Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-16 nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-06-22, 16.00 val., LU90 Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui (toliau KTM MĮJUP), Klaipėdoje, būdamas UAB „NAVI grupė“ muitinės tarpininko atstovu, pateikė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) elektroniniu būdu eksporto deklaraciją LRN 5LT3029964000303251. Deklaruojamas krovinys – dėvėti dirbiniai, drabužiai, avalynė, pakrautas konteineryje Nr. NIDU5228648. Deklaracijoje elektroniniu pranešimu IE5GPLT muitinei pranešama, kad prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui ir yra LTLU9003 (Malkų įlankos jūrų uosto postas muitinės tikrinimo vieta (MTV) „Konteinerių terminalas“, Perkėlos g. 8, Klaipėda). Priimtai deklaracijai suteiktas MRN Nr. 15LTLU900EK01F897. Patikrinus Krovinių ir prekių informacinę sistemą (toliau KIPIS) „Atvykstantis transportas“ 09:54 val. nustatyta, kad nėra patvirtintas įvažiavimas į postą (LTLU9003), taip pat KKT dispečeris patvirtino, kad šis konteineris nėra atvykęs. Lokaliai įvertinus riziką, krovinys su prekėmis nukreiptas į raudoną kanalą, tikrinimui rentgeno kontrolės sistema, patikrinimo akto Nr. 15LTLU900EK01523241. Muitinės tarpininko atstovas D. Č. informavo muitinės postą, kad negali pateikti prekių muitiniam tikrinimui, nes prekės išgabentos iš Bendrijos teritorijos, tuo būdu pateikdamas elektroninį pranešimą IE5GPLT, kuriuo informavo muitinę apie prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, bet jų nepateikdamas pažeidė prekių muitinio tikrinimo tvarką, nustatytą 1992-10-12 Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 63 str., ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 201 str., bei 2009-06-26 Muitinės departamento įsakymą Nr. 1B-362. Ši D. Č. veika kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2091 str. 1 d. 2 p.

2015-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. Č., nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šiuo atveju, kai buvo pateikta elektroninė eksporto deklaracija jau išgabentoms prekėms, muitinės tarpininko atstovas privalėjo žinoti, kad toks veiksmas, kai eksporto deklaracija pateikiama jau išgabentoms iš Bendrijos teritorijos prekėms, yra galimas ir jis numatytas BMKĮN 2454/93 795 str. 1 d. Tačiau, tokiu atveju, atsiranda papildomos sąlygos eksporto faktui patvirtinti ir elektroninė žinutė IE5GPLT, pateikiant eksporto deklaraciją, negali būti siunčiama.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad darytina išvadą, kad D. Č. pateikdamas Malkų įlankos jūrų uosto postui pranešimą IE5GPLT kartu su elektronine eksporto deklaracija turėjo pateikti ir prekes muitiniam tikrinimui, t. y. turėjo žinoti kur tuo metu buvo prekės bei išsiaiškinti visas aplinkybes susijusias su deklaruojamu kroviniu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą D. Č. nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti A. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo.

Klaipėdos teritorinė muitinė apeliaciniame skunde nurodė, D. Č. anuliavus eksporto deklaraciją Nr. 15LTLU9000EK01F423, prekės tapo Bendrijos prekėmis, kurios nėra muitinės priežiūros objektas, todėl muitinė uždrausti prekes gabenti į kitą Bendrijos šalį narę negali. D. Č., pateikęs prašymą anuliuoti eksporto deklaraciją, kadangi krovinio vežimas sustabdomas gavėjo prašymu, apie tai turėjo informuoti linijos agentą, kuris Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje ( toliau – KIPIS) ruošė prašymą krovai, kad konteineris (išgabentas „Containerships VII" laivu, kurio KIPIS sistemoje nurodytas artimiausias uostas Teesport, Didžioji Britanija, galutinis - Roterdamas, Nyderlandai) nebūtų kraunamas į laivą. Taip pat Klaipėdos teritorinė muitinė nurodė, kad muitinės deklaracija gali būti pateikta tada, kai prekės pateiktos muitinei arba kai muitinė gali jas patikrinti.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto viršininkas 2015-07-24 pranešime „Dėl eksporto užbaigimo“ nurodė, kad A. Č. žinodamas, kad prekės nebus išgabenamos iš Bendrijos ir gavęs informaciją, kad deklaracija anuliuota, privalėjo nedelsiant informuoti laivo linijos agentą, kuris nurodo informaciją KIPYJE, kad prekės su konteineriu nebus kraunamos į laivą. Tame pačiame pranešime nurodyta, kad muitinė neatlieka paieškos KIPYJE ir netikrina ar visiems pakraunamiems į laivus konteineriams įformintos muitinės procedūros ar sankcionuoti veiksmai.

Klaipėdos apylinkės teismas priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą savo sprendimą motyvavo tuo, jog D. Č. nežinojo, jog konteineris Nr. NIDU5228648 dėl pasikeitusios rotacijos ir grafiko iš Klaipėdos Jūrų uosto išplaukė anksčiau laiko, t. y. 2015-06-21, o ne 2015-06-26, dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė naujos deklaracijos prieš laivui su kroviniu išvykstant, kadangi pagal krovinio ekspeditoriaus informaciją buvo įsitikinęs, jog laivo išplukdymas planuojamas 2015-06-25 - 2015-06-26. Tačiau apylinkės teismas visiškai nesiaiškino, ar D. Č. anuliuodamas eksporto deklaraciją turėjo pareigą informuoti linijos agentą, kuris KIPIS ruošė prašymą krovai, kad konteineris nebūtų kraunamas į laivą ir ar D. Č. pateikdamas deklaraciją dar kartą privalėjo susižinoti, kur randasi jo deklaruojamas krovinys. Be to apylinkės teismas nesiaiškino, ar D. Č. anuliuodamas deklaraciją neturėjo tikslo suklaidinti muitinės darbuotojus – ar tikrai buvo gavėjo prašymas sustabdyti krovinio vežimą, kai krovinys jau buvo ruošiamas išvežti. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Tinkamai neištyrus bei motyvuotai neįvertinus duomenų, negali būti konstatuojama, jog tinkamai yra atskleista bylos esmė. Pažymėtina, kad kai iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.