Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla bei dirb. IĮ „Sporto klubas Liepsna“ ( jo teigimu, ši įmonė veiklos nevykdo ), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 184 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir 284 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent : būdamas IĮ „Sporto klubas Liepsna“, įmonės kodas 302721703, registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2012-02-06 iki 2016-01-01 pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. IX-574) 6 str. reikalavimus, kurie numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimus, kurie numato, kad visos operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 str. 1 d. reikalavimus, kurie numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nepateikė reikalaujamų 2012-04-04 paskolos sutartį Nr. 12-00096 ir pagal 2012-08-27 Kauno Kredito Unijos sutartinį įkeitimą, kuriuo įkeistas ilgalaikis turtas buhalterinių dokumentų, dėl ko negalima nustatyti kur yra įkeistas turtas, kur jis saugomas, netvarkė IĮ „Sporto klubas Liepsna“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos bei įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima visiškai nustatyti IĮ „Sporto klubas Liepsna“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių bei struktūros už 2012 – 2015 metus.

Be to, A. V. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, o būtent : pagal 2012-04-04 paskolos sutartį Nr. 12-00096 ir pagal 2012-08-27 Kauno Kredito Unijos sutartinį įkeitimą, kuriuo įkeistas ilgalaikis turtas, buvusį jo žinioje sporto inventorių: horizontalų suolą (plėšimo) ,,Victoria“ 101,37 eurų vertės; kėdutę (reguliuojamą) ,,Victoria“ 260,66 eurų vertės; krūtinės stūmimo mašiną ,,Victoria“ (18 svorių) 579,24 eurų vertės; krūtinės – nugaros mašiną „Victoria“ (16 svorių) 579.24 eurų vertės; preso suoliuką (reguliuojamas) ,,Victoria“ 202,73 eurų vertės; keturgalvio mašiną ,,Victoria“ „14 svorių“ 579,24 eurų vertės; dvigalvio mašiną (atsigulus) „Victoria“ (12 svorių) 579.24 eurų vertės; kojų mašiną (mostai į šonus stovint) ,,Victoria (14 svorių) 579,24 eurų vertės; blauzdų kėdutę ,,Victoria“ 318,58 eurų vertės; suoliuką nugarai (horizontaliai) ,,Victoria“ 347,54 eurų vertės; indoor training cycle 579,24 eurų vertės; pilvo preso stovą (kelti kojas), lygiagretės „Technogym“ 231,70 eurų vertės; nugaros vidurio treniruoklį ,,Lower back R.O.M“ ,,Technogym“ 724,05 eurų vertės, viso bendros 5662,07 eurų vertės iššvaistė, prarado, šių daiktų neišsaugojo, taip padarydamas Kauno Kredito Unijai 5662,07 eurų turtinę žalą.

Taip pat kaltinamasis A. V. 2017 m. lapkričio 14 d. nuo 15.23 val. iki 15.31 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) esančio pastato kieme - įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. stumdė nukentėjusįjį G. P., po to vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, pargriovė ant žemės, gulintį rankomis suėmęs už galvos stūmė į žemę ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. teismo posėdžiuose skirtingai nurodė kaltę pagal Lietuvos BK 284 str. pripažįstantis dalinai, tačiau faktiškai jos nepripažino ir paaiškino, kad įvykio vietoje esančiame pastate yra įsikūrusios įvairios įmonės. Pastato 2-me aukšte yra jo sporto klubo „Liepsna“ treniruoklių salė, o pirmo aukšto dalyje patalpų – G. P. įmonė. Iki įvykio su nukentėjusiuoju buvo pažįstami tik iš matymo, jokių konfliktų nėra buvę. Tą dieną į jo klubą buvo atvežti iš anksto užsakyti treniruokliai, kuriuos jis ir du su mikroautobusu atvažiavę jam nepažįstami asmenys ( pardavėjo darbuotojai ) pradėjo krauti iš automobilio ir nešti į klubo patalpas. Vos pradėjus darbus iš savo patalpų prie automobilio atėjo G. P., kuris pradėjo klausinėti apie treniruoklius ( dviračius ), sakė, jog jie padėvėti ir pan. Jis atsakė, kad tai ne G. P. reikalas. Tada šis pradėjo jį visiems girdint įžeidinėti – vadino kauniečiu, sakė, jog sumuš ir t. t. Kilus ginčui jie apsistumdė. Po to ginčui nurimus jis toliau nešiojo treniruoklius, o G. P. vaikščiojo aplink, jį visaip įžeidinėjo ir provokavo. Vienu metu G. P. pribėgo prie jo, tiesiai į jį nuo kojos spyrė šlepetę, kuri į jį pataikė, ir rankomis įsikibo jam į atlapus. Stengdamasis susivaldyti jis tyčia atkišo į priekį veidą ir pasiūlė G. P. suduoti. Tada šis pirmas dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į lūpą ir ją prakirto. Jis iš karto gindamasis ranka ( plaštakos briauna žemiau nykščio ) vieną kartą sudavė G. P. į kairįjį žandą, kartu jį kaire koja pakirsdamas per kojas, nuo ko G. P. nugriuvo ( patikslina – suklupo arba atsisėdo ant žemės ). Tada jis iš karto nuėjo pas treniruoklius nešusius asmenis ir tęsė darbą. Po to su jais atsiskaitė ir grįžo į klubą.

Konfliktas įvyko, nes G. P. jį ilgą laiką, aplinkiniams ( pastate dirbantiems ir treniruoklius nešusiems asmenims ) matant ir girdint, įžeidinėjo ir provokavo, o jis kiek įmanydamas valdėsi ir stengėsi išvengti konflikto. Pirmas tikrą smūgį jam sudavė nukentėjusysis, tik po to jis taip pat sudavė vieną kartą. Po to G. P. galvos rankomis suėmęs nebuvo ir jos į žemę nestūmė. Konflikto metu jie barėsi, bet jis suluošinti negrasino, tik pabaigoje pasakė „jei būčiau nesusilaikęs, galėtum likti invalidas“. Tuo norėjo pasakyti, kad labai save tramdė, o ne pagrasinti. Pats G. P. jam grasino sakydamas, kad „sudoros kaunietį, jam Kelmėje nebus vietos“ ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Peržiūrint vaizdo įraše Nr. 3 ( 470 432 KB ) užfiksuota, kad įrašas prasideda 15.19.57, filmuojamas tuščias pastato holas ir lauko durys. Į holą įeina ( numanoma – per duris, vedančias iš antro aukšto ) A. V. ( 20.34 ), jam atidarinėjant dvigubas lauko duris iš kitos patalpos į holą įeina G. P. ( 20.48 ); abu išeina į lauką; pirmiau G. P. ( 21.33 ), po to A. V. ( 21.45 ) nueina prie balto mikroautobuso, kurio matyti tik galinė dalis. Į tuščią holą įeina mergaitė ( 22.47 ), atsisėda ant sofos, po to nueina į patalpas 1 aukšte ( 23.10 ). Du žmonės į pastatą nešioja daiktus ( galimai treniruoklius ). Į holą iš 1 aukšto patalpos ateina D. B. ( 24.00 ), sustoja lauko durų tarpduryje ir žiūri į lauką. Po to į holą iš 1 aukšto patalpos ateina vyriškis ( J. G. – 24.28 ), sustoja prie D. B., abu žiūri pro duris į kiemą ir išeina į lauką ( 24.40 ). D. B. grįžta į holą ( 25.15 ), po to grįžta J. G., abu stovi tarpduryje. 25.36 iš lauko į holą įeina G. P., jie visi trys ( J. G. atskirais momentais matyti tik dalis galvos ) atsistoja hole ir kalbasi. 26.15 G. P. pradeda kalbėtis ( taip manytina iš jo pasisukimo, judesių ) su lauke esančius A. V., kuris įeina į holą ( 26.23 ). Tuo metu ( 26.21-25 ) G. P. išskėtęs rankas ( kaip įprastai pamėgdžiojami kultūristai ) vaikšto hole. 26.26 G. P. rankomis į krūtinę atstumia prie pat jo prieinantį A. V., po to traukiasi atgal, A. V. užsimoja dešinės rankos kumščiu ( 26.29 ), bet nesuduoda, apsisukęs nuo G. P. eina tolyn. Šis iš karto eina paskui A. V. ( 26.30 ), kuriam apsisukus į jų tarpą atsistoja J. G. ( 26.31 ) ir išskėstomis rankomis juos skiria ( neleidžia prieiti viena prie kito ). 26.40 A. V. išeina į lauką, prie hole esančio kavos aparato iš patalpų ateina vyriškis. Hole esantis G. P. kalbasi su juo ir J. G., po to galimai ( manytina pagal jo galvos judesius, pasisukimą ) kažką sako lauke esančiam A. V. ( 27.12 ). Šis ateina į holą ( 27.18 ), priėjęs prie G. V. užsimoja kumščiu, bet nesuduoda ( 27.21 ), pasisuka eiti link durų į antrą aukštą. G. P. iš karto eina paskui A. V. ( 27.23 ), šis apsisuka, prieina prie G. P. ir jį rankomis keletą kartų pastumia į krūtinę ( nuo 27.27), jie apsistumdo ( iki 27.32 ). A. V. nusisukus einant link durų į antrą aukštą G. P. kažką sakydamas vėl eina šiam iš paskos ( 27.34 ), tarpduryje A. V. apsisuka, eina link G. P. ( 27.37 ), mojuodamas rankomis šiam kažką pasako ir nueina į antrą aukštą ( 27.41 ). Netrukus G. P. prieina prie durų į antrą aukštą ir kažką kalba ta kryptimi ( 27.45 ) tol, kol į holą grįžta A. V. ( 27.51 ), pameta ant sofos rankose nešamą daiktą ( galimai striukę -27.53 ) ir rankomis du kartus pastumia G. P. ( 27.54 ir 27.55 ), po to pasiima daiktą ir nueina į antrą aukštą ( 28.03 ). G. P. ( 28.15 ), o paskui jį J. G. ir D. B., išeina į lauką. 28.56 į holą iš antro aukšto ateina A. V. ir M. R., jie nueina į patalpas 1 aukšte, po to išeina į lauką ( 29.13 ), paskui juos išeina D. B. ( 29.17 ). M. R. į antrą aukštą nuneša daiktą ( 30.20 ). Iš lauko į antrą aukštą nueina A. V. ( 32.11 ), po to grįžta į lauką ( 33.25 ), vėl neša daiktą į antrą aukštą ( 33.50 ). 34.00 iš lauko grįžta G. P., D. B. ir J. G., nueina į pirmo aukšto patalpas, esančias kameros vaizdo dešiniame apatiniame kampe. Praktiškai per visą įrašo laikotarpį du asmenys iš automobilio į antrą aukštą nešioja daiktus. Tolesnis įrašo turinys ( A. V. ir M. R. daiktų nešimas, lauko durų antros dalies uždarymas ir t. t. ) įvykio tyrimui nereikšmingas, todėl neaptariamas. Įrašas baigiasi 35.51.

Tyrėjos 2017-12-12 nutarimu ikiteisminį tyrimą G. P. atžvilgiu pagal Lietuvos BK 284 str. atsisakyta pradėti vadovaujantis Lietuvos BPK 3 str. 1 d. 1 p., nes jis konflikto metu gynėsi, neperžengdamas Lietuvos BK 28 str. numatytos būtinosios ginties ribų ( 58 l. ).

Visi aukščiau aptarti įrodymai ( tame tarpe – vaizdo įrašai ) patvirtina, kad dviem asmenims su baltos spalvos mikroautobusu atvežus A. V. ( ar M. R., tai byloje neturi įtakos ) klubui skirtą įrangą – treniruoklius - ir juos pradėjus nešti iš automobilio į klubo salę, esančią pastato antrame aukšte, tarp A. V. ir G. P. kilo konfliktas, kuris po trumpos pertraukos tęsėsi pastato hole ( fojė ), o po to – vėl lauke prie automobilio. Proceso metu apklaustų asmenų parodymuose yra prieštaravimų dėl įvairių aplinkybių – kas ( A. V. ar G. P. ) ir kodėl ( nes kaltinamasis užsipuolė atėjusį paklausti dėl treniruoklių nukentėjusįjį ar pats nukentėjusysis pradėjo užgaulioti kaltinamąjį ) pradėjo konfliktą, kokius veiksmus ( pvz., kaltinamasis grasino nukentėjusiajam jį padaryti invalidu ar ne, stūmė gulinčio nukentėjusiojo galvą link žemės ar ne, nuo žemės atsikėlęs nukentėjusysis iš karto nuėjo į savo kabinetą ar tęsė konfliktą ir t. t. ) ir kokia seka ( kuris stūmė ir sudavė smūgius pirmas, kt. ) atliko kaltinamasis ir nukentėjusysis bei kiti asmenys ( padėjo J. G. nukentėjusiajam atsikelti nuo žemės ar ne, kokie asmenys smurto pavartojimo metu buvo šalia ir t. t. ). Tokioje situacijoje teismas konstatuoja, kad nepriklausomai nuo visų apklaustų asmenų parodymų būtent vaizdo įrašai ( nes nekeliant klausimo dėl suklastojimo jų visiškas objektyvumas preziumuojamas ) pripažįstami neginčijamai patvirtinančiais tikrąsias įvykio aplinkybes įrodymais ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ), o visi kiti įrodymai vertinami kaip juos papildantys ( pvz., kai įraše nematyti kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmų jiems grumiantis už automobilių, negalima matyti, ar jiems buvo padaryti sužalojimai ir pan. ).

Vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota, kad prasidėjus žodiniam konfliktui ( kalbantis ) būtent A. V., eidamas link G. P., pirmas šį tris kartus ( įrašas Nr. 1, 23.06, 23.15 ir 23.18 ) rankomis pastumia į krūtinę, po to jie stumdo vienas kitą, bet smūgių nesuduoda ( iki 23.26 ).

Netrukus hole G. P. rankomis į krūtinę atstumia prie pat jo prieinantį A. V. ( įrašas Nr. 3, 26.26 ), kuris užsimoja dešinės rankos kumščiu, bet nesuduoda ( 26.29 ). Po to A. V., iš lauko atėjęs į holą, priėjęs prie G. P., dar kartą užsimoja kumščiu, bet nesuduoda ( 27.21 ), vėliau rankomis keletą kartų pastumia G. P. į krūtinę ( nuo 27.27), po ko jie apsistumdo ( iki 27.32 ), kiek vėliau rankomis dar du kartus pastumia G. P. ( 27.54 ir 27.55 ).

Konfliktui tęsiantis lauke vėlgi A. V. prieina prie G. P. ir dešine ranka pirmas stumia ar smūgiuoja šiam į veido-kaklo sritį ( įrašas Nr. 2, 29.30 ). Po kurio laiko A. V. nueina prie G. P., jie faktiškai vienu metu abu stumia vienas kitą rankomis į krūtinės kaklo sritį ( 30.42 ), po to A. V. dešine ranka du kartus smūgiuoja G. P. į kaklo – žandikaulio sritį ( 30.44 ) ir G. P. traukiantis abu atsiduria už balto autobusiuko ( 30.49 ). Po to A. V. vejasi besitraukiantį G. P. ( 30.51 ), jį sugriebęs ranka už kaklo pargriauna ant žemės ( 30.54 ), besikeliantį rankomis sugriebia už sprando ar galvos ir pastumia žemyn ( 30.57 ). Tik po to G. P. atsistoja ( 31.05 ), griebia pro šalį einantį A. V. už krūtinės rūbų ( 31.07 ) ir tampo ( iki 31.12 ), tuo fiziniai veiksmai tarp jų baigiasi.

Aukščiau aptartų veiksmų seka vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent kaltinamasis A. V. visų konflikto etapų ( lauke, hole ir vėl lauke ) metu pirmas vartojo fizinį smurtą – stumdė nukentėjusįjį, bandė ( ar imitavo bandymus ) jam suduoti, pasivijęs pargriovė ant žemės ir stūmė jo gulinčio galvą link žemės. Gi nukentėjusiojo veiksmai – atsistūmimas nuo prieinančio kaltinamojo, stumdymasis po šio pastūmimo pirmam ir kt. – gali būti vertinami tik kaip gynybiniai, dėl ko nėra pagrindo nesutikti su tyrėjos 2017-12-12 nutarime ( 58 l. ) padarytomis išvadomis dėl jų vertinimo.

