- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1900-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- L. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21832-775/2019 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 250 Eur išlaikymą iki jo pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti atsakovui piniginę kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 170 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamo mėnesio 25 dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-08-12) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21832-775/2019 priėmimo, sumą sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos. Ieškovę paskyrė M. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
4. Nurodė, kad siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus kasdienius poreikius jam reikalingas išlaikymas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo vaikui 170 Eur laikiną išlaikymą. Nustatyta, jog atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 570 Eur. Nors byla nėra išnagrinėta ir teismas šiuo metu neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus, įvertinus tai, kad ieškovės prašomas priteisti laikinas išlaikymas yra mažesnis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (250 Eur per mėnesį), kad atsakovas dirba ir gauna atlyginimą bei kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teismas padarė išvadą, jog 170 Eur laikinas išlaikymas yra pakankama, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkanti suma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių būtų kilę problemų dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų neginčijamą būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę nustatant vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja, prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo atmestas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. atsakovo gaunamas mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 374,75 Eur.
5.2. Per 8 mėnesius sūnaus išlaikymui atsakovas išleido 1042 Eur, todėl ieškovės ieškinyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės, kad per 7 mėnesius prisidėjo tik 130 Eur prie sūnaus išlaikymo, yra nepagrįstos. Be to, atsakovas sūnui perveda valstybės skiriamus vaiko pinigus, kuriuos jis gali naudoti savo nuožiūra.
5.3 Atsakovas vienas sumoka komunalinius mokesčius: už 2019 m birželio mėnesį sumokėjo 101 Eur, už 2019 m. liepą – 111 Eur, už 2019 m rugpjūtį – 100,66 Eur, bendra suma už tris vasaros mėnesius – 312,66 Eur.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Nors atsakovas nurodo, kad kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui pats geranoriškai skiria po 130 eurų, tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovas prisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, mokėdamas mokesčius už komunalinius patarnavimus (būsto išlaikymo mokesčius), tačiau negalima laikyti, kad vien tik komunalinių mokesčių mokėjimas, būsto, automobilio ir sveikatos draudimo mokesčių mokėjimas reiškia išlaikymo vaikui teikimą ir vaiko poreikių užtikrinimą.
6.2. Atsakovas nurodė, kad teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui, pervesdamas į jo sąskaitą valstybės mokamą išmoką vaikui, tačiau tai ne paties atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, o valstybės įnašas ir pagalba šeimai auginant vaiką, mokama visiems šalyje gyvenantiems nepilnamečiams vaikams. Atsakovo prisidėjimu prie sūnaus išlaikymo galima laikyti tik mokėjimus už krepšinio treniruotes ir apmokėjimą už ramentus (viso 134 eurai per 8 mėnesius), tačiau tokia suma yra nepakankama.
6.3. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaikui, neturinčiam ypatingų poreikių, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Taigi, pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą 170 eurų dydžio per mėnesį ir tokiu būdu neperžengė teismų praktikoje išlaikymui nustatyto orientacinio dydžio.
6.4. Nors atsakovas nurodo, kad jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 375 Eur, tačiau iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, jog atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. gavo 555 Eur dydžio darbo užmokestį, kuris nuo 2019 m. liepos 1 d. padidėjo iki 570 Eur (atskaičius mokesčius ne mažiau 430 Eur). Nors atsakovas ir ginčija laikino išlaikymo dydį, tačiau pripažįsta, kad šalių sūnus turi tam tikrų ypatingų (specifinių) poreikių, susijusių su sportiniu ugdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
10. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, pirmosios instancijos teismas jam iš atsakovo priteisė 170 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas atskirajame skunde priteistos laikino išlaikymo sumos iš esmės neginčija, nesutikimą grindžia tik tuo, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo (jo skaičiavimais, apie 130 Eur per mėnesį plius mokami mokesčiai už komunalines paslaugas), o jo gaunamos pajamos yra tik 374,75 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atskirojo skundo argumento išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Kadangi dėl vaiko išlaikymo dydžio yra kilęs ginčas ir abiejų šalių nuomonė dėl nepilnamečiam sūnui būtino išlaikymo dydžio yra visiškai skirtinga (ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikių patenkinimui būtina skirti 500 Eur, o atsakovas atsiliepime į ieškinį – 237 Eur per mėnesį), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs abiejų tėvų nuomonę bei jų sūnaus poreikius, pagrįstai priteisė 170 Eur laikiną išlaikymą. Aplinkybė, jog atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą, nėra priežastis nepriteisti laikino išlaikymo, šalims nesutariant dėl išlaikymo dydžio. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo, pervesdamas į jo sąskaitą valstybės mokamą išmoką vaikui. Tai – ne atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, o valstybės finansinė parama šeimoms, auginančioms vaikus (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
11. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių sūnaus amžių (šiuo metu 14 metų) jo poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius, nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
12. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.