedes Benz” automobilį, jame buvo gal keturi asmenys. Jiems sukėlė įtarimą vairuotojo vairavimo įgūdžiai, nusprendė patikrinti. Jis priėjo prie vairuotojos, paprašė dokumentų. Ji padavė, atrodo, tapatybės kortelę, o vairuotojo pažymėjimą, neva, pamiršo namuose. Šalia jos sėdėjo kaltinamasis, jis buvo neblaivus, reiškė garsiai savo emocijas. Pakvietė vairuotoją į tarnybinį automobilį. Porininkas patikrino jos dokumentus, paaiškėjo, kad mergina neturi teisės vairuoti automobilį. Jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, kai priėjo kaltinamasis, bandė jai paaiškinti, kad turi bendrų pažįstamų, paminėjo buvusių pareigūnų pavardes, po to pasiūlė pinigų, kad neįformintų mergaitės. Atidarė jo dureles, pats į jas įdėjo suglamžytus pinigus po 50 Lt, kiek tiksliai įdėjo, nežino, pinigų nelietė. Pasiūlė jam pinigus paimti, įspėjo dėl atsakomybės. Asmuo paaiškino, kad viskas tvarkoje, turi bendrų pažįstamų. Pradėjo skambinti, kaip suprato, pažįstamiems, jis stovėjo lauke. Paskui kokius 5-6 kartus atidarė jo dureles, gal 5 kartus prašė paimti pinigus, visa tai matė mergina, kuri sėdėjo gale. Kol rašė protokolą, paklausė, kieno automobilis, lyg nustatė, kad priklauso įmonei. Nebuvo kam perleisti automobilio, nes visi asmenys buvo neblaivūs, o vairuotoja be vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino vairuotojai, kad nėra galimybės, kam perduoti automobilio. Ji paaiškino, kad jai davė vairuoti, nors žinojo, kad ji neturi vairuotojo teisių, bet kiti asmenys buvo neblaivūs. Vėliau iškvietė tralą, kad paimtų automobilį. Kaltinamasis prašė, kad neimtų automobilio, aiškino, kad kažkam perduos. Vėliau atvažiavo įmonės darbuotoja, jai ir perdavė mašiną. Buvo atvažiavęs ir tralas, kadangi, nauja mašina, reikėjo įsukti specialų kablį, kad įkelti automobilį. Apžiūrint automobilį, iš savo mašinos išlipo kaltinamasis, pradėjo priešintis, tuo metu porininkas pabaigė surašinėti protokolą. Jis kaltinamajam paaiškino, kad jis bus sulaikytas, o dabar tegu netrukdo. Paskui jis jam pasakė, kad jis sulaikytas ir važiuos į policijos komisariatą, tada kaltinamasis greitu žingsniu nuėjo į savo mašiną ir bandė užsirakinti. Jis sulaikė duris, kaltinamasis nesutiko išlipti, priešinosi, išsitraukė ašarines dujas ir pagrasino. Tuo metu pribėgo jo draugai ir jo paprašė, kad jis išliptų. Kaltinamasis išlipo ir buvo sulaikytas. Kaltinamasis juos, pareigūnus, provokavo ir visaip vadino. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kaltinamasis pirmą kartą priėjo, atidarė jo dureles ir tada pasakė, kad pažįsta buvusius pareigūnus, paminėjo pavardes. Jis pasakė, kad pažįsta tuos žmones, bet nieko nebus. Tada jis uždarė dureles, paskui vėl grįžo, ir įdėjo sulamdytus pinigus į dureles. Pasakė, jog pasiimtų pinigus. Bendravimas vyko gerą pusvalandį, kol atvažiavo tralas. Kaltinamasis sakė, jog viskas tvarkoje. Pasakė jam, kad pridės pinigus prie bylos ir turės didelių nemalonumų, bet kaltinamasis toliau jį įkalbinėjo, kad yra bendrų pažįstamų ir viskas bus gerai. Tada jis vėl nuėjo į savo automobilį, paėmė telefoną ir kažkam skambino. Gal po kokio 5 karto, kai kaltinamasis atidarė dureles ir nepasiėmė įdėtų pinigų, tada paėmė tuos pinigus su polietileniniu maišeliu ir įdėjo į „bardačioką“. Tai matė mergina, kuri sėdėjo gale. Tuo momentu negalėjo sulaikyti kaltinamojo, nes mašinoje dar buvo vairuotoja, nebuvo kur jo sodinti. Kaltinamasis jiems trukdė dirbti. Kaltinamąjį visą laiką matė akiratyje, jis nesišalino. Komisariate jie išsiaiškino, kiek kaltinamasis įdėjo pinigų. Kaltinamasis iš kišenės ištraukė ranką su pinigais ir įkišo pinigus. Moteris, kuri sėdėjo gale, viską tai matė. Jis sėdėjo keleivio pusėje, kaip jis galėjo įjungti automobilį. Kadangi, tralas jau atvažiavo, reikėjo už jį susimokėti. Jis nedalyvavo tame procese, tik sutiko grąžinti automobilį, nes atvažiavusi mergina buvo blaivi ir priklausė tai įmonei, kurios vardu buvo registruotas automobilis. Neprisimena, ar automobilis buvo įjungtas, ar išjungtas. Siūlymas skambėjo iš kaltinamojo žodžių, o veika buvo pinigų įdėjimas. Kaltinamasis buvo atidaręs tarnybinio automobilio duris daug kartų. Mano, kad daugiau kartų, nei du. Turbūt, antru kartu buvo įdėti pinigai. Neprisimena, kuriuo metu buvo siūlymas paimti pinigus. Jis pasiūlė naujai atvykusiai vairuotojai, kad atsiskaitytų su tralo vairuotoju. Jis nematė, kaip vyko atsiskaitymas ir apie ką jie kalbėjo. Jis žino, kad tralo vairuotojas ima mokestį už atvažiavimą. Kuris vairuotojas buvo tuo metu, nežino. Bandė ieškoti kablio, bandė pakrauti automobilį, protokolas tuo metu dar buvo rašomas, ir mergina su jo kolega sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Tuo metu, kai pamatė dokumentus, kad gali atiduoti automobilį, įspėjo kaltinamąjį, kad jis bus sulaikytas. Visa tai vyko 1-2 minutes. Kaltinamasis bandė uždarinėti bagažinę, neleisti prie automobilio, nors žinojo, kad bus sulaikytas. Mano, kad kiti asmenys girdėjo, kai pasakė, kad kaltinamasis bus sulaikytas, nes visi buvo lauke. Kaltinamasis atidarė jos duris, norėjo bendrauti su juo, ne su mergina. Jis priėjo prie automobilio vairuotojos ir ją ativedė į tarnybinį automobilį, o porininkas tikrino duomenų bazę. Keletą minučių truko, kol atėjo kaltinamasis pirmą kartą iki jų automobilio. Tiksliai neprisimena, bet pokalbis tęsėsi apie pusę valandos su kaltinamuoju, jis ateidavo, išeidavo, pakalbėdavo telefonu. Mano, kad tarnybinio automobilio variklis buvo įjungtas, bet, kaip buvo, iš tikrųjų, nežino. Porininkas viską girdėjo tuo metu, kai kaltinamasis buvo priėjęs prie jų automobilio. Reikėjo išsiaiškinti, ar žmogus supranta savo veiką, nes jis buvo neblaivus. Jis, pareigūnas, tikėjosi, kad kaltinamasis atsiims savo pinigus ir nieko nebus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. F. parodė, jog kaltinamasis jos pažįstamas, pareigūnų asmeniškai nepažįsta. Važiavo tąkart mašina, vairavo ji, sustabdė policija. Jaisurašinėjo protokolą, nes vairavo neturėdama vairuotojo teisių. Po kiek laiko priėjo A. pasiteirauti, dėl ko ji yra sulaikyta. Pareigūnai paaiškino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir pareigūnai jam pasakė eiti, sėsti į savo automobilį. Viskas užtruko gan ilgai, antrą kartą atėjęs A. paklausė, ką daryti dėl mašinos, pareigūnai pasakė, kad bus iškviestas tralas ir jam pasakė eiti į automobilį. Tada atvyko tralas, nors minėjo, kad gali atvykti mergina, kuri gali parvairuoti automobilį, tačiau pareigūnai pasakė, kad mašiną nuveš tralas, nes jis jau iškviestas. Mergina, kuri galėjo nuvairuoti automobilį, atvyko truputį vėliau, nei tralas, ji turėjo teisę vairuoti. Pareigūnai pasakė sumokėti už tralą, matė, kaip N. I. padavė kažkiek pinigų. Tuo metu vyko diskusijos, A. klausė, kodėl mergina negali važiuoti, o reikia tralo. Paskui, pareigūnai tarsi jį ištraukė ir išsivežė. Atsakydama į klausimus parodė, jog pirmą kartą A. priėjo prie pareigūnų automobilio iš keleivio pusės, pasibeldė į langelį, pareigūnas jį atidarė. A. klausė, kas vyksta, kodėl taip ilgai ji sėdi jų automobilyje. Pareigūnas pranešė, kad L. F. vairuoja be vairuotojo teisių. A. atsakė, kad nežinojo, kad ji sėdo už vairo neturėdama vairuotojo teisių. Ji mokėsi vairavimo mokykloje, kaltinamasis gal galvojo, kad turi vairuotojo teises. N. I. automobilio savininkas, jis patikėjo vairuoti automobilį. Nežino, kodėl atėjo kaltinamasis prie pareigūnų mašinos, o ne Nerijus. Pareigūnas paklausė A., ar žinojo, kad L. F. važiuoja be vairuotojo teisių, jis pasakė - ne. Tada pareigūnas pasakė jam grįžti į automobilį ir jis grįžo. T. A. atėjo antrą kartą pasiteirauti, ką daryti dėl mašinos. Pareigūnai pasakė, kad iškvies tralą. A. pasakė, kad nereikia, nes atvažiuos moteris ir parvairuos automobilį. Pareigūnai vis tiek tvirtino, kad atvažiuos tralas ir liepė jam grįžti į automobilį, jis grįžo. Tuomet veiksmas vyko, kai atvyko tralas ir mergina. Kai atėjo į pareigūnų automobilį, jie paėmė jos pasą ir patikrino duomenų bazę, tada pradėjo rašyti protokolą. Klausė, ar turi vairuotojo teises, pasakė, kad neturi. Klausė, kodėl vairavo tuomet automobilį, atsakė, nes jos draugai buvo išgėrę, ji buvo blaivi, nedidelis atstumas, pasakė jiems, kad gali vairuoti. Daugiau nepamena, ko klausė pareigūnai. A. pirmą kartą priėjo negreitai. Jai atrodo, jos neklausė pareigūnai, kas gali nuvairuoti mašiną. Neužfiksavo, kada buvo paskambinta tralo vairuotojui, tik galvojo apie tai, ką pati padarė. Nematė fakto, kad A. davė pareigūnams pinigų. Jokių pasiūlymų dėl pinigų davimo negirdėjo. Viską girdėjo, ką A. sakė, bet pinigų siūlymo nebuvo. Ji konkrečiai matė, kad pinigai į automobilio kišenę nebuvo įdėti, nes sėdėjo mašinoje. Pirmą kartą priėjęs prie tarnybinio automobilio A. minėjo apie protokolą, kad gal nerašyti jai protokolo. N. A. pareigūnų, kuriuos pažįsta. Du kartus A.uvo priėjęs prie automobilio. Kai jis pasibelsdavo, pareigūnai atidarydavo langą. Ji pati pasisiūlė vairuoti, nes buvau blaivi. Buvo užsiminusi, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, bet draugai galvojo, kad namuose paliko. Su A. yra pažįstami, nėra, kad dažnai bendrauja. A. nebuvo iniciatorius, kad ji sėstų už vairo. Kai išlipo iš tarnybinio automobilio, pamatė, kad pareigūnas kažko supyko, A. įsėdo į mašiną, tada pareigūnas jį ištraukė, surakino antrankiais ir išsivežė. Pokalbio tarp jų prieš tai, negirdėjo. Neilgai truko, gal 5 minutes, kol ji išlipo iš tarnybinio automobilio, o A. buvo sulaikytas. Mergina, kuri galėjo vairuoti automobilį, atvyko keletą minučių vėliau, nei tralas. Matė, kaip N. padavė pinigus tralo vairuotojui. Pareigūnai sakė, kad atsiskaitytų už tralą. Pareigūnai matė, kaip buvo atsiskaitoma su tralo vairuotoju, nes visi buvo lauke. Atsiskaitymas vyko prieš A. sulaikymą. Negirdėjo, dėl ko A. buvo sulaikomas. Negirdėjo, kad pareigūnas sakytų: „pasiimk pinigus“. A. buvo 2 kartus priėjęs prie tarnybinio automobilio. Negali atsakyti, kodėl skiriasi jos parodymai nuo pareigūnų parodymų Kaltinamasis buvo sulaikytas, nes buvo diskusija, kas nuveš mašiną, pareigūnai nenorėjo sutikti, kad automobilį nuvairuotų mergina. Nepastebėjo, kad A. kalbėtų grubiai. Matyt, pareigūnai dėl to ir supyko, kad A. aiškino, ką daryti. Ji užsiminė, kad neturi vairuotojo teisių, bet, kadangi, mokėsi vairavimo mokykloje, draugai galvojo, kad teises turi, be to, kompanija buvo išgėrusi. Ji A.matė, kai jis buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio langelio, ar lauke jis bendravo telefonu, nematė. Buvo nubausta už tai, kad vairavau be vairuotojo teisių.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. S. parodė, jog kaltinamasis jos pažįstamas. Važiavo tąkart link draugų, L. F. sakė neturinti vairuotojo teisių, jie pagalvojo, kad tik tuo metu ji neturi vairuotojo teisių, todėl važiavo, o ji vairavo. Tuo metu juos sustabdė policija, išsikvietė L. F.. Ji sėdėjo pareigūnų mašinoje pakankamai ilgai, tada kaltinamasis nuėjo vieną ar du kartus pažiūrėti, kodėl taip ilgai jos nepaleidžia. Paskui priėjo policijos pareigūnas paklausti, ar gali kas parvairuoti automobilį, pasakė, jog ne. Tada ji paskambino draugei N. ir ta sutiko atvažiuoti ir parvairuoti jų mašiną. Jai atvykus, buvo neleista pasiimti automobilio, tik po kiek laiko ji sėdo už vairo ir jie išvyko, o kaltinamąjį išsivežė pareigūnai. Priežasties, dėl ko, nežinojo. Atsakydama į klausimus, parodė, jog ji sėdėjo visą laiką automobilyje. Automobilyje buvo tryse. Ji sėdėjo gale, kairėje pusėje, šalia N. I., o priekyje, keleivio vietoje, kaltinamasis. Viskas truko apie pusvalandį-valandą. Viskas vyko ramiai, jokių veiksmų nematė. Kaltinamąjį išsivežė tie patys patruliai. Atvažiavo tralas, bet jau buvo atvykusi jos draugė, tai prašė, kad netemptų jų automobilio, nes jau yra asmuo, kuris gali parvairuoti. Ji būdama automobilyje skambino draugei, kad atvyktų parvairuoti. Jei neklysta, buvo atvykę du tralo darbininkai. Draugė prašė tralo vairuotojų, kad jai leistų parvairuoti automobilį, girdėjo, kad ji prašė, o ką jai atsakė, negirdėjo. Po to tralo vairuotojai išvažiavo ir leido jos draugei vairuoti automobilį. Jai atrodo, tralo darbuotojai bandė kabinti jų automobilį. Nematė, ar jiems buvo sumokėta. Nematė, ar pareigūnai buvo išlipę, kai kaltinamasis nuėjo prie jų mašinos. Kai atvyko tralo darbuotojai, nematė, ar pareigūnai buvo išlipę. Su jais sėdinčiais automobilyje bandė kabinti jų mašiną. Neprisimena, ar buvo tuo metu išlipę pareigūnai. Atrodo, kad N. I. sakė apie sumokėjimą tralo darbuotojams. Kiek sumokėjo, nežino. Nematė, ar buvo išrašytas koks čekis.Berods, nebuvo užkabintas automobilis. Kai buvo atvažiavę tralo vairuotojai, jos draugė ilgai kalbėjo, kad jai leistų vairuoti. Tralo darbuotojai porą kartų buvo priėję, lyg bandė kažką daryti. Nepamena, ar pareigūnai buvo tuo metu priėję. Tuo metu kaltinamasis buvo jų automobilyje. Su tralo darbuotojais kalbėjo jos draugė, kuri atvažiavo juos parvežti. Pareigūnai patys atidarė dureles ir išsitraukė kaltinamąjį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. L. parodė, jog asmeniškai kaltinamojo nepažįsta. Įvykio nepamena. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kai mašinos iš įvykio vietos neišveža, dažniausiai yra sumokami pinigai. Šuio konkretaus Įvykio nepamena. Dažniausiai už tralo iškvietimą sumokama 50 litų. Jis dirba pagal verslo liudijimą, jei žmogus neprašo čekio, jo nerašo. Jei prastovi valandą ir daugiau, paima ne 50 litų, o didesnę sumą. Vyksta į iškvietimus vienas. Jis pats įvardija sumą, kurią asmuo turi sumokėti. Jei atvažiavo ir pasako, kad nereikia vežti automobilio, užtenka 50 litų, o jei buvo pradėti kažkokie veiksmai, ilgiau prastovi, paima daugiau pinigų. Pareigūnai visada būna. Pareigūnai pasako, ar galima vežti automobilį, ar ne. Būna, kad ir pavieniai asmenys gali jį išsikviesti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. I. parodė, jog kaltinamasis jo draugas, pažįstamas. Juos sustabdė policija, automobilį vairavo L. F.. Ją išsikvietė policininkai į savo automobilį. Ilgai laukė, tada atvažiavo tralas, norėjo nutempti automobilį, jie nesutiko, nes turėjo atvažiuoti R. S. draugė ir juos parvežti. Atsakydamas į klausimus parodė, jog tralo vairuotojui reikėjo sumokėti už iškvietimą, buvo sumokėta 100 litų. Kaltinamąjį išsivežė policininkai, kodėl, nežino. Kai juos sustabdė, neprisimena, ar buvo priėję pareigūnai. L. F. nuėjo iki policijos mašinos. Kaltinamasis ėjo link policijos automobilio gal porą kartų. Neprisimena, ko jis ten ėjo. Nematė, ar kaltinamasis buvo įlipęs į policijos automobilį. Nieko tokio nepasakojo kaltinamasis, kai grįžo iš policininkų. Nepamena, ar patruliai buvo išlipę iš automobilio. Kai buvo išlipę prie tralo vairuotojo, tada buvo sumaištis, gal tada kaltinamąjį išsivedė pareigūnai. Jis sumokėjo tralo vairuotojui. Jis ginčijosi, nes kablį norėjo įsukti, bet jau buvo atvykusi vairuotoja. Buvo vairuotoja N., kurią iškvietė R. S.. Buvo neblaivūs, išgėrę vidutiniškai, todėl patys negalėjo vairuoti. Mano, kad šis tralo vairuotojas buvo atvykęs, kuris liudijo šiandien. Tralo vairuotojas norėjo kabinti automobilį, bet jis sakė, kad nereikia, nes yra vairuotoja. Tralo vairuotojas laukė nelabai ilgai. Kokiomis kupiūromis sumokėjo tralo vairuotojui, nepamena. Antrankiais buvo surakintas kaltinamasis gal dėl to, kad ginčijosi su tralo vairuotoju, nes jie kategoriškai norėjo nuvilkti automobilį, o jie sakė, kad turi vairuotoją. Keiksmažodžių negirdėjo. Pats tralo vairuotojas tikriausiai pasakė, kiek jam sumokėti. Policininkai tuo metu buvo šalia. Tralo vairuotojas neišrašė už sumokėjimą jokio dokumento, jis neprašė. Automobilis priklauso jam. L. F. buvo blaivi ir sakė, kad gali pavairuoti. Neprisimena, bet įsivaizdavo, kad ji turi vairuotojo pažymėjimą. Ji pažįstama, taip pat ir kaltinamojo pažįstama. Nežino, kodėl atsisėdo į mašinos galą, nesureikšmino, kur sėstis. Per miglą viską prisimena. N. atvažiavo gal valandos bėgyje. Viskas truko gal valandą, gal ir ilgiau. Patrulius tuo metu matė pirmą kartą. Su policininkais teko šiek tiek bendrauti, kai buvo atvykęs tralo vairuotojas. Pakankamai greitai kaltinamasis nuėjo antrą kartą pas pareigūnus. Nepamena, ar tuo metu jau buvo iškviesta N.. Arba policininkai, arba tralo vairuotojas pasakė, kad už tralą reikia atsiskaityti. Praėjo ilgas laikas, kol viskas vyko. Apie kyšio davimą kaltinamasis nieko nesakė. Nematė, ar kaltinamasis nešėsi link policininkų kokius nors savo daiktus. Po viso šio įvykio sužinojo, kad L. F. neturi vairuotojo teisių. Nepamena, ar be antrankių dar kas buvo panaudota. Kai atvyko tralo vairuotojas, tada buvo griežtesnis bendravimas su pareigūnais, nes jis neleido traukti automobilio, o pareigūnai norėjo jį nutempti. Po įvykio L. F. pasakė, kad jai bus paskirta bauda. Tyrimo metu teisingai viską nurodė.