Atskirai dėl kaltinamojo versijos teismas pažymi sekančias aplinkybes. Jis pripažino žodinio ginčo metu pirmas pastūmęs nukentėjusįjį, ką patvirtina vaizdo įrašas ( kieme priėjęs tris kartus abiem rankomis pastūmė į krūtinę – įrašas Nr. 1, 23.06, 23.15 ir 23.18 ). Nors jis teigia nukentėjusiojo nestumdęs, o tik nuo jo atsistumdavęs, visuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad būtent jis besiginčijant prieidavo prie nukentėjusiojo ir jį pradėdavo stumdyti, užsimojęs bandydavo suduoti ar imitavo bandymą ir pan., o ne atvirkščiai ( tai detaliai aptarta aprašant įrašų turinį ). Gi nukentėjusysis, kaskart priėjęs prie kaltinamojo, kažką kalbėdavo, bet fizinio smurto vartoti nepradėdavo. Kaltinamasis taip pat teigia, kad vienu metu nukentėjusysis į jį metė ir pataikė šlepetę, po to pirmas sudavė smūgį kumščiu į veidą, padarydamas sužalojimą ( praskėlė lūpą ). Tačiau vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad G. P. kojos judesiu šlepetę numetė prie A. V. kojų, o ją tolyn nuspyrė kaltinamasis ( įrašas Nr. 3, 30.41 ), po to jie faktiškai vienu metu abu pastūmė vienas kitą rankomis į krūtinės sritį ( 30.42 ), tada A. V. ranka du kartus smūgiavo G. P. į kaklo – žandikaulio sritį ( 30.44 ) ir G. P. traukiantis, o A. V. einant iš paskos abu atsidūrė už autobusiuko ( 30.49 ). Vadinasi, jei G. P. ir sudavė A. V., tai galėjo padaryti tik jiems esant už autobusiuko, kur jį puldamas nusivijo kaltinamasis, o ne iš karto po šlepetės nuspyrimo, kai po apsistumdymo pirmas smūgius sudavė ( tik nesimato, ar pataikė ) A. V.. Taip pat įraše aiškiai matyti, kad kitoje autobusiuko pusėje A. V., pasivijęs besitraukiantį G. P. ( 30.51 ), pargriovė ant žemės ( 30.54 ), o besikeliantį rankomis sugriebęs ties galva pastūmė žemyn ( 30.57 ). Kaip minėta, vaizdo įrašus teismas pripažįsta pagrindiniu ir visiškai objektyviu įrodymu. Todėl šių įrašų turiniui akivaizdžiai prieštaraujanti kaltinamojo versija pripažįstama neatitinkančia tikrovės ir pateikta siekiant išvengti atsakomybės.

Kitų asmenų nurodytos aplinkybės ( liudytojo T. S., jog būtent G. P. pirmas vieną kartą ranka smogė į veidą atsistūmusiam A. V., kuris po to sudavė G. P. smūgį į smakrą, tačiau nukentėjusiojo galvos į žemę tikrai netrenkė; liudytojos A. G. jog kieme G. P. sudavė A. V. vieną smūgį į veidą, šis sudavė atgal ir G. P. nuvirto, o priėjęs vaikinas padėjo jam atsikelti; liudytojos D. B., jog pradžioje besistumdydami ant žolyno A. V. ir G. P. buvo nugriuvę, po to kaltinamasis parvertė nukentėjusįjį ir gulinčiam alkūne sudavė į galvą, o Justas jį pakėlė; liudytojo J. G., jos jis nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės ir būtų matęs galvos trenkimą į žemę, jei taip būtų buvę ir t. t. ) taip pat akivaizdžiai prieštarauja tikrosioms aplinkybėms, užfiksuotoms vaizdo įrašuose. Aukščiau minėta, kad po šlepetės numetimo pirmas smūgiavo būtent A. V. ( 30.44 ), jis nugriuvusį G. P. sugriebęs ties galva pastūmė žemyn ( 30.57 ), o po to šis atsikėlė pats, J. G. jam nepadėjo ( 31.05 ) ir kartu su D. B. artyn priėjo tik vėliau ( 31.09 ). Nuo įvykio yra praėję nemažai laiko, konfliktas tęsėsi beveik 10 min. ( nuo pirmo A. V. pastūmimo lauke 15.23.06 iki jų stumdymosi pabaigos aikštelėje už autobusiuko 15.31.12 ) skirtingose vietose, apklausų metu liudytojams buvo žinoma apie vaizdo įrašų egzistavimą, todėl vertintina, kad parodymuose kai kurios aplinkybės neteisingai nurodytos galimai dėl įvairių pateisinamų aplinkybių ( užmiršimo, susijaudinimo tuo metu ir pan. ) ir šiuos parodymus vertinti kaip melagingus nėra pagrindo.

Dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo argumentų teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Veika padaryta dienos metu, pastato, kuriame įsikūrusios apie 5 įstaigos, kieme, matant daugeliui asmenų ( liudytojams, treniruoklius nešusiems asmenims ), iš kurių dalis tiesiogiai įsikišo į konfliktą ( J. G. konfliktuojančius keletą kartų skyrė atsistodamas į tarpą ir atstumdamas rankomis į šalis, D. B. specialiai dėl konflikto išėjo iš kabineto, surinko nukentėjusiojo šlepetes, T. S. taip pat išėjo į lauką išgirdęs barnį ir jį stebėjo, kt. ). Konflikto metu A. V. santykinai ilgą laiką skirtingose vietose stumdė nukentėjusįjį, bandė jam suduoti ( ar imitavo bandymus ), po to pargriovė ant žemės ir stūmė gulinčio galvą žemyn, sukeldamas nukentėjusiajam skausmą ( jam sužalojimai neužfiksuoti ). Todėl nekyla abejonių, kad tokiais įžūliais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir kaltinamojo A. V. veika atitinka Lietuvos BK 284 str. dispoziciją. Kaltinamojo argumentas, jog konflikto vieta nėra vieša, nes įvažiavimas į aikštelę saugoma šlagbaumu, visiškai nepagrįstas, nes šlagbaumas skirtas riboti ne asmenų, o automobilių patekimą į teritoriją. Be to, pastate įsikūrusios įmonės teikia viešas paslaugas ( kaltinamojo treniruoklių salė, nukentėjusiojo matininko įmonė ir pan. ). Argumentai, jog su įvykį mačiusiais pastate dirbančiais asmenimis jie yra „lyg šeimos nariai“, todėl paprastas dviejų vyrų pasistumdymas neturėjo būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o sprendžiamas privataus kaltinimo tvarka, yra teisiškai nereikšmingas, visiškai neatitinkantis įstatymų nuostatų ir teismų praktikos, grindžiamas kaltinamojo klaidingu ( net labiau tikėtina – pageidaujamu ) situacijos vertinimu, todėl teismas jo plačiau nekomentuoja. Tik dėl nukentėjusiojo veiksmų teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Visi įrodymai ( visų pirma – vaizdo įrašai ) patvirtina, kad būtent jis priėjo prie treniruoklius kraunančių asmenų, kilus ginčui su kaltinamuoju ( ką jie pripažįsta, tik skirtingai nurodo priežastis ) ne nutraukė ginčą, o visą laiką aktyviai jį tęsė – daug kartų grįždavo prie kaltinamojo, kažką ( nes garso įrašų nėra ) sakė tiek jam, tiek aplinkiniams asmenims ir t. t. Nukentėjusysis teigia, kad prie kaltinamojo ėjo tik norėdamas mandagiai išsiaiškinti, kodėl šis jį užsipuolė. Tačiau visi apklausti asmenys patvirtino, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis barėsi ir ginčijosi maždaug vienodai ir nei vienas iš jų nebuvo silpnesniojo ( užsipultojo ) vaidmenyje. Vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuota, kad nukentėjusysis eilę kartų vaikščiojo prieš kaltinamąjį krypuodamas, išskėtęs rankas, kaip įprasta pašiepiamai mėgdžioti kultūristus ( pvz., hole – įrašas Nr. 3, 26.21-25, prie automobilio – įrašas Nr. 2, 30.36-38 ), numetė šlepetę prie jo kojų ( įrašas Nr. 2, 30.40 ), būdamas hole ir kažką sakydamas lauke esančiam A. V., galimai link jo nusispjovė ar tai imitavo ( įraše nėra vienareikšmiškai aišku - Nr. 3, 27.14 ), fizinių kontaktų metu jį stumdė ( tačiau, kaip minėta, tik po to, kai tai pirmas padarydavo kaltinamasis ar prieidavo prie pat jo, o jis atsistumdavo ). Tai, kad nukentėjusiojo versija taip pat kryptingai ( jam palankiai ) neatitinka tikrovės, aiškiai patvirtina teiginiai apie sąmonės praradimą po pargriovimo ant žemės ir tolesnį grįžimą į kabinetą kviesti medikus. Vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad po galvos pastūmimo link žemės ( įrašas Nr. 2 30.57 ) jis iš karto pats atsistojo ( 31.05 ), sugriebė A. V. už rūbų ties krūtine ( 31.08 ) ir su juo stumdėsi, po to nuėjęs prie pastato kampo ( 31.34 ) kalbėjosi su J. G. ir D. B.. Tokie nukentėjusiojo veiksmai vienareikšmiškai patvirtina, kad jis ne tik nebuvo praradęs sąmonės, bet ir rimčiau nenukentėjo ( nes pats iš karto tęsė fizinius veiksmus su kaltinamuoju, o jiems pasibaigus liko konflikto vietoje ). Iš A. V. ir G. P. elgesio vienas kito atžvilgiu, judesių, reakcijos į numanomus priešininko veiksmus ( pvz., įraše Nr. 3 užfiksuota, kaip hole G. P., stovėdamas prie durų į antrą aukštą, kažką sako ta kryptimi, kur ką tik nuėjo A. V., po to šis iš karto nusileidžia į holą ir puola prie nukentėjusiojo – 27.45.51) kaip taip pat matyti, kad viso konflikto metu kaltinamasis su pertraukomis tęsė darbą ( nešiojo treniruoklius ), o prie nukentėjusiojo prieidavo po šio kokių nors pasakymų ar veiksmų ( judesių mėgdžiojant, aiškiai susinervinus kažko sakymo kitiems asmenims ir pan. ). Todėl teismas pripažįsta įrodytu, kad nukentėjusysis viso konflikto metu aktyviais veiksmais provokavo kaltinamąjį tęsti konfliktą. Kadangi nukentėjusysis pirmas smurto nevartojo, kaltinamajam taip pat nebuvo pagrindo to daryti, todėl ši aplinkybė vertinama ne kaip šalinanti baudžiamą atsakomybę ( pzv., Lietuvos BK 28 str. ), o tik kaip ją lengvinanti ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. ).

Patikslinant kaltinimą ( 100 l. ) pagal vaizdo įrašų duomenis nurodoma, kad veika padaryta nuo pastūmimo lauke 15.23 val. iki jų stumdymosi pabaigos aikštelėje už autobusiuko 15.31 val. Sunku suprasti, kodėl A. V. neinkriminuotas ir nukentėjusiojo stumdymas bei bandymas ( ar imitavimas ) suduoti pastato hole. Tačiau nesant nei prokurorės, nei nukentėjusiojo prašymo teismas savo iniciatyva kaltinimo pasunkinimo klausimo nesprendžia ( Lietuvos BPK 256 str. ). Iš kaltinimo, nenustačius šio požymio, pašalinamas nepagarbos aplinkai demonstravimas. Patikslinant kaltinimą pagal vaizdo įrašo turinį nustatoma, kad nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės ne nuo suduoto smūgio ( suėmus ranka už kaklo - įrašas Nr. 2, 30.54 ) ir kaip neįrodytas pašalinamas jo galva trenkimasis į žemę ( nes vaizdo įraše to nematyti, o visų apklaustų asmenų parodymai yra prieštaringi ir dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti vertinami kaip visiškai patikimi ). Duomenys dėl grasinimų yra prieštaringi ( t. y. ar A. V. sakė, kad padarys invalidu, ar kad esant norui būtų galėjęs padaryti invalidu ). Tačiau visi asmenys patvirtino, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo lygiaverčiai žodinio konflikto dalyviai, vienas kito atžvilgiu vartojo panašias frazes, t. y. G. P. tikrai nebuvo asmuo, kuriam buvo grasinama šios sąvokos, naudojamos baudžiamuosiuose įstatymuose, prasme. Kad vyko abipusis ginčas ( galimai su užgauliojimais, tame tarpe – grasinimų formos ), patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuota įvykių seka. Todėl grasinimas suluošinti pašalinamas iš kaltinimo ( nors tokia veika ir numatyta Lietuvos BK 284 str. dispozicijoje ).

Pagal Lietuvos BK 40 str. 8 d. nuostatas ir teismų praktiką asmeniui laidavimo metu padarius naują nusikalstamą veiką ankstesnės veikos ( veikų ) faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, kaltės ir kt. klausimai iš naujo nesprendžiami, nes jie yra konstatuoti; šiuo atveju – įsiteisėjusiu 2017-04-11 Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu ( 86-88 l. ). Todėl šią bylą nagrinėjantis teismas, pasitvirtinus naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo faktui, sprendžia tik dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis minėtame nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. V. anksčiau nebuvo teistas ( 85 l. ), 2017 m. po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos BK 184 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos BK 40 str. ( 86-88 l. ) per vienerius metus padarė vieną naują kitokio pobūdžio nesunkų nusikaltimą - viešosios tvarkos pažeidimą, itin provokuojančio nukentėjusiojo elgesio pasėkoje, daugiau kaip prieš dvejus metus yra eilę kartų baustas administracine tvarka, tačiau tik už KET pažeidimus ( 89-92 l. ), faktiškai nepripažino kaltės, tačiau dėl įvykio gailisi. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ( kaip minėta, įvykdytas itin aktyviai provokuojant nukentėjusiajam, kuris nebuvo sužalotas, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, viso konflikto metu kaltinamasis bandė tęsti darbą ir nereaguoti į nukentėjusiojo provokavimą, tačiau nesusivaldė ), į kitą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą - jis dirba ( nors realiai veikianti darbovietė galimai neatitinka nurodytosios - 94 l. ), jokios kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra. Įvertintina, kad itin aktyviai provokavusio nukentėjusiojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ( tam nebuvo pagrindo ). Nors pats G. P. buvo konflikto iniciatorius ir rimčiau nenukentėjo, tačiau veika tęsėsi pakankamai ilgą laiką, buvo sutrikdyta įprastinė kitų asmenų veikla, todėl atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už naują veiką nėra pagrindo ( Lietuvos BK 36-40 str. ). Taip pat atsižvelgtina, kad ankstesnės nusikalstamos veikos nebuvo didelio pavojingumo laipsnio, nes už jų padarymą A. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ( motyvai nurodyti 2017-04-11 nuosprendyje ), jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nemokami darbai ( apie jos atlikimą duomenų nėra ). Todėl jam už visas veikas skiriamos nedidelio dydžio ( veikų padarymo metu galiojusios Lietuvos BK 47 str. redakcijos – 2011-04-11 įstatymas Nr. XI-1350 ir nustatyto MGL dydžio ) baudos ( Lietuvos BK 54 str. ir 55 str. ), kurios subendrinamos, bausmes pagal Lietuvos BK 184 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. apimant ( idealioji sutaptis, kaip nurodyta 2017-04-11 nuosprendyje – 88 l., Lietuvos BK 63 str. 5 d. 1p. ), po to subendrintą bausmę su bausme pagal Lietuvos BK 284 str. iš dalies sudedant ( Lietuvos BK 63 str. 4 d. ).

Kardomoji priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 83-84 l. ) A. V. paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui. Du CD su vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu ir nuteisti : pagal Lietuvos BK 184 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio ( 376,60 EUR ) bauda, pagal Lietuvos BK 223 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio ( 376,60 EUR ) bauda, pagal Lietuvos BK 284 straipsnį – 8 MGL dydžio ( 301,28 EUR ) bauda. Vadovaujantis Lietuvos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes pagal Lietuvos BK 184 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį subendrinus, jas apimant, po to subendrintą bausmę vadovaujantis Lietuvos BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinus su bausme pagal Lietuvos BK 284 straipsnį, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti 12 MGL dydžio - keturių šimtų penkiasdešimt vien euro 92 ct. ( 451,92 EUR ) - baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. V. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Du CD su vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.