Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Aivaro Povilaičio apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 24 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), E. B. priklausančiame lauko tualete, mažamečiui M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., numovė apatines kelnaites, lietė jo lytinius organus, mažamečiui liepė liesti savo lytinius organus, taip atliko mažamečio tvirkinimo veiksmus.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Aivaras Povilaitis prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.

Skunde nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – kvalifikavo A. P. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, nors, prokuroro teigimu, jo veikoje buvo požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje. Taip pat nurodo, kad tokiu būdu byla buvo išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 224 straipsnyje ir 225 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles. Remdamasis išdėstytu, konstatuoja, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitiko jam Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes nusikalstama veika netinkamai aprašyta ir nurodytas ne tas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Šie pažeidimai trukdė nagrinėti bylą ir jų apylinkės teismas ištaisyti negalėjo. Nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad A. P. nuėjo paskui mažametį vaiką į lauko tualetą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. E. atžvilgiu – užsirakino lauko tualete ir neleido pasišalinti, nukentėjusiajam šaukiant, užėmė ranka jam burną, kaip nurodė nukentėjusysis M. E. – jam buvo baisu, A. P. lietė mažamečio M. E. lytinius organus, po ko jo varpa paraudonavo, jam skaudėjo. Nukentėjusysis M. E. taip pat nurodė, kad A. P. liepė čiupinėti ir jo – A. P. varpą. Nukentėjusiojo duotus parodymus, kad A. P. buvo atsisegęs kelnes patvirtino liudytoja apklausta E. B.. Taigi teigia, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. atliko prievartinius veiksmus prieš bejėgiškos būklės asmenį, jie truko pakankamai ilgai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo M. E. amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo sukakę 6 metai), A. P. atlikti fizinio sąlyčio veiksmai dėl fiziologinių vaiko ypatumų objektyviai galėjo jam sukelti fizinį skausmą ir tai A. P. galėjo suprasti. Dėl to teigia, kad A. P. atliktų veiksmų eiga rodo, kad liesdamas vaiko lytinius organus jis tenkino savo lytinę aistrą, be to, A. P. ėmėsi veiksmų, kad vaikas dirgintų ir jo lytinius organus.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendis naikintinas, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT nutartis Nr. 2K-575/2011).

Konstatuoti kaltinamojo akto trūkumai yra pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.

Bylos duomenimis, 2012 m. sausio 31 d. kaltinamuoju aktu A. P. perduotas teismui dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje, kaltinant jį mažamečio asmens tvirkinimu (91-94 b. l.). 2012 m. vasario 28 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje A. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį perduota nagrinėti teismui (97 b. l.), po to, skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį.

BK 153 straipsnyje numatytas mažamečio asmens tvirkinimas baudžiamosios teises teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveiką ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą. Mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis: demonstruojant pornografiją, pasakojant apie seksualinių poreikių tenkinimą arba atliekant kitokį intelektualinį tvirkinimą.

Gi šiuo nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys – paties A. P., mažamečio nukentėjusiojo M. E., mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. E. parodymai, ekspertizės aktas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, leidžia teigti, kad nuteistasis A. P. liesdamas mažamečio M. E. lytinius organus, bei imdamasis veiksmų, kad vaikas dirgintų ir jo lytinius organus, atliko veiksmus atitinkančius ne mažamečio asmens tvirkinimo sudėtį, o kvalifikuoto seksualinio prievartavimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Tokias aplinkybes patvirtina bylos medžiagoje užfiksuota nuteistojo A. P. mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų seka, o būtent – nuteistasis A. P. nusekė M. E. į lauko tualetą, tada panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. E. atžvilgiu – užsirakino lauko tualete ir neleido pasišalinti, nukentėjusiajam šaukiant, užėmė ranka jam burną, kaip nurodė nukentėjusysis M. E. – jam buvo baisu, po to, A. P. lietė mažamečio M. E. lytinius organus, po ko nukentėjusiojo M. E. varpa paraudonavo, jam skaudėjo, A. P. liepė čiupinėti ir jo – A. P. varpą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį atsako asmuo tenkinęs lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitais atimdamas galimybę priešintis ar pasinaudojamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Remdamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, kad anksčiau aptarti nuteistojo A. P. atlikti veiksmai mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu – fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimas (užimant jam ranka burną, jog nešauktų, kliūčių sudarymas bandant pasišalinti), mažamečio nukentėjusiojo lytinių organų lietimas rankomis, liepimas „čiupinėti“ jo lytinius organus, apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip nukentėjusiojo seksualinis prievartavimas fizinio sąlyčio būdu, pasinaudojant jo dėl mažametystės bejėgiška būkle ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį.

Taigi, faktiškai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neatitinka nuosprendyje išdėstytų ir įrodytomis pripažintos A. P. nusikalstamos veikos aplinkybių, nes byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyti veiksmai atitinkantys veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitiko jam Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes A. P. inkriminuojama nusikalstama veika aprašyta netinkamai ir nurodytas ne tas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. P. atžvilgiu ir kvalifikuodamas jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, nors jo veikoje buvo požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, pažeidė ir Lietuvos Respublikos BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.

Dėl pasakyto, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą Nr. 1A-816-300-2012 perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai.