- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-176
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Konstantinas Gurinas (pran.), Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- UAB ,,Maldis”
- Ieškovas
- Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- VĮ Valstybės turto fondas
- Advokatai
- Algirdas Cegelis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Maldis” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2⁴³-567/2004 pagal ieškovo Vilniaus m. savivaldybės tarybos ieškinį atsakovui UAB ,,Maldis” dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą ir delspinigių priteisimo; tretysis asmuo VĮ Valstybės turto fondas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus m. savivaldybės taryba 2003 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E.Armoškos firmai ,,Maldis” (kuri buvo perregistruota į UAB ,,Maldis”), prašydamas priteisti iš jo 174 833,90 Lt įsiskolinimo ir 63 289,86 Lt delspinigių už termino prievolei įvykdyti praleidimą.
Nurodė, kad 1996 m. gruodžio 30 d. sudarė su atsakovu patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį. Sutartimi buvo konstatuota, jog pastatas kapitališkai remontuotinas (6 p.), todėl šalys sutarė, jog į nuomos mokestį bus įskaitomos lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui (12 ir 13 punktai), kuris turėjo būti atliktas iki 1998 m. sausio 1 d. 1997 m. sausio 15 d. atsakovas pradėjo vykdyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , kapitalinį remontą, todėl nuo šios dienos, kaip kad buvo sutartimi numatyta, nuomos mokesčio priskaitymai buvo sustabdyti. Atsakovas remonto iki 1998 m. sausio 1 d. neatliko, nesikreipė į ieškovą dėl remonto darbų atlikimo termino pratęsimo, todėl nuo 1998 m. sausio 1 d. nuomos mokestis vėl buvo pradėtas skaičiuoti, o kadangi atsakovas nepateikė ieškovui jokių įrodymų apie į remontą investuotų lėšų dydį, remontui skirtų lėšų įskaitymas į nuomos mokestį nebuvo atliktas ir iš atsakovo buvo pareikalauta sumokėti visą nuomos mokestį, paskaičiuotą nuo virš minėtos nuomos sutarties sudarymo momento. Įsiskolinimas pagal šią sutartį už laikotarpį nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1999 m. sausio 4 d. yra 487 459,50 Lt.
1996 m. vasario 12 d. buvo sudaryta dar viena negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartis, kurios 12 p. taip pat numatė, jog šių patalpų kapitaliniam remontui panaudotos lėšos bus įskaitomos į nuomos mokestį, bei nurodyta, kad nuomos mokestis nemokamas nuo kapitalinio remonto pradžios iki tol, kol padengs įdėtas lėšas. Atsakovui suremontavus šias patalpas, ieškovas 1996 m. spalio mėn. įskaitė į šių patalpų nuomos mokestį 482 440 Lt, o iki 2002 m. liepos 12 d,. t.y. iki patalpų, esančių(duomenys neskelbtini), grąžinimo ieškovui ir 1996 m. vasario 12 d. nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčiui padengti buvo išskaičiuota 169 814,40 Lt. Likusi į patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , remontą įdėtų lėšų dalis – 312 625,60 Lt – buvo panaudota atsakovo skolos už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomą sumažinimui. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas ieškovui už patalpų, esančių(duomenys neskelbtini) , nuomą pagal pirmą, t.y. 1996 m. gruodžio 30 d., nuomos sutartį 174 833,90 Lt (487 459,50 Lt – 312 625,60 Lt).
LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo pagrindu pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)1999 m. sausio 4 d. buvo perduotas VĮ Valstybės turto fondas. Atsakovas šį pastatą iš pastarojo privatizavo, tačiau likusio nuomos įsiskolinimo ieškovui nepadengė. Todėl ieškovas, remdamasis LR CK 6.256 str. 1 d. ir 6.487 str. 1d. nuostatomis, prašė šią sumą priteisti iš jo, o taip pat ir 63 289,86 Lt delspinigių už termino prievolei įvykdyti pažeidimą 1996 m. gruodžio 30 d. nuomos sutarties ir CK 6.256 str. 2 d. pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 174 833,90 Lt įsiskolinimo už negyvenamųjų patalpų nuomą ir 31 664,93 Lt delspinigių ieškovo naudai bei 5 129,57 Lt žyminio mokesčio ir 29,15 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Sprendimą teismas motyvavo nurodydamas, jog dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , pagerinimo išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį buvo suinteresuotas atsakovas, jis, norėdamas, jog toks įskaitymas būtų atliktas, turėjo pateikti ieškovui prašymą dėl lėšų, investuotų į patalpų pagerinimą, įskaitymo į nuomos mokestį bei tokių investicijų atlikimą patvirtinančius įrodymus, tačiau šio nepadarė, todėl ieškovas pagrįstai neatliko įskaitymo. Atsakovo atliktų remonto darbų vertė gali būti įrodoma tik finansiniais dokumentais, kaip to reikalauja CK 2.74 str. 3 d., 2.4 str. 3 d. ir tuo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4, 9 ir 10 str. str., o ne sąmata ir eksperto išvada, kurios negali būti laikomos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nes įrodo tik darbų atlikimo faktą, tačiau nepagrindžia patirtų išlaidų dydžio. Pagal LR Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 384 ,,Dėl investuotų į privatizuojamas patalpas ar pastatus lėšų atlyginimo ir LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 ,,Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo” dalinio pakeitimo” nuostatas privatizuojamą objektą pagerinusiam ir jį privatizavimo būdu įsigyjančiam nuomininkui negali būti atlyginama ta privatizavimo lėšų dalis, kuri įskaityta į nuomos mokestį. LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 ,,Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo” patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 32 p. nustato, kad nuomininkas turi raštiškai patvirtinti, jog yra susipažinęs su nustatyta tvarka įvertinto objekto (statinio) nustatytu vertės padidėjimo procentu. Atsakovas su VĮ Valstybės turto fondas turto vertintojų nustatytu patalpų vertės padidėjimo dėl nuomos metu pagerinimui padarytų išlaidų procentu sutiko (b.l.134-135, 163). Dėl šio teismas konstatavo, kad visos atsakovo turėtos turto pagerinimo išlaidos buvo jam atlygintos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , privatizavimo metu. Pasisakydamas dėl delspinigių, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydis, nors ir paskaičiuotas sutinkamai su nuomos sutarties nuostatomis ir senaties termino ribose, yra aiškiai per didelis, nes metinis delspinigių dydis yra net 73 proc., kai komercinių bankų teikiamų paskolų vidutinė metinių palūkanų norma neviršija 10 proc., todėl priteistinų delspinigių dydį sumažino perpus (CK 6.73 str. 2 d., 1.5 str. 4 d.).
Atsakovas UAB ,,Maldis” apeliaciniu skundu prašo panaikinti byloje priimtą sprendimą ir priimti naują – ieškininius reikalavimus atmesti. Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas grindžia tuo, kad:
Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, padarė klaidingas išvadas, pažeidė įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisykles, įrodymų esmę apsprendžiančias procesinės teisės normas.Neatitinka tikrovės ieškovo teiginys, kad atsakovas neatliko patalpų remonto iki 1998 m. sausio 1 d., nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio 18 d. aktas liudija, jog pastatas buvo priimtas naudoti po atlikto kapitalinio remonto. Ieškovas šį faktą žinojo, jam savalaikiai buvo pateikti ir lėšų investiciją į remontą patvirtinantys duomenys, todėl ieškovo atsisakymas įtraukti remontui panaudotas lėšas į nuomos mokestį bei teismui pateiktas reikalavimas dėl neva susidariusio įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas.Teismas savo sprendimą pagrindė iš esmės ieškovo teismui išsakyta pozicija, neanalizavo atsakovo teismui pateiktų argumentų ir gynimosi nuo pareikšto ieškinio teiginių.Pažeista pastato, esančio(duomenys neskelbtini) , perdavimo VĮ Valstybės turto fondas tvarka, nustatyta LR Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 1005 ,,Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų ar jo dalių, statinių ir įrengimų) perdavimo VĮ Valstybės turto fondas tvarkos” 15 p., kuriame nurodyta, jog prieš nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymą VĮ Valstybės turto fondas įgalioti asmenys apžiūri perduodamą daiktą ir šios apžiūros rezultatus nurodo perdavimo-priėmimo akte. Minėto pastato perdavimo-priėmimo akte nurodyta pastato vertė 46 433,42 Lt, kai tuo tarpu į pastato remontą jau buvo investuota daugiau nei 3 milijonai litų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodydamas į jo nepagrįstumą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas kaip dėl teismo padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, taip ir dėl jų prieštaravimų viena kitai. Tokia išvada daroma todėl, kad skundžiamu sprendimu buvo patenkintas nepagrįstomis nuostatomis paremtas ieškinys. Kaip matyti iš ieškinio turinio, pastarojo faktinį pagrindą sudarė prielaida, kad atsakovas po nuomos sutarties dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) sudarymo, ne tik kad nemokėjo nuomos mokesčio, bet ir nustatytu laiku neatliko šių patalpų kapitalinio remonto, kuriam skirtos lėšos pagal šalių susitarimą turėjo būti įskaitytos į patalpų nuomos mokestį (b.l. 2-4).
Tačiau byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus dėl išnuomotų patalpų kapitalinio remonto atlikimo įvykdė nustatytu laiku bei tinkamai. Beje, pastaroji aplinkybė konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendime, kurio motyvų ieškovas neapskundė.
Todėl nustačius, kad atsakovas atliko patalpų kapitalinį remontą, atsižvelgiant vien į pareikšto reikalavimo ribas, ieškinys turėjo būti atmestas.
Šia prasme skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštaringi, nes vienu iš ieškinio tenkinimo motyvų teismas nurodė tai, kad atsakovas neįrodė išnuomotų patalpų kapitaliniam remontui skirtų lėšų dydžio. Tuo tarpu kaip kitą ieškinio tenkinimo motyvą pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad atsakovo lėšos, panaudotos patalpų kapitaliniam remontui (įvardijant jų dydį), buvo užskaitytos vykdant šių patalpų privatizavimą.
Kaip minėta, vienu iš ieškinio tenkinimo pagrindų pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad atsakovas nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių (PVM sąskaitų-faktūrų, kasos dokumentų ir pan.), patvirtinančių turėtas patalpų kapitalinio remonto išlaidas. Tačiau sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada negalima, kaip dėl to, kad tokie įrodymai buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui (žr. bylos priedą UAB ,,Maldis“ dokumentai), taip ir dėl kitos ne mažiau reikšmingos nagrinėjamam ginčui aplinkybės.
Kaip matyti iš bylos duomenų šalių ūkiniai-komerciniai santykiai neapsiribojo vien ginčo nuomos sutartimi. Dar prieš šios sutarties sudarymą 1996 m. vasario 12 d. ieškovas iš esmės analogiškomis sąlygomis išnuomavo atsakovui patalpas (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 6,9,10). Pastarosios patalpos nuomos sutartyje šalys taip pat, kaip ir nagrinėjamuoju atveju, susitarė dėl išnuomotų patalpų kapitalinio remonto bei dėl jam panaudotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį.
Todėl atsakovui atlikus minėtų patalpų kapitalinį remontą bei pateikus Valstybės įmonės ,,Projektų ekspertizės valdyba“, kuri pagal tuo metu galiojusią tvarką bei savo įstatus atlikdavo valstybės turto ekspertizes bei įvertinimą (b.l. 223-227), pažymą apie kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydį ieškovas ne tik kad atliko nurodytų lėšų įskaitymą į patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį, bet ir dalį šių lėšų įskaitė į patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos mokestį (b.l. 14, 128). Tuo pačiu ieškovas pripažino susiklosčiusių tarp šalių ūkinių-komercinių santykių tęstinumą bei tai, kad abiem tarp šalių sudarytoms sutartims turi būti taikomas vienodas aiškinimas. Todėl nagrinėjamuoju atveju ieškovo atsisakymas atlikti panaudotų kapitaliniam remontui lėšų užskaitymą pagal byloje pateiktą tos pačios VĮ ,,Projektų ekspertizės valdyba“ pažymą prieštarauja kaip sutarčių aiškinimo taisyklėms, taip ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str., 6.193 str.). Be to, kaip jau minėta atsakovo panaudotų lėšų dydį patvirtina ir atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai.
Sprendžiant šalių ginčą pirmosios instancijos teismas nemažą dėmesį skyrė tai aplinkybei, kad atsakovas nepateikė ieškovui prašymo dėl lėšų įskaitymo į nuomos mokestį bei investicijų atlikimą patvirtinančius dokumentus.
Atsakovas su šiuo teiginiu nesutinka ir nurodo, kad tokie dokumentai buvo pateikti. Tačiau net ir sutikus su tuo, kad atsakovas to nepadarė (kas akivaizdžiai prieštarautų jo paties interesams bei logikai) turėtina omenyje, kad pagal nuomos sutarties sąlygas lėšų įskaitymas į nuomos mokestį buvo susietas su paties patalpų kapitalinio remonto atlikimo faktu (sutarties 12 p., b.l. 6). Jokių išlygų dėl prašymo užskaityti lėšas pateikimo, juo labiau jo įvardijimo, kaip būtiną lėšų įskaitymo sąlygą, sutartyje nėra. Be to, turėtina omenyje, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie atliktą pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, nes jį priimant naudoti dalyvavo atsakingas Vilniaus m. savivaldybės atstovas, be to pastato būklė turėjo būti įvertinta ir jį perduodant Turto fondui (b.l. 8, 55-57).
Esant pasakytam laikytina, kad atsakovas įrodė kaip patį pastato kapitalinio remonto atlikimo faktą, taip ir tam panaudotų lėšų dydį. Kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydžiui įrodyti byloje pateikti atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai ir VĮ ,,Projektų ekspertizės valdyba“ (Projektų ekspertizė) pažyma bei ekspertizės aktas, kurie patvirtina atsakovo lėšų panaudotų kapitaliniam remontui dydį 1997 m. sausio 1 d. ir 1997 m. gruodžio mėn. kainomis (b.l. 62-65, bylos priedas UAB ,,Maldis“ dokumentai). Pagal nuomos sutartį pastato kapitalinis remontas turėjo būti atliktas iki 1998 m. sausio 1 d. Realiai pastatas po kapitalinio remonto buvo priimtas naudoti 1997 m. gruodžio mėn. Todėl sprendžiant šalių ginčą remonto pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos turi būti nustatomos 1997 m. gruodžio mėn. kainomis ir sudaro 3259532 Lt.
Kaip minėta kitu ieškinio tenkinimo pagrindu pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad pastato pagerinimo išlaidos atsakovui buvo atlygintos jų privatizavimo metu. Tačiau visiškai sutikti su šiuo pirmosios instancijos teigimu negalima. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro todėl, kad kaip matyti iš pastato (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutarties bei prieš jos sudarymą VĮ Valstybės turto fondas atliktos turto vertinimo ataskaitos, privatizuojant minėtą pastatą privatizuojamojo turto kaina atsakovui buvo sumažinta atsižvelgus į šio turto vertės pagerėjimą (b.l.102-105, 145-152). Tačiau turto vertės pagerėjimas bei dėl to jo vertės padidėjimas, kuris nustatomas procentais, priklauso ne vien nuo šio turto kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dydžio, bet ir nuo daugelio kitų faktorių, jų tarpe ir nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių nulemiančių turto rinkos vertę atsižvelgiant į kurią vyksta šio turto privatizavimas. Pritaikius nurodytas turto vertės pagerėjimo nustatymo taisykles, pastato (duomenys neskelbtini) pagerėjimas sudarė 2 891 304 Lt.
Todėl nagrinėjamuoju atveju realiai visos pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos atsakovui atlygintos nebuvo. Tokia situacija susidarė todėl, kad, kaip jau buvo minėta, valstybės turto privatizavimo metu jo pagerėjimo apskaičiavimo metodika skyrėsi nuo tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos pagal kurią atsakovui į nuomos mokestį turėjo būti įskaitytos visos pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos (sutarties 12 p.). Šios išvados pagrįstumo nepaneigia skundžiamo sprendimo nuoroda į paties atsakovo sutikimą su privatizuojamo turto vertės apskaičiavimu bei jo pateikta pažyma dėl lėšų įdėtų į pastato rekonstrukciją parodymo didžiojoje knygoje būsimųjų laikotarpių išlaidų sąskaitoje, nes vienu atveju kalba eina apie atsakovo sutikimą su pagal valstybės turto privatizavimo metodiką nustatytu privatizuojamo pastato vertės pagerėjimo procentu, o kitu atveju sprendime paminėtoje pažymoje nėra nuorodos, kad joje nurodytų lėšų dydis apskaičiuotas pagal 1997 m. gruodžio mėnesio kainas (b.l. 134-135, 163).
Todėl sutikus su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lėšų įskaitymo išeitų, kad atsakovui buvo įskaitytos visos lėšos panaudotos patalpų esančių (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui, kurių dydis buvo apskaičiuotas pagal VĮ ,,Projektų ekspertizės valdyba“ pažymą ir tik dalis lėšų panaudotų pastato esančio (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui. Tačiau toks ginčo išsprendimas neatitiktų šalių susitarimo bei pažeistų atsakovo teisėtus lūkesčius į visą jo panaudotų lėšų kompensavimą (CK 6.154 str. 1 d.).
Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nuoroda į Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos nuostatą, pagal kurią nuomininkui negali būti atlyginama ta privatizavimo lėšų dalis, kuri įskaityta į nuomos mokestį, nes kaip jau buvo nustatyta iš atsakovo pastato kapitaliniam remontui panaudotų 3 259 532 Lt, privatizuojant pastatą buvo įskaityti tik 2 891 304 Lt. Tokiu būdu likusi 368 226 Lt suma gali ir turi būti įskaityta į šio pastato nuomos mokestį kaip ir buvo nustatyta tarp bylos šalių sudaryta sutartimi.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuomos mokestis už pastatą (duomenys neskelbtini) sudaro 487 459 Lt. Tuo tarpu atsakovui nekompensuota lėšų už šio pastato kapitalinio remonto dalis (368 226 Lt) bei jo patalpų (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui panaudotų lėšų dalis viršijanti šių patalpų nuomos mokestį (312 625,6 Lt) akivaizdžiai viršija ieškovo reikalaujamo pastato (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio dydį (368 226 + 312 625,6 = 680 851,6).
Esant nurodytom aplinkybėm tenkinti ieškovo reikalavimą pagrindo nėra (CK 6.256 str. 1 d. 6.487 str. 4 d.).
Dėl pasakyto skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus atsakovui palankų sprendimą, t.y. ieškinį atmetus, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1, 4 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atsakovo UAB „Maldis“ naudai 5129,57 Lt (penkis tūkstančius šimtą dvidešimt devynis litus penkiasdešimt septynis centus) žyminio mokesčio ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovui E.Armoškos firmai „Maldis“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones.