Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-01-18 · Administracinė byla Nr. I3-76-279/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-01-18Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-18
Bylos Nr.
I3-76-279/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00010-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos kariuomenės Dr.Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-76-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00010-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 41; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 18 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės ,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Regioninės pakomisės Panevėžyje ekspertinį nutarimą (toliau – ir Nutarimas, Ekspertinis nutarimas) ir įpareigoti atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę dėl tinkamumo parengtojo Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karių mokymams.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2), jo patikslinime skunde (b. l. 14-16 ) nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. jis buvo nusiųstas karinei medicinos ekspertizei. Atlikus patikrinimą buvo priimtas Nutarimas, kurio pagrindu 2020 m. sausio 2 d. surašyta Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo pripažintas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai aktyviame rezerve, tinkamas šaulio tarnybai koviniame būryje, tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai paskelbus mobilizaciją pagal nustatytą E sveikatos grupę. Nutarimas nei paštu, nei elektroninio ryšio priemonėmis pareiškėjui nebuvo atsiųstas, todėl neturėjo galimybės su juo susipažinti. Pareiškėjas su Nutarimu bei jo pagrindu surašyta Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka, kadangi nėra aišku, kokių sveikatos sutrikimų ar diagnozuotų ligų pagrindu buvo nuspręsta, jog pareiškėjas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, nėra aiškus Nutarimo turinys, motyvai bei jo pagrįstumas, nebuvo pareiškėjui išaiškinta Nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) išduota tinkamai jos nepatvirtinus, be parašų. Pareiškėjas mano, kad Nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus jo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 26 punkto ir 29 punkto nuostatomis įtvirtinta, kad atliekant ekspertizę turi būti vadovaujamasi ne vien tiriamojo sveikatos būkle ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais dokumentais, pagrindžiančiais tiriamojo sveikatos būklę, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai, įvertinti jų rezultatai. Pareiškėjas teigia, kad komisijos nariai vertino sveikatos istorijoje esančius įrašus, karinės medicinos ekspertizės metu atliktus medicininius tyrimus, testų rezultatus, tačiau netinkamai įvertino ortopedo- traumatologo J. M., pas kurį pakomisės gydytojo pareiškėjas buvo siųstas papildomam ištyrimui, pateiktus dokumentus. Gydytojo ortopedo – traumatologo pažymoje nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotas lėtinis kelio sąnario nestabilumas, užpakalinis kryžminis raištis ar užpakalinis vidinio menisko ragas. Klinikinė diagnozė- dešiniojo kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas. Pažymoje nurodyta, kad dešiniojo kelio sąnario judesiai skausmingi, nežymiai riboti, čiuopiant skausmingumas dešinio kelio sąnario vidinio menisko projekcijoje, teigiami Mac Murray, Apley testai, dešinės kojos kraujotakos, inervacijos sutrikimų nėra, atlikus dešinio kelio sąnario Ro- pirminiai artroziniai pakitimai, būklė po raiščio plastikos. Diagnozės patikslinimui pareiškėjas ortopedo – traumatologo buvo siunčiamas dešinio kelio sąnario BMR tyrimui, kuris nebuvo atliktas dėl gausių artefaktų nuo metalinių implantų. Pareiškėjas teigia, kad daugiau jokių tyrimų atlikta nebuvo, todėl jam nėra aišku, kokiu medicininiu pagrindu komisijos nariai priėmė Nutarimą ir jo pagrindu surašė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas yra tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete. Pareiškėjas paaiškino, kad po traumos 2012 metais jam buvo atlikta dešinio kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio operacija, kuri buvo nesėkminga, jam kelio sąnario stabilumas atkurtas nebuvo. Tai negrįžtamas funkcinis ir organinis pakitimas, kuris savaime neatsistato. Todėl pareiškėjas dėl nestabilaus kelio sąnario negali bėgioti, sportuoti, skundžiasi lėtiniu skausmu, tinimu po fizinio krūvio. Pareiškėjas mano, kad komisijos nariai neatsižvelgė į šias aplinkybes, netinkamai įvertino medicininių tyrimų rezultatus. Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karinei tarnybai medicininę ekspertizę, nesilaikė teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų (taisyklių), kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą, todėl buvo priimtas neteisėtas ekspertinis nutarimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (toliau – ir Medicinos tarnyba) atsiliepime į skundą (b. l. 29-38) su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas, įgijęs pagrindinį karinį parengtumą Lietuvos kariuomenėje, nesutinka su nustatytu jo tinkamumu nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad karinės medicinos ekspertizės nuostatų 45 punkte nurodyta, kad ekspertinio nutarimo pažymos kopija ar Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje esantys ekspertinio nutarimo duomenys perduodami institucijai ar jos padaliniui, siuntusiam asmenį į Karinės medicinos ekspertizės komisiją ( toliau- Komisija). Institucija ar jos padalinys, siuntęs asmenį į Komisiją, jį apie nutarimą privalo informuoti per penkias darbo dienas nuo ekspertinio nutarimo gavimo arba , kai yra objektyvių priežasčių ( liga, komandiruotė ir kt.) , dėl kurių per nurodytą laiką negalima informuoti apie nutarimą, kitą dieną šioms priežastims išnykus. Ištirtas asmuo ekspertinio nutarimo pažymos kopiją, pateikęs rašytinį prašymą, gali atsiimti Komisijoje. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas dėl ekspertinio nutarimo pažymos kopijos gavimo į Komisiją nesikreipė. Nors apie šią galimybę pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2019-11-27, kai atvyko atlikti medicinos ekspertizę, nurodęs, kad su galutiniu ekspertiniu nutarimu susipažinti neatvyks, ekspertinio nutarimo pažymos kopiją atsiims institucijoje, išdavusioje siuntimą. Pareiškėjas 2019-11-27 buvo pasirašytinai supažindintas su preliminariu ekspertiniu nutarimu bei jo apskundimo tvarka. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad galutinis sprendimas dėl tinkamumo tarnybai bus priimtas pristačius papildomo ortopedo- traumatologo ištyrimo duomenis. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas papildomo ortopedo- traumatologo ištyrimo duomenis pristatė elektroniniu paštu 2019-12-23, susipažinti su galutiniu Ekspertiniu nutarimu ar gauti papildomų paaiškinimų dėl savo sveikatos būklės į Komisiją nesikreipė. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nėra aišku kokių sveikatos sutrikimų ar diagnozuotų ligų pagrindu jam buvo nustatyta E sveikatos grupė ir nuspręsta, jog pareiškėjas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete ir, kad ekspertinis nutarimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, pažeidžiant Nuostatų 26 ir 29 punktų reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Medicinos ekspertizės akto ekspertinių išvadų lentelės 3 eilutėje gydytoja R. S. 2019-12-30 atlikusi savo srities ekspertinės išvados įrašą“ Tinka“. Gydytoja R. S., atlikdama chirurginį, ortopedinį- traumatologinį vertinimą, detaliai aprašė pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, aprašė objektyvius duomenis, įvertino 2012-06-25- 2012-06-26 pareiškėjui VŠĮ Panevėžio ligoninės Dienos chirurgijos centre atliktos dešinio kelio planinės artroskopinės operacijos protokolą. Komisija preliminaraus ekspertinio nutarimo priėmimo stadijoje, diagnozės patikslinimui, 2019-11-27 pasiuntė pareiškėją papildomai ortopedo-traumatologo konsultacijai. Gydytoja R. S., priimdama ekspertinę išvadą, vadovavosi galutine gydytojo ortopedo- traumatologo pateikta išvada. Gydytojas konsultantas siuntė pareiškėją BMR tyrimui, tačiau jis nebuvo atliktas dėl gausių artefaktų nuo metalinių implantų. Atsakovas teigia, kad gydytojas ortopedas- traumatologas sprendžia pats kokius papildomus tyrimus reikia atlikti diagnozės tikslinimui. Gydytojas patikslintas diagnozes suformulavo ir rekomendacijose nenurodė , kad reikia atlikti kokius tai papildomus tyrimus. Medicinos ekspertizės akte yra įrašas apie neatliktą BMR tyrimą ir šią aplinkybę Komisija įvertino. Atsakovas nurodė, kad visiems asmenims, įskaitant ir pareiškėjui, atvykusiems sveikatos patikrinimui, registratūroje pateikiamas pildymui Medicinos ekspertizės akto klausimynas ir pasirašytinai supažindinami su pareiga teikti tik teisingą ir išsamią informaciją apie savo sveikatos būklę, tam , kad Komisija turėtų visą su asmenų praeities traumomis ar nusiskundimais susijusią informaciją, kad galėtų atlikti visapusiškai pagrįstą ir teisingą medicininį vertinimą. Pareiškėjas, pildydamas Medicininės ekspertizės akto klausimyną, bei nurodydamas persirgtas ligas ir turimus sutrikimus, skyrelyje „ Sąnarių ligos, skausmas, sutinimai“ nurodė „ Ne“. Iš Valstybinės ligonių kasos pateiktos informacijos apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, nuo 2015 metų nėra jokios informacijos apie pareiškėjo apsilankymus pas gydytoją dėl dešinio kelio skausmų, neskirtas joks gydymas, nebuvo nedarbingas. Priešingai, šeimos gydytojos R. V. pristatytame išraše/siuntime nurodoma, kad pareiškėjas 2016-10-27 buvo tirtas dėl galimybės turėti ginklą, ginklu naudotis leista penkis metus. Jokios informacijos, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į traumatologus M. Š. ir A. Š. bei jų išvadų medicininės ekspertizės metu pareiškėjas nepateikė. Atsakovas mano, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas Karinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinis nutarimas dėl tinkamumo pareiškėjui atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo kariniame vienete yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo naikinti Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Regioninės pakomisės Panevėžyje 2020-01-02 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas .

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Regioninės pakomisės Panevėžyje 2020 m. sausio 2 d. Ekspertinio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis parengtojo rezervo karį apibrėžia , kaip pagrindinį karinį parengtumą įgijusį karo prievolininką , paskirtą atlikti nenuolatinė karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui M. P. pagal 2019-10-07 siuntimą į karinę medicinos ekspertizės komisiją Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77) atlikus karinę medicininę ekspertizę, Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos regioninė pakomisė Panevėžyje 2019-02-02 surašė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjas buvo pripažintas tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete, netinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai aktyviajame rezerve, tinkamas šaulio tarnybai koviniame būryje, tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai paskelbus mobilizaciją pagal nustatytą E sveikatos grupę.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta Ekspertinio nutarimo apskundimo tvarka ir terminai, Ekspertinis nutarimas nei paštu, nei elektroninio ryšio priemonėmis jam nebuvo atsiųstas, todėl neturėjo galimybės su juo susipažinti, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė būti tinkamai supažindintu su sprendimu, iš kurio jam kyla teisės ir pareigos.

Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 45 punkte nurodyta, kad Ekspertinio nutarimo pažymos kopija ar Krašto apsaugos ministerijos informacinėje sistemoje esantys Ekspertinio nutarimo duomenys perduodami institucijai ar jos padaliniui , siuntusiam asmenį į Karinės medicinos ekspertizės komisiją ( toliau- Komisija). Institucija ar jos padalinys, siuntęs asmenį į Komisiją, jį apie nutarimą privalo informuoti per penkias darbo dienas nuo Ekspertinio nutarimo gavimo arba, kai yra objektyvių priežasčių ( liga, komandiruotė ir kt.), dėl kurių per nurodytą laiką negalima informuoti apie nutarimą, kitą dieną šioms priežastims išnykus. Ištirtas asmuo Ekspertinio nutarimo pažymos kopiją, pateikęs rašytinį prašymą, gali atsiimti Komisijoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl Ekspertinio nutarimo pažymos kopijos gavimo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2019-11-27, kai atvyko atlikti medicinos ekspertizę, nurodęs, kad su preliminariu Ekspertiniu nutarimu ir jo apskundimo tvarka susipažino, su galutiniu Ekspertiniu nutarimu susipažinti neatvyks, Ekspertinio nutarimo pažymos kopiją atsiims institucijoje, išdavusioje siuntimą ( b. l. 40).

Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisės būti tinkamai supažindintu su priimtu Ekspertiniu nutarimu, pareiškėjas pats pasirinko atitinkamą savo veiksmų modelį.

Pareiškėjo teigimu Komisija netinkamai ištyrė ir įvertino jo sveikatos būklę, medicininius dokumentus, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas yra tinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete.

Pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 5.2 punktą, ekspertinė išvada – Komisijos pakomisės gydytojo specialisto, šeimos medicinos paslaugas teikiančio šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamojo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę. Ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie priimtą ekspertinį nutarimą (Nuostatų 5.4 punktas). Ekspertinis nutarimas – ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės (Nuostatų 5.5 punktas).

Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 25 punkte nustatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo principais metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru. Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama kiekvieno atskirai asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimti nustato tarnybos vadas ( Nuostatų 26 punktas). Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas, pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą, įvertina klinikinių, laboratorinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Nuostatų 29 punktas). Sveikatos būklės dėl tinkamumo atlikti karo tarnybą patikrinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/1139 patvirtintais Sveikatos būklės įvertinimo principais, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais ( toliau- Kriterijai ), kuriuose išdėstyti sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę nustatymo principais ir metodika. Asmenų, vyresnių nei 26 metai, sveikatos būklė nustatoma pagal Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Pareiškėjas karinės medicinos ekspertizės metu buvo sukakęs 37 metų, todėl jo sveikatos būklė buvo nustatoma pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį.

Medicinos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti M. P. tyrimų rezultatai, jų duomenys ir specialistų konsultantų vertinimas. Gydytoja R. S., atlikdama chirurginį, ortopedinį- traumatologinį vertinimą aprašė pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, aprašė objektyvius duomenis, Medicininės ekspertizės akto ekspertinių išvadų lentelėje 3 eilutėje 2019-12-30 įrašė, kad „ Tinka“. Ekspertinio tyrimo metu pareiškėjui buvo nustatytas bendras apribojimo laipsnis – 6 ir sveikatos grupė – E. Ginčo byloje yra svarbus Ekspertinių išvadų lentelės 122.2 straipsnis-susirgimai ir patologinės būklės, nurodoma, kad ligos pasekmės, kai šiek tiek sutrikusi organų funkcija, , maksimalus leistinas apribojimo laipsnis 6. Kriterijų ekspertinių išvadų lentelėje 122 straipsnis reiškia kaulų, kremzlių, raumenų sinovijinių dangalų ir sausgyslių ligas ir jų pasekmes. Šis straipsnis taikomas esant kaulų ir raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai uždegiminis procesas pasibaigęs ir nežymiai sutrikusi funkcija. Kriterijų Eksperimentinių išvadų lentelėje 187.2 straipsnis nurodoma vidutiniškai – vidutiniškai ryškūs anatominiai pakitimai ir nežymūs funkcijos sutrikimai: maksimalus leistinas apribojimo laipsnis 6, pagal K. E. išvadų lentelės 3 skiltį tokie asmenys tinkami esant 6 laipsnio apribojimams. Medicinos ekspertizės akte buvo įvertintas 2010-06-25, 2012-06-26 VŠĮ Panevėžio ligoninės Dienos chirurgijos centre atliktos dešinio kelio planinės artroskopinės operacijos protokolas.

Gydytojo ortopedo – traumatologo J. M. 2019-12-20 siuntime ( b.l. 63) nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotas lėtinis kelio sąnario nestabilumas, užpakalinis kryžminis raištis ar užpakalinis vidinio menisko ragas. Klinikinė diagnozė- dešiniojo kelio sąnario užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas. Siuntime nurodyta, kad dešiniojo kelio sąnario judesiai skausmingi, nežymiai riboti, čiuopiant skausmingumas dešinio kelio sąnario vidinio menisko projekcijoje, teigiami Mac Murray, Apley testai, dešinės kojos kraujotakos, inervacijos sutrikimų nėra, atlikus dešinio kelio sąnario Ro- pirminiai artroziniai pakitimai, būklė po raiščio plastikos. Diagnozės patikslinimui pareiškėjas ortopedo- traumatologo buvo siunčiamas dešinio kelio sąnario BMR tyrimui, kuris nebuvo atliktas dėl gausių artefaktų nuo metalinių implantų. Gydytoja R. S., priimdama ekspertinę išvadą, vadovavosi galutine gydytojo konsultanto ortopedo- traumatologo pateikta išvada. Gydytojas konsultantas pats sprendžia kokius papildomus tyrimus reikia atlikti diagnozės tikslinimui- gydytojas ortopedas – traumatologas J. M. siuntė pareiškėją BMR tyrimui, bet jis nebuvo atliktas dėl gausių artefaktų nuo metalinių implantų. Tačiau nežiūrint į tai, gydytojas ortopedas- traumatologas J. M. patikslintą diagnozę suformulavo ir rekomendacijose nenurodė, kad diagnozei tikslinti reikia kartoti BMR tyrimą ar atlikti kitą papildomą tyrimą. Medicinos ekspertizės akte yra įrašyta apie neatliktą BMR tyrimą ir šią aplinkybę Komisija vertino.

Pažymėtina, kad visiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją, atvykus sveikatos patikrinimui, registratūroje jiems pateikiamas pildymui Medicinos ekspertizės akto klausimynas ir pasirašytinai supažindinami su pareiga (b. l. 80) teikti tik teisingą ir išsamią informaciją apie savo sveikatos būklę, tam, kad Komisija turėtų visą asmenų su praeities traumomis ar nusiskundimais susijusią informaciją, kad galėtų atlikti visapusiškai pagrįstą ir teisingą medicininį vertinimą. Pareiškėjas, pildydamas Medicininės ekspertizės akto klausimyną, bei nurodydamas persirgtas ligas ir turimus sutrikimus, skyrelyje „ Sąnarių ligos, skausmas, sutinimai“ nurodė „ Ne“. Iš Valstybinės ligonių kasos pateiktos informacijos apie asmens sveikatą ir fizinę būklę, nuo 2015 metų nėra jokios informacijos apie pareiškėjo apsilankymus pas gydytoją dėl dešinio kelio skausmų, neskirtas joks gydymas, nebuvo nedarbingas. Priešingai, šeimos gydytojos R. V. pristatytame išraše/siuntime nurodoma, kad pareiškėjas 2016-10-27 buvo tirtas dėl galimybės turėti ginklą, ginklu naudotis leista penkis metus.

Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų kitokį jam nustatytos diagnozės pobūdį, pagal kurį jis būtų netinkamas nenuolatinei karo tarnybai parengtojo rezervo kariniame vienete.

Taigi, atliekant pareiškėjo sveikatos būklės medicininę ekspertizę buvo vadovautasi ne vien tik pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais jo sveikatos būklę.

Nuostatų 33 punkte numatyta, kad jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pakomisės pirmininkas ir pakomisės gydytojas pasirašo siuntimą ir siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pakomisės pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė. Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka karo prievolininkai gali būti siunčiami į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas gauti pažymų, nurodytų Nuostatų 14.3 papunktyje.

Iš teismui pateiktų medicininės ekspertizės duomenų nustatyta, jog konkrečiu ginčo atveju buvo laikomasi Nuostatų 29 ir 33 punktų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog, teismo vertinimu, pareiškėjo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo abejoti Ekspertinio nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio pobūdžio bylose yra konstatavęs, jog medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas, tyrimų rezultatų vertinimas ir panašiai) nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012).

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tinkamumo karinei tarnybai sveikatos būklės vertinimą, būtų nesilaikiusi teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių ekspertizės tvarką, sąlygas, jos rezultatų įforminimo reikalavimus.

Be to, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų konstatuoti, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Pažymėtina, jog 2020 m. sausio 2 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog joje buvo išdėstyti skundžiamo nutarimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję su pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu. Todėl teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjui buvo žinomi skundžiamo nutarimo teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, tai nesutrukdė pareiškėjui ginti, jo manymu, pažeistas teises kreipiantis su skundu į teismą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, minėtą teisės aktų reglamentavimą, konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimu ir tinkamumu privalomajai karo tarnybai.

Taigi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė