Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. Č. ir J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties priimtos, civilinėje byloje Nr. e2-24546-454/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medžio fabrikas Nida“ ieškinį atsakovams P. Č. ir J. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Medžio fabrikas Nida“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti atsakovų P. Č. ir J. Č. 22 815,00 Eur skolą, 30,00 Eur kitas išlaidas, 5 procentus metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto ir piniginių lėšų areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: ieškovės UAB „Medžio fabrikas Nida“ pareiškimo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo skolininkų P. Č. ir J. Č. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkams priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, pas skolininkus bei trečiuosius asmenis, bendroje sumoje ne daugiau kaip 22 845,00 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius bei atsiskaityti su kreditoriumi.Teismas įvertinęs tai, kad vien pareikšto turtinio reikalavimo suma – 22 845,00 Eur, yra pakankamai didelė fizinio asmens atžvilgiu, o be to, atsakovai, sužinoję apie pareiškimą, gali imtis priemonių turtą perleisti tretiesiems asmenims, sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – areštą atsakovų turtui, piniginėms lėšoms. Teismas nurodė, kad jam nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, jų pozicija, įsipareigojimai kitiems kreditoriams ir laikė, kad pareikštas reikalavimas yra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai P. Č. ir J. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį, kuria buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pagal CPK 431 straipsnį, supaprastinta tvarka bylos nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), tuo tarpu šiuo atveju ši tvarka nagrinėjamam ginčui netaikytina, kadangi nėra tam teisėto pagrindo, todėl pareiškimas negalėjo būti priimtas, taip pat negalėjo būti pritaikytos ir laikinosios apsaugos priemonės.

5.2. Nebuvo laikytasi prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Tuo tarpu šiuo atveju nėra ir pagrindo laikyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai patirtų didelių finansinių nepatogumų ir nuostolių, dėl ko negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai išsamūs areštuojamo turto duomenys nutartyje nenurodomi, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemones, dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Ši ieškovės pareiga buvo nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, nurodant, kad jos vykdymas pavedamas ieškovės pasirinktam antstoliui. Praėjus įstatyme numatytam 14 dienų terminui, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir Turto arešto aktų registre nutarties pagrindu įregistruotas turto arešto aktas išregistruojamas (Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas).Iš Centrinės hipotekos įstaigos duomenų nustatyta, kad tiek atsakovo P. Č., tiek ir atsakovės J. Č. vardu nėra įregistruotas turto areštas. Taigi skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties pagrindu areštas nėra įregistruotas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Tai reiškia, kad atskiruoju skundu skundžiama nutartis dėl atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteko teisinės galios, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių. Vadinasi, skundžiama nutartis nebegali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal atsakovų P. Č. ir J. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24546-454/2016 nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.