Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto tarybų rajono teismo 1986-03-18 nuosprendžiu pagal LTSR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį, LTSR BK 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, atidedant bausmės vykdymą pagal LTSR BK 47¹ straipsnį 2 (dvejiems) metams;Vilniaus miesto tarybų rajono teismo 1988-03-04 nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1995-01-25 nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;1997-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;2001-08-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams;2001-11-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2004-07-01 nuosprendžiu - galutinė bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas;2003-09-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 400 Lt bauda;2006-02-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo;2006-07-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;2006-08-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams;2008-11-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 40 parų arešto bausmė;2011-03-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.2011-03-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant bausmę – 25 paras arešto;2011-05-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktąją Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-24 nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendį paskirtą bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-29 nuosprendžiu. Galutinė bausmė paskirta – 2 (dvejų) metų dešimties dienų laisvės atėmimas;2013-11-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį - paskirta 30 parų arešto bausmė.2014-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nuosprendžiu paskirta subendrinta 45 parų arešto bausme ir paskirti galutinė subendrinta bausmė - 45 paros arešto.

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013-09-15, apie 14.00 val. Žirmūnų g. 2, Vilniuje, iš nukentėjusiojo A. L. paėmęs 350 Lt, teigdamas jog juos panaudos tariamai sugedusios automobilio detalės pirkimui, juos pasisavino, tokiu būdu savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą A. L. priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. 350 Lt. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

A. B. taip pat neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis 2013-09-15, apie 14.00 val. Žirmūnų g. 2, Vilniuje, išgirdęs ir įsiminęs nukentėjusiajam A. L. išduotos AB SEB mokėjimo kortelės PIN kodą, tuo metu, kai nukentėjusysis A. L. bankomate panaudojo jam išduotą AB SEB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) „Visa Electron“, išgryninant 300 Lt, tokiais savo veiksmais neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės atpažinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15, apie 14.00 val., paimdamas iš bankomato nukentėjusiojo A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išėjęs iš bankomato patalpų, atidavė, tačiau vėliau, laikotarpyje nuo 14 val. iki 14 val. 14 min., važiuojant į Geležinkelio g. 16, Vilniuje, automobilyje, apgaule ištraukė iš A. L. švarko išorinės kišenės ir tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė iki 2013-09-15, 14.20 val., kol neteisėtai panaudojęs išgrynino pinigines lėšas - 440 Lt, priklausančias A. L., bankomate, esančiame Geležinkelio g.16, Vilniuje, po to grįžęs prie nukentėjusiojo A. L. automobilio jame ją paliko. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

A. B. taip pat neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, 2013-09-15, 14.14 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 1000 Lt, tačiau operacijos įvykdyti nepavyko, nes sąskaitoje buvo nepakankamas piniginių lėšų likutis;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.14 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, išgrynino 200 Lt;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.15 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, išgrynino 200 Lt;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.16 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 200 Lt, tačiau operacijos įvykdyti nepavyko, nes sąskaitoje buvo nepakankamas piniginių lėšų likutis;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.16 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, išgrynino 40 Lt, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą ir naudotojo tapatybės atpažinimo duomenis finansinėms operacijai inicijuoti. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

A. B. taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2013-09-15, 14.14 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 1000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaitoje buvo nepakankamas piniginių lėšų likutis;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.14 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, išgrynino 200 Lt,

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.15 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, išgrynino 200 Lt,

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.16 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir surinkęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 200 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaitoje buvo nepakankamas piniginių lėšų likutis,

be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-09-15 Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 14.16 val., įdėjęs į bankomatą svetimą A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir surinkęs PIN kodą, išgrynino 40 Lt, tokiu būdu savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą A. L. priklausantį turtą t. y 440 Lt. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. L. parodė, jog 2013-09-13, apie 14 val., jam savo automobiliu važiuojant Kalvarijų gatve, ties pėsčiųjų perėja, jį energingai mosikuodamas rankomis sustabdė nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo kaltinamasis A. B.. Vyriškis pribėgo prie jo automobilio ir pasakė, kad kliba ratas, trūko traukė. Elgėsi itin įtikinamai, apžiūrėjo automobilį, netgi palindo po juo. Nurodė, kad automobilio rato gedimas yra rimtas, juo pavojinga važiuoti. Kadangi vyriškis elgėsi labai įtikinamai, jis juo patikėjo, neturėjo jokių įtarimų, kad pastarojo teiginiai gali būti melagingi. Be to, sutapimas, kad automobilio dešinį ratą iš tiesų traukė į vieną pusę, t. y. dešinę, dėl ko vyriškio teiginiai jam pasirodė dar labiau įtikinami. A. B. pasakė, jog automobilio remontas kainuos 350 Lt. Kadangi jis su savimi turėjo tik 50 Lt, tai jie su jo automobiliu, A. B. vairuojant, nuvažiavo iki Žirmūnų gatvėje esančio bankomato. Bankomate iš pradžių jis pats bandė nuimti pinigus, tačiau nepavyko, gal įvedė klaidingą PIN kodą. Tuomet A. B. pasisiūlė pagelbėti, jis, pasitikėdamas kaltinamuoju, padavė šiam bankomato grąžintą kortelę, padiktavo PIN kodą, po ko A. B. nuėmė 300 Lt. Atlikus pinigų nuėmimo operaciją, A. B. jam atidavė ir pinigus, ir kortelę (gali būti, kad kortelę atidavė jau išėjus į lauką). Sugrįžus į automobilį, A. B. vėl sėdo už vairo, jis (A. L.) atidavė jam iš bankomato nuimtus 300 Lt ir dar 50 Lt grynais ir jie važiavo į stotį, kur, kaip aiškino kaltinamasis, yra autodetalių parduotuvė. Atvažiavus kaltinamasis išlipo ir pasakęs, jog eina pirkti detalės, išėjo. Jis pastarojo laukė apie 20 min., tada A. B. grįžo, atidarė automobilio duris, atkėlė sėdynę, kažką pasižiūrėjo, „pasikrapštė“, ir vėl nuėjo. Jis pastarojo laukė apie 15 min., tuomet pradėjo nerimauti, apsidairė automobilyje, pasižiūrėjo į automobilio galą, kur kažką prieš tai darė kaltinamasis, ir ant galinės sėdynės pamatė savo banko mokėjimo kortelę. Jis išsigando, nesuprato, kaip ten atsidūrė jo kortelė, kadangi jos kaltinamajam tikrai nedavė. Nežino, kokiu momentu A. B. paėmė jo kortelę. Jis ją buvo įsidėjęs į išorinę švarko kišenę. Gali būti, kad kortelę kaltinamasis išėmė kažkuriuo metu važiuojant automobiliu, nes pastarasis kelis kartus dėjo jam saugos diržą, kaip tik kišenės lygyje. Kaltinamasis buvo labai paslaugus, elgėsi itin mandagiai. Suradęs kortelę, jis iškart paskambino į banką ir ją užblokavo. Kitą dieną nuėjo į banko skyrių, kuriame sužinojo, jog nuo jo sąskaitos per tris kartus nuimta 440 Lt (200 Lt, 200 Lt ir 40 Lt). Tokiu būdu iš jo sąskaitos buvo paimti beveik visi pinigai, joje liko tik 13 Lt. Iš viso kaltinamojo A. B. veiksmais jam padaryta 790 Lt turtinė žala. (b. l. 143-144).

Nukentėjusysis A. L. pareiškė 790 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 14).

2014-03-27 atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo A. L. ir kaltinamojo A. B. metu abu liko prie savo parodymų, duotu apklausų metu (b. l. 40-42).

Iš 2014-01-02 apžiūros protokolo, apžiūrint kompaktinėje plokštelėje esantį vaizdo įrašą, pavadinimu „Holas.im“, matyti, kaip prie bankomato prieina du vyriškiai (A. B. ir A. L.). Vienas iš vyriškių (A. L.) išsitraukia žalios spalvos banko kortelę, prieina prie vieno bankomato, vėliau – prie šalia esančio kito bankomato, kur jau matyti, kad žalios spalvos mokėjimo kortelę laiko A. B.. Pastarasis (A. B.) įdeda banko mokėjimo kortelę į bankomatą, suveda skaičius, atlieka pinigų nuėmimo operaciją. A. B. paima bankomato išduodamą baltos spalvos lapelį, galimai kvitą, ir perduoda jį A. L., po to A. B. paima iš bankomato mokėjimo kortelę ir jos negrąžinęs kartu su A. L. išeina iš patalpų. Iš vaizdo įrašo galima suprasti, kad atlikdami pinigų nuėmimo operaciją, abu vyriškiai tarpusavyje kalbasi (b. l. 20-27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis A. B. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam A. L. priklausantį turtą, - 350 Lt, taip pat neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, be to, šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo ir taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 440 Lt.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimu laikoma tokia nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas, laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 214, 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento įgijimu, laikymu ir finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai pažeidžiama norminių aktų nustatyta mokėjimo priemonių disponavimo ir naudojimo tvarka bei kėsinamasi į nuosavybę, taigi kėsinamasi į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, kurių atskirai BK 215, 214 ar 182 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis neapima. Kai pagrobtas mokėjimo instrumentas panaudojamas prekėms ar paslaugoms apmokėti arba gryniesiems pinigams paimti iš sąskaitos, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, nes kaltininkas, atlikdamas finansinę operaciją su pagrobta mokėjimo kortele, prisistato operacinei banko sistemai kaip asmuo, turintis teisę į pinigus sąskaitoje, ir, ją suklaidinęs, įgyja svetimą turtą.

Apklaustas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis iš esmės prisipažino įvykdęs sukčiavimą, apgaule įtikindamas nukentėjusįjį A. L. neva jo automobilis yra pavojingos būklės, jam reikalingas skubus remontas, įgijo iš pastarojo iš pradžių 350 Lt, o vėliau dar 440 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-09-15, apie 14 val., Žirmūnų g. 2, Vilniuje iš nukentėjusiojo apgaulės būdu įgyto turto suma neviršija 3 MGL, tačiau viršija vieno MGL sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas. Vėlesni kaltinamojo veiksmai, kuriais jis 2013-09-15, nuo 14 val. 14 min. iki 14 val. 16 min., per tris kartus apgaule savo naudai įgijo 440 Lt, kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą.

Taip pat teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad A. B. apgaule neteisėtai įgijo svetimą, A. L. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (išgirdo ir įsiminė nukentėjusiojo nurodytą mokėjimo kortelės PIN kodą), o vėliau šią mokėjimo priemonę apgaule ištraukė iš nukentėjusiojo švarko kišenės. Atkreipiamas dėmesys, kad A. B. buvo kaltinamas, jog mokėjimo kortelę įgijo jos neatidavęs nukentėjusiajam, po to, kai bankomate (Žirmūnų g. 2, Vilnius) nuėmė 300 Lt. Apklausiamas teisme kaltinamasis A. B. kategoriškai paneigė šią aplinkybę ir tvirtino, jog kortelę nukentėjusiajam tikrai atidavė. Peržiūrėjus byloje esančioje kompaktinėje plokštelėje įrašytą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad A. B., atlikęs pinigų nuėmimo operaciją, kartu su A. L. išeina iš patalpų, negrąžinęs kortelės, kaltinamasis patikslino, jog mokėjimo priemonę galimai atidavė jau po to, kai abu išėjo iš bankomato patalpų. Nukentėjusysis A. L. teismo posėdyje taip pat kategoriškai patvirtino, jog kaltinamasis jam kortelę grąžino, ją jis įsidėjo į švarko išorinę kišenę. Tuo jis yra įsitikinęs. Buvo nustebęs, kai vėliau, belaukdamas neva grįžti turėjusio A. B., savo kortelę rado ant galinės automobilio sėdynės. Nukentėjusysis parodė, kad jiems bevažiuojant iš Žirmūnų gatvės į Geležinkelio gatvę, kaltinamasis jam kelis kartus dėjo saugos diržą, kaip tik kišenės lygyje. Galvoja, kad būtent tuo metu A. B. ir galėjo ištraukti jo kortelę. Teismas, atsižvelgdamas į tokius nukentėjusiojo parodymus, tikslina kaltinimą ir laiko, jog A. B. nukentėjusiojo A. L. vardu išduotą AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo laikotarpyje nuo 14 val. iki 14 val. 14 min., kuomet automobiliu važiuojant į Geležinkelio g. 16, Vilniuje, ištraukė ją iš A. L. švarko išorinės kišenės. Kaltinamojo parodymai, kuriais jis tikina neva pats nukentėjusysis jam davė savo banko mokėjimo kortelę, vertintini kritiškai. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusysis kortelę jam būtų įdavęs pats, pirmiausia pastarieji būtų aptarę, kokia suma tariamam remontui dar yra reikalinga. Vadinasi, tokiu atveju A. B. būtų žinojęs, kiek pinigų yra nukentėjusiojo sąskaitoje. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. neteisėtai įgijęs mokėjimo kortelę ir tiksliai nežinodamas, kiek nukentėjusiojo sąskaitoje yra pinigų, pamėgino iš pradžių išgryninti 1 000 Lt, tačiau operacijos atlikti nepavyko dėl to, kad sąskaitoje buvo per mažas piniginių lėšų likutis. Be to, iš nuoseklių nukentėjusiojo parodymų matyti, kad panaudojęs mokėjimo kortelę ir išgryninęs 440 Lt, A. B. ją nepastebimai padėjo ant galinės automobilio sėdynės, apsimesdamas neva ten kažko ieško, t. y. pastarasis kortelę stengėsi padėti nukentėjusiajam nepastebint, tikėdamas, jog šią aplinkybę A. L. sužinos kuo vėliau. Tad teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį.

