Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjams J. A. ir R. A., jų atstovei adv. Irenai Andriuškevičienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei, Litgrid AB atstovei R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. A. ir R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir teisės pažeidimų nustatymo, tretysis suinteresuotas asmuo Litgrid AB,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriuje 2012 m. kovo 20 d. buvo gautas elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID raštas Nr. SD-1237 „Dėl įsakymo nustatyti žemės servitutus administraciniu aktu pakeitimo". Šiame rašte LITGRID AB, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo" 6 punktu, 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. SD-4691 prašė pagal patvirtintą specialųjį planą nustatyti žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti prie prašymo pridėtame sąraše išvardintiems žemės sklypams. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 2V-( 14.2.2)-123 buvo nustatyti servitutai pridėtame sąraše išvardintiems sklypams, iš kurių Nr. 20 priklauso J. A. ir R. A.. Pažymėjo, kad Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID raštu Nr. SD-1237 „Dėl įsakymo nustatyti žemės servitutus administraciniu aktu pakeitimo" prašė pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 2V-(14.2.2)-123, išbraukiant iš pridedamo sąrašo 15 ir 20 punktus. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad prašymo nustatyti servitutus teikimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.127 str. 2 d nuostatų redakcija reglamentavo, kad hipotekos tvarka įkeistam nekilnojamam daiktui nustatyti servitutą leidžiama tik visų kreditorių sutikimu arba teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog kreditoriai Alytaus žemėtvarkos skyriaus įsakymo priėmimo metu nebuvo davę sutikimų servitutų nustatymui minėtiems sklypams, ir buvo prašoma pakeisti aukščiau minimą įsakymą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127 str. 2 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nrr. 1-211 „Dėl 400 KV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena" statybos specialiojo plano patvirtinimo" atsižvelgdama į LITGRID AB elektros perdavimo sistemos operatoriaus 2012 m. kovo 19 d. raštą Nr. SD-1237, pakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.2VĮ-(14.2.2)-126 patvirtintą „Žemės sklypu, kuriems administraciniu aktu nustatyti žemės servitutai Alytaus rajono Krokialaukio, Ūdrijos, Santaikos kadastro vietovėse, sąrašą, išbraukdamas Žemės sklypų, kuriems administraciniu aktu nustatyti žemės servitutai Alytaus rajono Krokialaukio, Ūdrijos, Santaikos kadastro vietovėse, sąrašo 15 ir 20 eilutes, t.y. 0,2638 ha servituto nustatymas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas.

Litgrid AB atstovė prašė skundą atmesti, nes atsakovo priimto įsakymo dalis, kuria nustatytas servitutas pareiškėjų žemės sklype, panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyrius 2012-01-13 įsakymu Nr.2VĮ-( 14.2.2.)-126, atsižvelgdamas į trečiojo asmens LITGRID AB elektros perdavimo sistemos operatoriaus 2011-12-29 prašymą, J. A. ir R. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,5000 ha žemės sklype, sklypo paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė atlygintinį servitutą - teisę 0,2638 ha žemės sklypo dalyje pagal pateiktą planą tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), taip pat nustatė 0,2638 ha žemės sklype elektros linijų apsaugos zoną. Atlyginant nuostolius dėl servituto nustatymo paskyrė 4131,12lt. kompensaciją, kurią įsipareigojo administruoti ir išmokėti Litgrid AB (bl. 19-21).

Skunde ir teismo posėdžio metu buvo teigta, jog skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant ne tik pačiame įsakyme nurodytus teisės aktus, bet taip pat ir LR Konstituciją, LR Civilinio kodekso normas, taip pat teisės normas, reglamentuojančias žemės paėmimą visuomenės poreikiams bei servituto nustatymą privačiame žemės sklype bei nuostolių atlyginimą ir kompensacijas už nuosavybės teisių suvaržymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlygintino servituto nustatymo J. A. ir R. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,5000 ha žemės sklype, sklypo paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (bl. 29-30). Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127 str. 2 dalimi, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nrr. 1-211 „Dėl 400 KV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė -Lenkijos Respublikos siena" statybos specialiojo plano patvirtinimo" atsižvelgdama į LITGRID AB elektros perdavimo sistemos operatoriaus 2012 m. kovo 19 d. raštą Nr. SD-1237, pakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.2VĮ-(14.2.2)-126 patvirtintą „Žemės sklypu, kuriems administraciniu aktu nustatyti žemės servitutai Alytaus rajono Krokialaukio, Ūdrijos, Santaikos kadastro vietovėse, sąrašą, išbraukdamas Žemės sklypų, kuriems administraciniu aktu nustatyti žemės servitutai Alytaus rajono Krokialaukio, Ūdrijos, Santaikos kadastro vietovėse, sąrašo 15 ir 20 eilutes, t.y. 0,2638 ha servituto nustatymas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas (bl. 68-69).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant panaikintam servitutui J. A. ir R. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,5000 ha žemės sklype, sklypo paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), niekaip nepažeidžiamos pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi teisėti interesai, todėl pareiškėjai taip pat nelaikytini suinteresuotu subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme ir ginti jų tariamai pažeistas subjektines teises ar įstatymų saugomus teisėtus interesus nėra pagrindo, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nustato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis:

,,1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis)“.

Sistemiškai vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, išplaukia išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teismui pareiškė papildomą reikalavimą ,,nustatyti, kad atsakovo priimtas įsakymas Nr. 2VĮ –(14.2.2.)-126 dalyje dėl 0,2638 ha servituto nustatymo, atlyginant nuostolius dėl servituto nustatymo 4131,12lt. sumai, buvo priimtas pažeidus LR Konstituciją, Civilinio kodekso normas, Žemės įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus“. Konstatavimas, kad administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Kitų reikalavimų pareiškėjai ir jų atstovė teismui nepareiškė ir teismas jų nenagrinėjo.

Dėl visumos nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų papildomą skundo reikalavimą, tačiau teismui to nepadarius administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 str. 1d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nutraukti administracinę bylą dėl reikalavimo nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2012-01-13 priimtas įsakymas Nr. 2VĮ –(14.2.2.)-126 dalyje dėl 0,2638 ha servituto nustatymo, atlyginant nuostolius dėl servituto nustatymo 4131,12lt. sumai, buvo priimtas pažeidus LR Konstituciją, Civilinio kodekso normas, Žemės įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.