2013-07-13 alkotesterio kvite nurodyta, kad 2013-07-13, 09.07 val., A. N. nustatytas 1.40 promilių neblaivumas (b.l. 23).

Piniginės lėšos – 100 Lt – perduotos saugoti į Vilniaus apskr. VPK Finansų skyrių (b.l. 13-18).

Patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-07-13, dirbdamas kartu su patruliu D. J. tarnybiniu automobiliu pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, jog jį vairavo Laura frankonytė, kuri pateikė automobilio dokumentus ir negalėjo rasti vairuotojo pažymėjimo sakydama, jog jį paliko namuose. Patikrinus, paaiškėjo, jog L. F. neturi teisės vairuoti transport priemones. Rašant protokolą, iš automobilio Mercedes Benz priekinės keleivio sėdynės išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, A. N., atidarė galines automobilio duris ir L. F. pasakė, jog nesijaudintų. Tada A. N. jie, patruliai, išaiškino, kad automobilyje jie kelionės nebetęs, kadangi L. F. neturi teisės vairuoti. Tuomet A. N. vėl nuėjo į savo automobilį ir už keletos minučių grįžęs prie tarnybinio automobilio pareiškė, jog pažįsta jų kolegąir į priekinių keleivio durelių apmušalo kišenę padėjo 50 Ltkupiūrą. Kiek tų kupiūrų buvo, nematė, kadangi sėdėjo už vairo. Vairuotojas buvo įspėtas dėl bandymo papirkti pareigūnus ir, kad paimtų pinigus, nes bus pristatytasį komisariatą dėl pareigūnų papirkimo. Tačiau A. N. nepaėmė pinigų, uždarė duris – nuėjo į savo automobilį. Buvo iškviestas tralas (b.l. 5).

Taigi, kaip matyti, pats kaltinamasis A. N. neigė siūlęs pareigūnams kyšį, nurodė, jog kalba ėjo dėl automobilio nenuvežimo tralu į aikštelę. Pirmą kartą jis nuėjo prie pareigūnų išsiaiškinti, kodėl sulaikyta L. F.. Antrą kartą ėjo pasakyti, kad jie ras vairuotoją parvaryti mašinai, jog ji jau važiuoja ir tralu mašinos nutempti nereikia. Liudiję liuidytojai, kurie liko visą laiką sėdėti automobilyje, N. I., R. S. nieko negalėjo pasakyti, ar siūlė, ar nesiūlė A. N. kyšį pareigūnams, nes, kaip minėta, buvo automobilyje, prie pareigūnų mašinos nėjo. Jie tik sakė, kad A. N. kelis kartus ėjo prie policijos pareigūnų automobilio, po to buvo kilęs ginčas lauke, kai atvyko tralo vairuotojas nutempti jų mašinos. Pats tralo vairuotojas V. L. įvykio neprisiminė, nes tokių įvykių jo darbe būna daug. Tuo tarpu liudytoja L. F. parodė, jog pirmą kartą A. N. priėjo prie pareigūnų automobilio iš keleivio pusės, pasibeldė į langelį, pareigūnas jį atidarė. A. klausė, kas vyksta, kodėl taip ilgai ji, L. F., sėdi pareigūnų automobilyje? Pareigūnas pranešė, kad L. F. vairavo be vairuotojo teisių. A. N. atsakė, kad nežinojo, kad ji sėdo už vairo neturėdama vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas paklausė A., ar žinojo, kad L. F. važiuoja be vairuotojo teisių, tas atsakė, jog ne. Tuomet pareigūnas nurodė jam grįžti į automobilį ir jis grįžo. Po to A. N. atėjo antrą kartą pasiteirauti, ką daryti dėl mašinos. Pareigūnai pasakė, kad iškvies tralą. A. pasakė, kad nereikia, nes atvažiuos moteris ir parvairuos automobilį. Pareigūnai vis tiek tvirtino, kad atvažiuos tralas ir liepė jam grįžti į automobilį, tas grįžo. Ji, L. F., nematė fakto, kad A. N. būtų davęs pareigūnams pinigų. Jokių pasiūlymų dėl pinigų davimo negirdėjo. Viską girdėjo, ką A. sakė, bet pinigų siūlymo pareigūnams nebuvo. Ji konkrečiai matė, kad pinigai į automobilio kišenę nebuvo įdėti, nes sėdėjo patrulių mašinoje. Liudytoja negalėjo atsakyti, kodėl skiriasi jos parodymai nuo pareigūnų parodymų. Patys pareigūnai - liudytojai M. K. ir D. J. nuosekliai teigė, jog kaltinamasis davė