Visos A. B. įvykdytos nusikalstamos veikos yra padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kaltininkui pilnai suvokiant, jog jo atliekami veiksmai yra neteisėti, pavojingi, sukels nukentėjusiajam turtinius nuostolius ir taip norint veikti.

Dėl A. B. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. B. įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus (BK 12 straipsnis, 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikaltimai tyčiniai, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, trys nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), baigti, sukėlė nukentėjusiajam turtinį nuostolį. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad praeityje daug kartų teistas (b. l. 60-104), baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 105-108), būdamas darbingo amžiaus, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 110-111). Taip pat įvertinama tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nors A. B. iš esmės pripažįsta apgaule pasisavinęs svetimą, nukentėjusiajam A. L. priklausantį turtą, tačiau kategoriškai tvirtina atidavęs pastarajam elektroninę mokėjimo priemonę – AB SEB mokėjimo kortelę „Visa Electron“, Nr. (duomenys neskelbtini), tikindamas neva šią banko mokėjimo kortelę jam davė pats nukentėjusysis A. L., t. y. kategoriškai nesutinka neteisėtai įgijęs nurodytą elektroninę mokėjimo priemonę. Tuo pačiu tvirtina, jog vėliau iš bankomato, esančio Geležinkelio g. 16, Vilniuje, 440 Lt nuėmė nukentėjusiajam žinant, t. y. pastarajam esant įtikintam, jog šie pinigai reikalingi padengti didesnes remonto išlaidas. Tokia kaltinamojo versija yra paneigta anksčiau išdėstytais teismo motyvais. Tad, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neigia esmines BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. B. griežčiausią jam inkriminuojamų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už sankcijose numatytą bausmių vidurkį (pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį) arba artimą vidurkiui (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį). Už A. B. įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą teismas taip pat skiria griežčiausią bausmės rūšį – areštą, savo dydžiu viršijantį galimą skirti arešto vidurkį. Teismo manymu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. apgaule, įtikindamas nukentėjusįjį A. L., kad būtina remontuoti jo automobilį, įgijo iš pastarojo 350 Lt, o vėliau apgaule, panaudodamas A. L. vardu išduotą mokėjimo kortelę, bankomate išgrynino iš viso 440 Lt, ir tokiais savo veiksmais apgaule įgijo svetimą A. L. priklausantį turtą – bendrai 790 Lt, todėl, atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. L. turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų A. B. veiksmų, jo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti - jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir paskirti A. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti su pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams 10 dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 45 parų arešto bausme ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams 20 dienų. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 20 d.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajam A. L. 790 turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, panaikinti, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.