Kauno apylinkės teismo sprendimas

ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui R V dėl teismo sprendimo pakeitimo dalyse dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Atsakovas R V pareiškė 2019 m. birželio 4 d. priešieškinį (DOK -67835) ieškovei A M V kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 patvirtintą vaikų tėvo su vaikais bendravimo tvarką darbo dienomis, nustatant, kad atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnamečius vaikus D, M, A ir V kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir pristatant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val. Priešieškinyje nurodė, jog 2019 m. birželio d. taikos sutartimi liko neaptartas tėvo bendravimas su vaikais darbo dienomis. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo 2.2.3. punktu buvo patvirtintas šalių susitarimas, jog „R V turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnamečius vaikus D, M, A ir V V kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 18 valandą ir pristatant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 valandą“. Atsakovas nurodo, jog šis punktas keistinas, todėl, kad dviejų valandų laikas kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 18.00 valandą ir pristatant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 valandą yra per trumpas. Nespėjus su vaikais pabendrauti, atsakovas jau turi juos grąžinti vaikų motinai. Bendravimo laikas turėtų būti trys valandos, todėl nori vaikus paimti iš vaikų gyvenamosios vietos 17 valandą. Tokia bendravimo tvarka labiau atitiktų vaiko interesą turėti abu tėvus, jausti tėvo dalyvavimą jo auklėjime, stiprinti ir plėtoti tėvo emocinį ryšį su vaiku. Kartu tai labiau užtikrins tėvų (motinos ir tėvo) lygiateisiškumą vaikų atžvilgiu. Po 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo priėmimo susiklostė situacija nuo 2015 metų pabaigos, jog nepilnamečiai vaikai bendravo su tėvu darbo dienomis, iš anksto suderinęs su ieškove laiką. Iš esmės keisti tvarkos nėra pagrindo, nes butų paneigtas tėvų santykių su vaikais stabilumas, vaiko tėvams gyvenant skyrium. Vaiko interesas - bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad jie yra šalia vaiko tuomet, kai jam labiausiai jų reikia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

2019 m. birželio 20 d. teismas priėmė nutartį, kuria nutarė:

Prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinti.

Patvirtinti ieškovės A M V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R V, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 1 d. raštu sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Ieškovė A M-V ir atsakovas R V susitaria papildyti (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1768-1052/2019 patvirtintos taikos sutarties „B“ punktą sąlyga:

1.1. Padidinto 130,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui suma yra 984,00 Eur, ši suma susidarė nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 12 d.) iki 2019 m. liepos 1 d.

1.2. 984,00 Eur suma bus išmokėta:

1.2.1. 400,00 Eur iki 2019 m. rugsėjo 20 d.

1.2.2. 584,00 Eur išmokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, mokant po 97,00 Eur penkis kartus ir 99,00 Eur šeštą kartą.

2. Atsakovas R V patvirtina, kad šalys sutartį pasirašė gera valia.“

Atsakovas R V ir jo atstovė teismo posėdžių metu priešieškinio reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas R V rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžių metu paaiškino, jog su vaiko motina nepavyksta susitarti. Nurodė, kad vaikai prarado daug valandų susitikti su tėčiu. Nors buvo daug antradienių ir ketvirtadienių, kada vaikams ir jam nebuvo jokių užklasinių veiklų, darbų ir pan. Jis su vaikais randa daug įdomių veiklų tai yra daug įrodymų (fotografijos, filmuota medžiaga) tą patvirtintų ir V su A. Jei sutampa treniruotės ar gimtadieniai į kuriuos kviečiami vaikai tėvo ir vaikų susitikimo ir bendravimo dienomis, tai su A ar V susiskambinama ir jie prisijungia tuo laiku kada grįžta iš treniruočių ar renginių. Darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais vakarais jei vaikams būtų treniruotės tėvas gali nuvežti ir pasiimti iš vaikus iš užklasinių veiklų. Jis prašo nustatyti bendravimo laiką antradieniais ketvirtadieniais nuo 17 valandos, bet džiaugtųsi, kad jei galėtų pasiimti vaikus ir nuo 18 val. Būdavo, kad dėl savo darbo pobūdžio negalėdavo pasiimti vaikų, jei pavėluodavo pasiimti vaikus pusvalandį, jau ieškovė neduodavo vaikų paimti. Matytis su vaikais kas antrą savaitę nedarbo dienomis yra per mažai. Jis visuomet atsižvelgia į vaikų užimtumą, net per atostogas vaikai dalyvauja užsiėmimuose. A tik kartą nesudalyvavo užsiėmime. Jis dėl darbo važinėjo į užsienį, todėl buvo labai sunku suderinti darbo grafiką, dabar jis dirba Lietuvoje, ir tiki kad galės suderinti darbo grafiką. Ryšys su A ir V ryšys yra labai artimas. Šiuo metu mamos dalyvavimas perduoti vaikus nėra būtinas. Kuo mažiau susitinka su vaikais, tuo ryšys labiau mažėja. Jis stengiasi informuoti vaikų motiną, kada nori paimti vaikus. Jis turi tiesioginius kontaktus su vaikais, tariasi su vaikais dėl susitikimų. Šiuo metu vaikai patys vaikai pas jį neateis, todėl svarbus teismo sprendimas dėl bendravimo darbo dienomis. Vaikai tėvą myli ir nori su juo bendrauti. Mano, kad jei dėl darbo negalės bendrauti su vaikais, tai laikoma pateisinama priežastimi. Du mėnesius vaikų mama nedavė vaikų tėvui, tai nutiko prieš 2 metus. Du vyresnieji vaikai D ir M su juo visiškai nebendrauja. Kai buvo D gimtadienis, jis parašė sūnui žinutę, kad ateitų pasiimti dovanėlės, bet sūnus neatėjo. Nežino, ką daryti, kad vaikai norėtų su juo matytis, vaikai neatsako, kodėl nenori matytis. Jokių veiksmų ryšiui su vaikais atkurti nesiėmė, į psichologus nesikreipė. Kai vienas vaikas nenori važiuoti kur nors, tai neverčia visų vykti. dėl neišpildytų pažadų vaikams pasisakė, kad nevyko į Druskininkus ar Anykščius nes susivėlino, tačiau sekmadienį vaikus nuvežė išsimaudyti ir mano, kad visi gerai praleido laiką. Negali pasakyti, ar buvo atvejų, kai jis pažadėjo vaikams ir netesėjo. paklaustas ar gali užtikrinti, kad galės su vaikais bendrauti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį – atsakė, kad nežino, kaip bus, nes jo darbo grafikas slenkantis, šiuo metu dirba vieną savaitę iš ryto, kitą po pietų.

Atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu paaiškino, jog vaiko tėvo atžvilgiu nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo laikinai ar neterminuotai vaiko tėvo valdžia būtų apribota, todėl atsakovas turi teisę į maksimalų bendravimą su vaikais ir tai yra prezumpcija, kurią ieškovė privalo paneigti vadovaudamasi CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu. ieškovė į bylą nepateikė jokių svarių įrodymų, kad maksimalus atsakovo, vaiko tėvo bendravimas kenktų vaikų interesams, todėl įstatymuose nustatytos prezumpcijos nepaneigė, būtent skyrium gyvenančio tėvo (motinos) maksimalios bendravimo tvarkos užtikrinimo. Vienas svarbiausių vaiko interesų yra turėti tėvą ir motiną, kurie dalyvauti jų gyvenime. Atsakovas su vaikais bendrauja nuo pat vaikų gimimo, myli vaikus ir jų ilgisi. Atsakovas neturi žalingų įpročių. Buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas charakterizuojamas kaip darbštus, komunikabilus, kruopštus, turintis humoro jausmą. Kad atsakovas labai myli vaikus, yra sąžiningas, doras, daug dirba, darbas sunkus, rūpestingas, neturi žalingų įpročių, tinkamai atlieka tėvo pareigas vaikų atžvilgiu, parodė liudytoja, atsakovo motina O A T, vaikų senelė. Liudytoja, duodama parodymus, parodė išreiškė nerimą dėl tolstančio vyresnių vaikų ryšio su atsakovu, parodė, kad atsakovas vertina paprastus dalykus. Atsakovas stengiasi savo pareigas atlikti nepriekaištingai. Atsakovas, būdamas su vaikais, siekia aktyviai ir prasmingai leisti gyvenimo laiką, įgyvendinant vaiko teisę į poilsį, stengiasi, kad vaikai laisvalaikį praleistų fiziškai stiprėdami, pavyzdžiui važinėtų dviračiu, plaukiotų baseine, būtų prie jūros, žaistų futbolą. Atsakovas stengiasi ugdyti ir lavinti vaikų kūrybinius gebėjimus, piešiant ar užsiimant kita kūrybine veikla, pavyzdžiui komponuojant puokštes mamai ir senelei, dažant inkilus paukščiams. Atsakovas įtraukia vaikus į praktines veiklas, pavyzdžiui kartu su vaikais pasodino serbentus, suremontavo krepšinio lentą kieme, vienas iš vaikų nudažė lanką. Atsakovas pataiso vaikams dviračius. Atsakovas siekia uždirbti keturiems vaikams išlaikymą, sąžiningai ir sistemingai kiekvieną mėnesį moka 520 Eur išlaikymą, indeksuojamą Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas bendravo su savo nepilnamečiais vaikais pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką darbo dienomis, tai yra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 iki 20 val. ir dalyvavo vaikų auklėjime. Tarp atsakovo ir vaikų yra susiformavęs ypač glaudus ir stiprus emocinis ryšys. Atsakovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose matosi laimingi vaikai A ir V ir pats atsakovas, Susirašinėjimas tarp atsakovo ir dukros V bei sūnaus A patvirtina šį ryšį. Vyriausiojo vaiko D V parodymai teismui turėtų būti vertinami kritiškai ir objektyviai. iš to, kad vaikas parodė, jog atsimena tėvų išsiskyrimą, kai atsakovas išėjo iš namų, išgyveno didelę nuoskaudą, nurodė, kad tėvas smurtavo vieną kartą prieš išsiskiriant prieš motiną, kad tėvas jam sakė, kad mama tėvą „ėdė“, o iliustruodamas tėvo elgesį pateikė pavyzdį, kai visa šeima taupė pinigus automobiliui, o tėvas savo nuožiūra nupirko automobilį, todėl vaiko įsitikinimuose ir pažiūrose įžvelgiamas perteiktas motinos išankstinis nusistatymas tėvo atžvilgiu, kad jis neva visada buvo ir yra kontroliuojantis ir neva neįsiklauso į vaiką. D nurodė, kad viskas pagal tėvą, atrodo, kad neturi savo nuomonės, todėl darytina išvada, kad vaikas iki šiol išgyvena tėvų skyrybas ir nesusitaikęs su šia situacija, nors jau praėję 5 metai, negeba jos objektyviai vertinti. Skyrybos vaikui nėra objektyviai paaiškintos, o vienpusiškai ieškovės nušviestos, esą atsakovas smurtavo prieš vaiko motiną, esą viskas santuokoj buvo pagal atsakovą ir pan. Vaikas parodė, kad po 5 metų, kai tėvai išsiskyrė, jis dabar su atsakovu nesusitinka ir nebendrauja „kokius du metus“. Danius kalba su broliais, kaip praleidžia laiką su tėvu todėl, kad įdomu arba ne tiek kiek įdomu tiesiog, ką jie nuveikė, tačiau parodė nusivylimą, kad jie nenuveikia nieko naujo: sodelis, parkas, Lampėdžiai ir dar kažkokie dalykai. Vaiko nuomone, A ir V yra vaikai ir nieko nesupranta, o M jau pradeda suprasti „koks tėvas yra“, nors konkretizuoti, ką pradėjo suprasti M vaikas negalėjo, nes „nepamena“, tačiau spėliojo, kad dėl to, kad tėvas yra melagis, pažadukas. Paprašius konkretizuoti atsakovo melą ar neįvykdytą pažadą jo atžvilgiu neprisiminė ir neįvardijo. Vaikas parodė, kad turėtų galimybę bendrauti su tėvu, tačiau nenori, nors jokių objektyvių priežasčių dėl ko nenori nenurodė. Vis dėlto tėvai neturėtų toleruoti vaiko niekuo nepagrįsto įgeidžio nebendrauti ir nesusitikinėti su vaiku. Tuo labiau, kad vaikas pats parodė, kad ignoruoja tėvą ir tuo atveju, kai jis jį pasveikino su gimtadieniu, ir jis jam neatsakė, nežinojo ar atrašyti. Visos aukščiau aptartos aplinkybės ir jų tarpusavio sąsajos laiko ir įvykių kontekste kelia abejonių dėl vaiko pažiūrų ir įsitikinimų objektyvumo ir parodo didelę ieškovės įtaką, galimai formuojant vaikui neigiamą požiūrį ir išankstinį nusistatymą prieš tėvą. Vertinant tai, kad vaikas su tėvu nesusitinka ir nebendrauja du metus, vadinasi toks pokalbis galėjo būti, kai vaikui buvo 13-14 metų. Atsižvelgiant į vaiko amžių, tokia ieškovės pasyvi pozicija nėra pateisinama. Ieškovė, būdama pedagogė, dėjo nepakankamai pastangų, kad užmegztas ir susiformavęs vaiko ryšys su tėvu būtų toliau plėtojamas, jaučiant tėvo dalyvavimą jo gyvenime. Tokia susiformavusi vaiko pozicija parodo, kad vaiko pasaulėžiūroje nėra balanso tarp vaiko požiūrio į motiną ir jo požiūrio į tėvą grįsto objektyviomis aplinkybėmis. Vaiko neigiamas požiūris susiformavęs ieškovei nededant pakankamai pastangų, kad požiūris pasikeistų, o tikėtina vis dar eskaluojant praeities įvykius. Iš bylos medžiagos matyti, kad jos priešgyniavimas dėl vaiko(-ų) bendravimo kasdieninėmis (darbo dienomis) skatina ryšio nutolimą, bet ne stiprinimą ir plėtojimą. Iš vaiko apklausos atsakovas supranta, kad vaikas ieškovės ir atsakovo skyrybų nuotaikas perkėlė sau, susitapatino su nuoskaudomis, kurias išgyveno ieškovė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, su kuria gyvena vaikas, nededa jokių pastangų, kad vaikas bendrautų su tėvu. Abiejų tėvų pareiga yra užtikrinti teigiamą vaiko fizinę, emocinę, psichologinę būklę bei sudaryti sąlygas vaiko bendravimui su kitu iš tėvų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ir ieškovė turėtų prisiimti dalį kaltės, kad vaikas nenori, o kiti pradeda nenorėti, ir nebendrauja, nesusitinka, nebūna su tėvu. Jeigu teismas nesudarys sąlygų atsakovui bendrauti su vaikais maksimaliai, tai yra nesudarys sąlygų bendrauti su vaikais darbo dienomis, tai tas atotrūkis tik dar labiau stiprės. Atsakovas mano, kad santykių atšalimui su sūnumi Motiejumi, be kita ko, turėjo įtakos šios bylos metu priimta Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria teismas iš esmės išaiškino, kad atsakovas neturi teisės bendrauti su vaikais darbo dienomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, su kuria gyvena vaikas, pastebėjusi šią situaciją, taip pat nededa jokių pastangų, kad vaikas bendrautų su tėvu. Vaikai turi gerbti savo tėvus, jausti jiems pagarbą. Gerbti tėvus vaikai privalo mokytis visą gyvenimą nuo pat gimimo. Vien tai, kad vaikai yra užimti neatleidžia jų nuo prigimtinės pareigos gerbti tėvus, o tapus pilnamečiais esant reikalui juos išlaikyti. Atsakovas visada stengiasi informuoti ieškovę apie tai, kada dėl užimtumo darbe negalės bendrauti su vaikais. Iš bylos medžiagos matyti, kad visais atvejais buvo priežastys nepriklausančios nuo atsakovo, kai negalėdavo atvykti ar tiksliu laiku atvykti paimti vaikų. Vaikai nėra vieno kurio nors iš tėvų nuosavybė, tai yra asmenybės, kurių teisės ir laisves turi gerbti abu tėvai. Vaikai nėra mažamečiai, kurių negalima palikti be mamos. Jie gali pabūti vieni ar palaukti tėvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati ieškovė visą dieną užimta darbais, todėl nesuprantamas noras riboti vaikų ir tėvo bendravimo teises. Iš ieškovės parodymų matyti, jog ieškovė linkusi neigiamai vertinti visas atsakovo iniciatyvas bendrauti su vaikais bei menkinti jo indėlį vaikų gyvenime, jų pasiekimuose. Iš ieškovės parodymų matyti, kad ji nenuosekli savo parodymuose, iš vienos pusės, ji sako, kad esą atsakovas nesupranta vaikų ir vaikai negali paskambinti tėčiui tam, kad su juo pasikalbėti, kad neužsidaryti, nepriklausomai nuo to, ar jo bendravimo diena ar ketvirtadienis, ar antradieniais, ar savaitgalis, iš kitos pusės, priekaištauja, kad vaikai rašo žinutes atsakovui. Iš ieškovės parodymų matyti, kad nors ieškovė akcentavo vaikų savarankiškumą, tačiau ją erzina laukti 20 minučių, kai vaikai patys renkasi daiktus, kai atsakovas atvyksta pas vaikus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ir ieškovė turi vienodas sąlygas bendrauti su vaikais: ir atsakovas ir ieškovė yra dirbantys ir gebantys pasirūpinti savimi ir vaikais asmenys, ir atsakovas ir ieškovė dėl užimtumo darbe mažai mato vaikus, tačiau ieškovė matosi ir bendrauja su vaikais darbo dienomis, o atsakovas - ne. Atsakovo nuomone, bendravimo laikas darbo dienomis nuo 17 valandos iki 20 valandos labiau atitiktų vaiko interesą turėti abu tėvus, jausti tėvo dalyvavimą jo auklėjime, stiprinti ir plėtoti tėvo emocinį ryšį su vaiku, užtikrintų tėvų (motinos ir tėvo) lygiateisiškumą vaikų atžvilgiu. Teismui, nenustačius atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo vaikų, bendravimo ir matymosi laiko darbo dienomis, kaip buvo anksčiau, vaiko tėvui bus sukurta diskriminacinė aplinka lyties ir užimamų pareigų pagrindu. Atsakovas tikslaus grafiko į bylą pateikti negali, nes tai priklauso nuo darbdavio (pats darbdavys nežino, kiek ir kada atsakovo darbo jam prireiks). Paprastai sprendžiant klausimą dėl vaiko tėvo teisių apribojimo intensyvus darbo grafikas yra pagrindas vaiko tėvui pateisinti savo negalėjimą bendrauti ir matytis su vaiku. Paprastai tokie įrodymai kaip intensyvus darbo grafikas ir siekis uždirbti išlaikymą vaikams yra atsakomybę lengvinantys ir pateisinantys įrodymai, o ne sunkinantys ir bloginantys tėvo padėtį. Intensyvus darbo grafikas, jo objektyvus neapibrėžtumas (pats darbdavys dažnai nežino būsimo darbo grafiko), nors paskutiniu metu ir pastovesnis. Siekis uždirbti išlaikymą keturiems vaikams - negali būti pagrindu riboti tėvo bendravimą su vaikais. Svarbu ir tai, kad vaikų užimtumo grafikai nuolat keičiasi, o atsakovas visada palaiko vaikų iniciatyvas ir joms netrukdo. Byloje keliamas pandemijos, kilusios dėl covid-19 viruso proveržio, įtakos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai. Suprantama, kad visos šeimos turi keistis prie tokios situacijos, keičiančios santykius pačioje visuomenėje, tačiau tai nepaneigia atsakovo maksimalios teisės bendrauti su vaikais. Ieškovės baimės yra nepagrįstos, grįstos visuotiniais sunkumais, kuriuos patirtų tiek gyvenant kartu, tiek skyrium ir kuriuos patiria visos šeimos. Iš visumos aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo ir vaikų bendravimas, įskaitant darbo dienomis, atitinka geriausius vaiko interesus augti sveikoje ir saugioje emocinėje aplinkoje, formuotis jo tapatybės jausmui, identitetui, harmoningai vystytis. Ieškovas prašo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta galimybė susitikti ir bendrauti su vaikais darbo dienomis. Tokia galimybė nereikš, kad jeigu vaikai tuo laiku turės užsiėmimus ir negalės susitikti su tėvu, kad tėvas juos paims bendravimui prievarta. Atsakovui palankiu teismo sprendimu būtų sudarytos prielaidos bendravimui, dialogo ieškojimui, šalių (tėvo, motinos, vaikų) įsipareigojimų įgyvendinimui.

Ieškovė atsiliepimuose ir teismo posėdžių metu su priešieškinio reikalavimu nesutiko, prašė priešieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors atsakovas dirba Lietuvoje, jo įprotis bendrauti su vaikais darbo dienomis epizodiškai - nepasikeitė, nes atsakovas ir toliau nesilaikė nustatyto grafiko, o ieškovė negalėjo paaiškini tokio tėvo elgesio vaikams. Kai atsakovas pasiimdavo vaikus darbo dienomis, vaikai vėlai guldavosi, kitą dieną sunkiai keldavosi į mokyklą, būdavo išbalansuoti ir mokykloje sunkiau susikaupdavo. Vyriausiasis sūnus D jau ketvirti metai nebendrauja su tėvu, tačiau atsakovas nededa jokių pastangų, kad suartėti su sūnumi. M, kuriam (duomenys neskelbtini), su tėvu bendravo epizodiškai, nes lanko sportinių šokių užsiėmimus ir yra labai užimtas. Be to, M labai gerai mokosi ir jam labai svarbūs mokslo pasiekimai. A gerai mokosi, užsiima futbolu ir jam puikiai sekasi. A nedrįsta tėčiui pasakyti, kai yra susitaręs su bendraamžiais, dažnai grįžta iš susitikimo liūdnas ir nusivylęs. V – jauniausia, visuomet laukia susitikimų su tėčiu, yra tėčio lepinama ir sulaukia išskirtinio dėmesio. Vasarė turi gabumų dailei ir juos lavina, taip pat lanko sportinių šokių užsiėmimus. Atsakovas nesupranta, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė bet ir pareiga, bendrauja su vaikais pagal savo norą, neatsižvelgdamas į vaikų norą ir užimtumą. Dėl to, kad šeimoje yra 5 žmonės, kurių grafiką reikalinga suderinti, užtikrinti kad visi laiku nuvyktų į pamokas ir užsiėmimus, šeimoje įprasta laikytis drausmės ir grafiko, o atsakovas šių taisyklių nesilaiko, jis nebendrauja su vaikais nustatytomis dienomis, o reikalauja vaikų susitikti, neatsižvelgdamas į jų planus, pareiškė, jog vaikai neturi lankyti užsiėmimų ar varžybų, jei dėl to negali susitikti su tėčiu. Jau reikšdamas priešieškinio reikalavimus, ieškovas iš anksto nurodo, kad jis dėl darbo pobūdžio ir grafiko ne visada laikysis nustatytos tvarkos. Tokia neapibrėžta situacija kenkia ne tik ieškovės bet ir nepilnamečių vaikų interesams. Nurodė, kad dėl vaikų užimtumo ir bendravimo su tėvu darbo dienomis, vaikai susivėlins ruošti pamokas, dėl ko nueis miegoti vėliau ir dėl to eis į mokyklą neišsimiegoję. Atsakovas visiškai nesistengia suprasti vaikų poreikių ir interesų, nes neatsižvelgia į jų nuomonę, tinkamai nesirūpina vaikų sveikata ir pasiekimais. Vaikai siekia savo tikslų, bet tėvas nepalaiko vaikų siekių, jų nemotyvuoja. R V nesusisiekia su ja, neatsako į jos žinutes. Ji negali susisiekti su tėvu dėl pasikeitusio treniruočių tvarkaraščių, negauna atsakymų į savo žinutes. Vaikai labai skirtingų polinkių, temperamentų, jų užimtumas ir poreikiai klostosi metų eigoje. Pagal vaikų užimtumo grafiką neįmanoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, tomis dienomis kai tėtis nori. Tvarkaraščiai vaikų keičiasi, ir jai vis tiek reikės dalyvauti vaikų užsiėmimuose. R V darbo grafiko teismui taip ir nepateikė, todėl nėra aišku, kaip jis suderins darbo grafiką su vaikais. Vaikai gėdijasi tėvo dėl jo aprangos ir dėl to, kad tėvas paauglius lydi į mokyklą.

Nepilnametis D V apklaustas teismo psichologės I B teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su mama. Tėvai išsiskyrė, tėtis išėjo iš namų. Jis jaučia didelę nuoskaudą. Nurodė, kad tėtis pažadukas, neįgyvendina savo pažadų, visuomet svarbi tik tėčio nuomonė, jo nuomonės kaip ir nėra. Nurodė, kad su tėčiu nebendrauja, ir nes netiki, kad tėtis pasikeis. Jo jaunesni brolis su seserimi nesupranta koks tėtis yra, todėl bendrauja. Iš smalsumo jis pasiteirauja ką jie veikia su tėčiu – visada tas pats. Su mama jo santykiai geri, nes mama siekia, kad jie gyventų geriau. Tėčiui nerūpėjo, kad pagerinti gyvenimo sąlygas, yra svarbi tik tėčio nuomonė, kai tėtis išėjo jiems tapo geriau gyventi, nes į vaikų nuomonę mama atsižvelgia.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu davė galutinę išvadą byloje ir prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, jog paklausus atsakovo, ar jis turės galimybę su vaikais bendrauti antradienį ir ketvirtadienį, jis to negalėjo patvirtinti, todėl neaišku, kaip bus atsakovo reikalavimas bus įgyvendintas. Tėvas turi pareigą ir teisę bendrauti su vaikais, tačiau turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Iš atsakovo paaiškinimų akivaizdu, jog ryšys su dviem vyresniaisiais vaikais yra nutrūkęs, vaikų per prievartą negalima privesti bendrauti su tėčiu. Tėtis turi imtis veiksmų, kad vyresnieji vaikai norėtų bendrauti su tėvu. Iš D V apklausos matyti, kad vaikas jaučia nuoskaudą abiem tėvams dėl skyrybų. Nustačius bendravimo tvarką nebus aišku, kaip vykdoma. Dėl bendravimo jaunesniųjų vaikų su tėvu. Tėvas neginčijo vaikų užsiėmimų, dėl vaikų užimtumo ir tėvo užimtumo darbe, antradieniais ir ketvirtadieniais realus bendravimas nevyks, priverstine tvarka. sprendimas taip pat nebus įmanoma vykdyti. Mano, kad šioje situacijoje yra vienintelis galimas būdas – tėvams susitarti. Tenkinus priešieškinio reikalavimą, toks sprendimas nebus realiai vykdomas, ir dėl vaikų užimtumo ir dėl tėvo darbo grafiko.

Liudytoja O A T (V) – atsakovo R V mama teismo posėdžio metu parodė, kad jos sūnui susitikti su vaikais kas antrą savaitę nedarbo valandomis yra per mažai. Reikalinga, kad atsirastų valanda susitikti su vaikais ir darbo dienomis. Tėvas myli vaikus ir nori susitikti savaitės bėgyje. Ji yra išnuomojusi sūnui butą, kad būtų su vaikais arti ir galėtų dažniau susitikti. Ji mato, kaip tėvas bendrauja su vaikais. Kuo vyresnis vaikas, tuo jis mažiau nenori bendrauti su tėvu. Iš pradžių atsisakė su tėvu bendrauti vyriausias sūnus, dabar jau nebebendraujam ir antras. Du mažieji dar su tėvu bendrauja, bet ir su šiais vaikais tėvas gali prarasti ryšį. Anūkai nepaaiškino, kodėl nebendrauja su tėvais. Vaikas nenorėjo nakvoti, o vėliau ir atsisakė visai su tėvu bendrauti. Vyriausiasis anūkas D su ja nebendrauja. Mano, jog tėvai turi bendrauti ir susitarti, nežino, kas kaltas šioje situacijoje. Kiekvienas iš tėvų yra geras žmogus, marti labai vaikus prižiūri ir rūpinasi. Tėvas labai kremtasi ir pergyvena. Jos sūnus, jokių žalingų įpročių neturi, tačiau iš prigimties yra savotiškas, menininkas, jam gyvenime reikia kažko paprasto. Anūkai yra labai užimti. Vyriausias ankščiau vaikščiojo į karate. M vaikšto į choro repeticijas, V gražiai piešia, turi meninių gabumų, galėtų lankyti. Vaikų apkrovimas yra nemenkas, ir dėl nuotolinio mokymo visiems sunku. tėvas žino, kad vaikams reikalingi užsiėmimai, nemano, kad tėvas trukdys vaikų užsiėmimams. Pas tėtį yra 5 vietų viena lova, ir vaikai visi miega vienoje lovoje. Dar yra kitas, kambarys, kuriame yra lova, galima miegoti. Mano, kad yra normalu, kad artimi žmonės visi kartu miega vienoje lovoje. Vaikai valgo tėvo pagamintą maistą, tik mergaitė atsisako valgyti, todėl, tėtis stengiasi pataikyti, kad valgytų. Tėčio maistas ruoštas: mėgsta košes, kepa blynus, gamina virtinukus, daro vinigretą. Anūkai košių nemėgsta, virtinukus irgi nemėgsta, kai gamina iš pilno grūdo anūkė atsisakė valgyti.

Liudytoja B M – A M-V mama, teismo posėdžio metu parodė, kad žentas paliko dukrą su keturiais vaikais. Ji žino, kad vaikų motina, vaikus tėvui duodavo pagal nurodytą grafiką, ir net jei negalėdavo numatytomis dienomis – suteikdavo galimybę bendrauti kitu metu. Atsakovas nepalieka ramybėje jos dukros. Vaikai mokosi, labai užimti, vienas lanko treniruotes, A šoka, todėl vaikai labai užimti. D, kai jam sukako 12 metų, nusprendė su tėveliu nebendrauti. Kai vaikas pajuto, kad gali pareikšti nuomonę, D atsisakė bendrauti su tėčiu. Ar vaikai daro su tėčiu namų darbus nežino. Tėvas neatsižvelgia į vaikų nuomonę, Kai A nesutinka vykti į sodą, tėvas neveža vaiko maudytis. Vaikai pasakoja, kad vaikai nenori valgyti vaisių, bet tėvelis verčia. Dabar D ir M su tėveliu nebendrauja, bet ir tėvelis nebendrauja. Miegoti vaikams pas tėvą yra sunku, nes pasakoja, kad trise miega vienoje lovoje, o vienas miega atskirai. Sode taip pat nėra erdvės, ankščiau sode buvo tik viena lova. Dukra visuomet leidžia vaikams susitikti, jie nesimato tik tuo atveju, jei vaikai yra užimti. Tėvas su vaikų motina visiškai nebendrauja, nesitaria, nepasako nė žodžio. Tėvas ateina vaikų nuvesti į mokyklą, M pasakė, kad jam dėl draugų gėda, kad jį tokį didelį tėvas veda į mokyklą. Vaikai pasiskundė, kad nenori bendrauti su tėvelio draugėmis. Vaikai skundžiasi, kad grįžę iš treniruotės nespėja pavalgyti, pamokos dar būna neruoštos, o jau reikia susitikti su tėčiu. Dukra su tėčiu nedraudžia susitikti, ir nors vaikai su tėvu nebendrauja, bet tėvas nesiaiškina priežasčių, dėl kurių vaikai su juo nebendrauja. Vaikų tėvas labai dažnai keičia darbus, nežino ar šiuo metu dirba. Liudytoja gyvena Vilkaviškyje, kaip vaiko tėvas bendrauja su vaikais nemato. Mama labai užsiima su vaikais, maitina vaikus, pati gamina maistą, duoda ir vaisius. Tėvas pareiškęs, kad vaikams nereikia lankyti būrelių, o kai nelaimėjo būrelių – pasišaipė iš vaiko. Vaikams reikalingas tėvas. Rimvydas Varanauskas išlaikymą moka tinkamai. D buvo pravardžiuojamas, visuomet buvo jam užkraunama atsakomybė jei kas nutikdavo. D jaučia didelį nuoskaudą, kad tėtis paliko šeimą. V ir A yra nusivylę, kad tėtis pažada ir pažadų neišpildo.