kyšį, įdėjo pinigus į jų automobilio durelių kišenę, buvo kelis kartus įspėtas, kad pasiimtų pinigus, bet nesureagavo, teigė, jog turi bendrų pažįstamų ir viskas susitvarkys. Jie pareigūnai, pinigus supakavo į maišelį ir įdėjo į automobilio bordačioką. Pradžioje apiformino L. F. pažeidimą, po to, kadangi kaltinamasis tuo metu nebuvo agresyvus, niekur nesišalino, įspėjo, kad ir jį sulaiko, tuomet, šiam pasipriešinus, buvo panaudoti antrankiai, asmuo buvo pristatytas į PK. Iki įvykio nei vieno iš asmenų nepažinojo. Prie bylos yra pridėti daiktiniai įrodymai – pinigų kupiūros, kurios buvo tyrimo metu apžiūrėtos. Taigi, kaip matyti abiejų liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje. Kyšio siūlymas fiksuotas jau nuo pat tarnybinio pranešimo (b.l. 5). Abu patruliai, asmenų, buvusių automobilyje iki sustabdymo nepažinojo, tuo metu vykdė savo tarnybines pareigas. Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – papirkimo – objektyvieji požymiai gali pasireikšti tokiomis alternatyviomis veikomis: a) pasiūlymu ar b) pažadu duoti kyšį, arba c) kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekiant tų pačių tikslų. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš šių trijų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas. Papirkimo baigtumo nelemia tai, ar papirktas valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus ar dar ne, ar apskritai susilaikė nuo jų atlikimo, ar net nesirengia jų atlikti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės, t.y. atviras ar užmaskuotas kyšio davimo būdas taip pat ir tai, kada jis duodamas – prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia tai, kad jis nėra oficialiai reglamentuojamų tarnybinių ar darbinių santykių dalis, tačiau siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Taigi, teismas iš nuoseklių liudytojų parodymų M. K. ir D. J. parodymų, daiktinio įrodymo, tarnybinio pranešimo duomenų daro išvadą, jog kaltinamasis A. N. norėdamas padėti pažįstamai L. F. davė dvi 50 Lt kupiūras policijos pareigūnams, t.y. kyšį. Pačios L. F. parodymus, jog kyšis nebuvo duotas, teismas vertina kaip melagingus. Kiti liudytojai dėl kyšio davimo ar nedavimo aplinkybių, kaip minėta, nieko parodyti negalėjo. Kaltinamojo A. N. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkina neblaivumas.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. N. teismas įvertina, jog jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris baigtas, tyčia – tiesioginė. Atsižvelgiama, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į asmenybę: 32 metų amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, vaikų neturi, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l.54,56), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (b.l. 55), baustas administracine tvarka (b.l. 43-51), neteistas (b.l. 52). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam A. N. tikslinga skirti baudos bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, tikslinga konfiskuoti dvi pinigines kupiūras po 50 Lt (viso 100 Lt) (b.l. 16-18).

2013-07-13 įtariamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 36-37), naikintina, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti A.N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir jį nubausti 6 MGL (780 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, konfiskuoti dvi pinigines kupiūras po 50 Lt ir jas perduoti valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki tol, kol įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė