Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Algimantas Šimkaitis Proceso Nr. 1-06-1-01067/2004-8

kategorija: 2.4.6.1.;2.4.6.4.1.;

Kaunas 2012 m. birželio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, nuteistajai R. G., jos gynėjui advokatui Gintarui Dapkevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl 2011 m. sausio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta, pagal LR BK 182 str. 2d. ir 222 str.1 d. ir, pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, pagal BK BK 182 str.2 d. nubausta 80 MGL (125x80=10000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 222 str.1 d. - 30 MGL (125x30=3750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 100 MGL (125x100=12500 Lt) dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, n u s t a t ė :

Aprašomoji dalis

R. G. pagal BK 182 str. 2 d. buvo kaltinta ir nuteista yra už tai, kad laikotarpiu nuo 2002-07-18 iki 2004-11-17, būdama UAB „Martija“, į.k.(duomenys neskelbtini), reg. A. M. g. 40, Kaunas, vienintele akcininke, direktore bei kasininke, turėdama teisę atstovauti bendrovę, bendrovės vardu priimti sprendimus, kontroliuoti bendrovės veiklą bei disponuoti bendrovės lėšomis, suklastojo 2003-09-10 vienintelio akcininko sprendimą, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ribotos atsakomybės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2003-09-15 pareikalavo grąžinti skolą, suklastojo 2003-09-11 paskolos sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji, kaip fizinis asmuo, suteikia UAB „Martija“ beprocentinę 110.000 Lt paskolą, suklastojo 2003-09-11 kasos pajamų orderį Nr.3041368, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie 110000 Lt įnešimą į UAB „Martija“ kasą ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 110000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Martija“.

Taip pat, R. G. pagal BK 222 str. 1 d.buvo kaltinta ir yra nuteista ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2002-07-18 iki 2004-11-17, būdama UAB „Martija“, į.k.(duomenys neskelbtini), reg. A. M. g. 40, Kaunas, direktore bei kasininke, pažeidusi 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 14 str. „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies, kuriame nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys“, nuostatas, suklastojo 2003-09-11 UAB „Martija“ kasos pajamų orderį LAE Nr.(duomenys neskelbtini), įrašydama jame žinomai melagingus duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją - 110000 Lt įnešimą į UAB „Martija“ kasą, suklastojo 2003-09-15 UAB „Martija“ kasos išlaidų orderį Nr.253, įrašydama jame žinomai melagingus duomenis apie realiai nevykusią ūkinę operaciją - 110000 Lt išlaidavimą ir šiuos suklastotus apskaitos dokumentus patvirtinusi savo parašu bei įtraukusi juos į UAB „Martija“ buhalterinę apskaitą bei apskaitos registrus, pažeidė ir anksčiau minėto įstatymo 16 str. „Apskaitos registrai“ 3 dalies nuostatą, numatančią, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, UAB „Martija“ 2003-01-01 - 2003-12-31 metų buhalterinės sąskaitos Nr.450 „Atsiskaitymų žiniaraštyje“ nenurodydama pagal kokius apskaitos dokumentus ir kieno vardu įregistruotas 110149,85 Lt kreditorinis įsiskolinimas, sudarė tuo sąlygas nepagrįstam josios - R. G. kreditoriniam įsipareigojimui atsirasti, dėl ko už 2003 metus negalima iš dalies nustatyti UAB „Martija“ įsipareigojimų dydžio bei įsipareigojimų struktūros.

Tokia teismo išvada akivaizdžiai yra neteisinga ir byloje esančiais faktiniais duomenimis, nepatvirtinta. Tokią išvadą, skundą išnagrinėjusiai kolegijai daryti leidžia skundo nagrinėjimo metu atlikto teisminio tyrimo ir bylos faktinių duomenų apie bendrovės „Martija‘ įstatinio kapitalo padidinimo 110.000 lt. atsiradimo bendrovės buhalterinėje apskaitoje aplinkybių įvertinimas.

Ištyrus įvykio eigą bei išanalizavus faktinius duomenis byloje, nustatyta, kad:

Nors tokios sumos grynųjų pinigų iš Kazachstano atsiradimo Lietuvoje aplinkybės, nenustatytos ir nepatvirtintos, 1994 m. spalio 3 d. bendrovės „Martija“ Kasos pajamų orderyje užfiksavusiame 400.000 lt iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės „Martija“ kasą įnešimo orderyje šią sumą įnešusio bei ją priėmusio asmens duomenys neįrašyti ir kasos pajamų orderis tų asmenų nepasirašytas, tačiau tiek buhalterinių dokumentų tyrimą atlikę specialistai, tiek kaltinimas, tiek ir teismas, Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir josios vadovu įvardyto V. M. egzistavimu bei jo atliktu 400.000 lt dydžio paskolos į bendrovės kasą įnešimu, neabejoja ir traktuoja tokios operacijos atlikimą, buvus. Tuo tarpu kaltinamosios R. G., kasos pajamų orderiu Nr. LAE 3041368 (t. 3, b.l. 88), kuriame ir 110.000 lt. įnešusio (R. G.), ir tuos pinigus į bendrovės „Martija“ kasą priėmusios (N. P.) pavardės orderyje įrašytos, abiejų jų parašai orderyje, užfiksavusiame 110.000 lt beprocentinės paskolos į bendrovės „Martija“ kasą įnešmą, yra ir šio fakto buvimą liudytoja N. P. patvirtino, šio orderio suklastojimu apkaltinta ir nuteista tik R. G..

Analogiška padėtis yra ir su 1994 m. spalio 3 d. bei 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderiais.

Specialistas, kaltinimas ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, 1994 m. spalio 3 d. KIO Nr. 3 (t.3, b.l. 1, 2) įformintą 400.000 lt išlaidavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Martija“ dokumentuose įvardytą avansu bendros veiklos vystymui., parodytą 400.000 lt sumos iš bendrovės „Martija“ kasos kasos išdavimą traktuoja kaip neginčytinai teisingą realiai įvykusį faktą, nors šiame kasos išlaidų orderyje, nei šią sumą išmokėjusio, nei ją iš bendrovės „Martija“ kasos paėmusio asmenų duomenys, neįrašyti ir jų parašų kasos išlaidų orderyje nėra, 400.000 lt patekimo į UAB :Bartina“ buhalterinę apskaitą fakto buvimas, nepatvirtintas. Nėra taip pat ir duomenų, kurie būtų tvirtinę bendros bendrovių „Martija“ ir „(duomenys neskelbtini)“ veikos vystymo turėjimą, kuris būtų leidęs bendrovei „Martija“ avansu tokią sumą bendros veiklos vystymui, kasos išlaidų orderiu išmokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b.l. 142).

Faktiniais duomenimis byloje nepagrįstas yra ir prieš tai minėtų subjektų konstatavimas, kad iš 1994 m. spalio 3 d. UAB „Martija“ išlaidų orderiu išlaiduotų 400.000 lt , bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 329.000 lt bendrovei „Martija“ sugražino.

Avansu bendros veiklos vystymui duotų pinigų ir paskolos sutartimi paskolintų pinigų teisinė padėtis yra skirtinga. Bendros veiklos vystymui duoti pinigai yra kiekvienos iš bendros veiklos vystyme dalyvaujančių šalių, įnašas į bendros veiklos rezultatą, tad juos gavusi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gražinti juos privalėtų tik konstatavus, kad ji su bendros veiklos vystymui pinigus davusia bendrove, sudaryto susitarimo nevykdė, bendros veiklos nevystė ir vystyti jos net nepradėjo, o paskolos būdu pasiskolintus pinigaus sutartyje nurodytu laiku ir sąlygomis, gražinti visada privalo. Faktiniai duomenys byloje, nei bendros veikos tarp bendrovės „Martija“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vystymo susitarimo, nei bendrovės „Martija“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskolinių santykių buvimo, nepatvirtina.

Bendrovės „Martija“ buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotais įrašais grindžiamas nuo 1995 m. iki 1996 m. rugsėjo 25 d. (t. 2, b.l. 142-143) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiais bendrovei „Martija“ ne bendros veiklos vystymui duotų 400.000 lt gražinimas, bet, bendrovės „Martija“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vykdytas paskolos gražinimas, kurios suteikimo pagrindas, suteiktos paskolos dydis bei gražinimo terminai nežinomi. Duomenų, tvirtinančių paskolos davimą, bendrovės „Martija“ finansinių dokumentų tarpe, nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai iš viso netikrinti, netirti ir nevertinti (t.2, b.l. 142), tad, neturėdami jokių jų išvadas pagrindžiančių duomenų, specialistas, kaltinimas ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, paskolos gražinimo lėšas (392.000 lt ) traktuodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1994 m. spalio 3 d. avanso bendrai veiklai vystyti gražinimo lėšomis, tokią išvadą tiesiog preziumavo.

Visai kitokius reikalavimo standartus minėti subjektai taikė 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderiui Nr. 253. Nors jane kaltinamosios R. G. bei bendrovės finansininkės pavardės buvo įrašytos, abiejų jų parašai tame orderyje ir pinigus gavusio asmens, parašai buvo, bet, vertinant šį dokumentą, pritaikyti buvo diametraliai priešingi reikalavimų standartai. J. Č. ir ankstesnio vadovo sudarytuose susitarimuose su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, ši bendrovė ir josios vadovas V. M. traktuojami kaip reliai egzistavę ir veikę subjektai, o 2003 m. rugsėjo 15 d. veiksmuose, kurių atlikime R. G. dalyvavo pasirašydama kasos išlaidų orderje, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, josios vadovas V. M. laikomi išgalvotais ir niekada neegzistavusiais subjektais, o liudytojo V. K. veiksmai įgaliojimo pagrindu perdavus 110.000 lt V. K., traktuojami R. G. padarytu dokumento suklastojimu ir panaudota apgaule teisės į svetimą turtą įgijimui.

Prieštaringos ir faktiniais duomenimis byloje nepatvirtintos yra kitos šioje byloje padarytos išvados.

1996 m. rugsėjo 30 d. UAB. „Martija“ kasos knygoje yra padaryti įrašai apie tai, kad bendrovė „Martija“bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 290.000 lt. paskolos sugražino. Šioje dalyje 290.000 litų sugražinimas grindžiamas yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytu kasos kvitu serija 86 E Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 3, b.l. 14). Šio kvito duomenimis, bendrovė „Martija“ skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atidavė grynais pinigais, tačiau kas konkrečiai tokią sumą iš bendrovės kasos paėmė, kas konkrečiai ir kokiu būdu ją į Kazachstaną nuvežė ir į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą įmokėjo (įmokėimas į bendrovės kasą grindžiamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytu kvitu, serija 86E Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 14, t.2, b.l.143), byloje nėra.

Tokia išvada, jos faktiniams duomenims byje nepatvirtinant, tėra tik prielaida, nes:.

Pasak specialistės akto, išvada apie įvykusį įstatinio kapitalo padidinimą padaryta todėl, kad 1999, 2000 ir 2001 metais šią 110.000 lt sumą tuometinė bendrovės vienintelė akcininkė ir savininkė J. Č. gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje deklaravo kaip josios įsigytas paprastąsias vardines 110.000 lt. vertės UAB „Martija“ akcijas (1100 vnt), o bendrovės buhalterinėje apskaitoje, šią sumą ji fiksavo balansų įstatinio kapitalo sudėtyje kaip įstatinio kapitalo padidinimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tik ikiteisminio tyrimo šioje byloje atlikimo metu, J. Č. savo teisės į 1100 vnt. akcijų įgijimą pagrindimui, specialistei pateikė 1999 m. rugsėjo 3 d. data lietuvių kalba surašytos 110.000 lt vertės 1100 vnt. bendrovės „Martija“ akcijų pirkimo iš Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, sutartį (t. 3, b.l. 40), kurios bendrovės „Martija“ apskaitos dokumentuose nebuvo ir 2002 – 2003 metais metais apie tokio fakto buvimą bendrovėje „Martija“ niekas nežinojo.

Visuotinai žinoma, kad UAB akcininkai esminius klausimus sprendžia visuotiniuose susirinkimuose ir sprendimus priima balsų dauguma, tad jie vienas apie kito egzistavimą privalo žinoti. Vadinasi, sąžiningai elgdamasi, J. Č., įstatinio kapitalo padidinimą privalėjo fiksuoti nuo 1100 vnt. akcijų perdavimo Kazachstano bendrovei momento ir dekaruoti bendrovėje dviejų josios akcininkų (savininkų) buvimą, tačiau, josios pateiktoje 1999 m. deklaracijoje, ji, vienintele bendrovės akcininke ir savininke tais metais deklaravo tik save. Elgdamasi sąžiningai, ji taip pat privalėjo po josios nurodomo įstatinio kapitalo padidinimui ir papildomų akcijų išleidimo įvykus išleistų akcijų iš Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atpirkimui, akcijų pirkimo pardavimo sutarties kopiją pridėti prie apskaitos dokumentų ir, akcijų pardavimo R. G. metu, perduoti ją kartu su visa finansine bendrovės dokumentacija R. G. tam, kad ne tik kaltinamoji R. G., bet ir bendrovės finansininkė, ne tik apie turimą bendrovės akcijų kiekį, bet ir apie bendrovės akcininkų skaičių ir konkrečias jų asmenybes bei adresus, žinotų. To rteikia tam, kad, sprendžiant visuotiniam akcininkų susirinkimui priskirtus klausimus, juos būtų galima apie susirinkimo datą, vietą bei laiką, informuoti. Duomenys byloje rodo, kad, šiuo konkrečiu atveju, tokių duomenų bendrovės apskaitoje nesant, visuotiniam susirinkimui priskirti klausimai R. G., kaip vienintelės bendrovės akcininkės, sprendžiami buvo vienasmeniškai (pvz. 2002 m. spalio 23 d. sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant 65.000 lt. vertės 650 vn. Paprastųjų vardinių akcijų – t..2, b.l. 173).

Kaltinamosios R. G. teigimu, apie tai, kad ji nėra vienintele įsigytos bendrovės „Martija“ akcininke, ji išgirdusi tik ikiteisminio tyrimo metu. Šie kaltinamosios R. G. parodymai, faktiniais duomenimis byloje, nepaneigti. Tokia, t.y. vienintele bendrovės „Martija“ akcininke, R. G. kaltinamąjame akte traktuoja ir kaltinimas (t. 4, b.l. 82), o skundžiamame nuosprendyje – ir teismas (t. 5, b.l. 130).

Duomenys byloje rodo, kad apie tai, jog R. G. nėra vienintelė bendrovės „Martija“ akcininkė, nebuvo žinoma ir buhalterinę apskaitą bendrovėje prie R. G. tvarkiusiai finansininkei N. P. bei kitiems bendrovės darbuotojams.Vadinasi, R. G. apie J. Č. turėtą sutartį nieko nežinodama, iš jai perduotų apskaitos dokumentų suprasti, jog bendrovė „Martija“ su bendrove „(duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaičiusi, nesant apskaitoje jokių tai patvirtinančių duomenų, negalėjo, tad ir šioje dalyje kaltinimo bei teismo padaryta išvada, jog R. G., žinojo, kad bendrovė „Martija“ su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ yra pirnai atsiskaičiusi, tėra tik niekuo nepagrįsta jų priekaida.

Kaip jau minėta, 1999, 2000 ir 2001 metais deklaruojant mokesčių inspekcijai turtą, R. Č. nurodytas yra 110000 lt vertės 1100 vnt. akcijų įgijimas, tačiau kuo tas akcijų įgijimas tuo metu buvo grindžiamas, faktiniais duomenimis byloje, nenustatyta.

Byloje esantys duomenys rodo, kad, pagal 1999 m. rugsėjo 3 d. tarp J. Č. ir Kazachstano ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. M. sudarytą akcijų pirkimo pardavimo sutartį (t.3, b.l. 40), J. Č. iš Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgijo 110.000 lt vertės 1100 vnt.paprastųjų vardinių bendrovės „Martija“ akcijų, o pagal 1999 m. rugpjūčio 21 d. tarp J. Č. ir Rusijos Respublikos Kaliningrado gyventojos I. T. sudarytą sutartį, J. Č. 2009 m. rugpjūčio 21d. kartu su 142000 lt. vertės 1420 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis (šios sutarties kopija rodo, kad bylos nagrinėjimo metu ji gauta buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) taip pat įgijo ir iš Kaliningrado gyventojos I. T. 110.000 lt. vertės 1100 paprastųjų vardinių UAB „Martija“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 lt (t. 5, b.l. 72), tad, kuria iš tų sutarčių ji pagrindė 1999, 2000 ir 2001 metų mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas ir kodėl, kurią iš tų sutarčių ji nuo mokesčių inspekcijos nuslėpė ir kodėl, bei, kodėl nėi vienos iš šių josios sudarytų sutarčių kopijų ji, kartu su apskaitos dokumentais neperdavė R. G. ir šios neinformavo, jog ji yra bendrovės „Martija“ bendrasavininkė, duomenimis byloje nenustatyta. Nesugebėjo to paaiškinti ir liudytoja, šios instancijos teisme apklausta pati J. Č..

Pagal duomenis byloje, 1998 m. gegužės 8 d. liudytojai J. Č. tapus vienintele UAB „Martija“ 218000 .lt vertės 2180 vnt. akcijų savininke, faktiškai UAB „Martija kapitalas padidintas nebuvo, papildomai nei 2200 vnt, nei 1100 vnt. nominalios 100 lt vertės kiekviena bendrovės „Martija“ akcijų, išleista nebuvo ir įstatinio kapitalo padidinimas įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas taip pat nebuvo. Tai pagrindžia šie faktai:

Įmonės įstatinį kapitalą sudaro įmonės išleistų akcijų nominalių verčių sumos. Įstatinio kapitalo didinimas galimas yra tik visuotinio akcininkų susirinkimo ar vienintelio akcininko sprendimu, kuris (sprendimas), per 10 dienų nuo jo priėmimo, įregistruotas turi būti bendrovės finansinėje apskaitoje ir pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 4 d., tačiau padidintu įstatinis kapitalas laikomas tik įregistravus pakeistus bendrovės įstatus juridinių asmenų registre (Akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 7 d.).

Įstatinis kapitalas didinamas 2 būdais – išleidžiant naujas akcijas arba padidinant jau išleistų akcijų nominaliąsias vertes Įstatinio kapitalo suma rodo akcininkų į įmonę investuotas lėšas, tad, įstatinis kapitalas didinamas yra papildomais akcininkų įnašais arba iš įmonės lėšų. Papildomais akcininkų ar kitų asmenų įnašais, įstatinis kapitalas didinamas yra tik, išleidžiant naujas akcijas, o pakeisti įmonės įstatai įregistruojami tik po naujai išleistų akcijų pasirašymo ir pradinių įmokų įmokėjimo. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, faktiniai duomenys byloje turi pagrįsti papildomų akcijų išleidimo buvimą ir pakeistais įstatais įstatinio kapitalo buvimo įregistravimą. Šiuo konkrečiu atveju, faktinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti papildomą 220.000 lt vertės 2200 vnt. bendrovės „Martija“ išleidimo, jų patekimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei I. T. nuosavybėn, nėra. O ir Akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 7 d., akcininkų (-o) sprendimą padidinti įstatinį kapitalą laiko negaliojančiu, jeigu įstatinio kapitalo didinimo metu bendrovės įstatai nebuvo pakeisti ir per 6 mėnesius nuo sprendimo padidinti įstatinį kapitalą priėmimo, nebuvo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Šiuo konkrečiu atveju, tokie veiksmai neatlikti, tad faktiškai 1999- 2002 metais bendrovė „Martija“ bendrovių, padidinusių savo įstatinį kapitalą grupei , tikrai nepriklausė ir tokia nebuvo. Vadinasi, J. Č., kuri nuo 1998 m. gegužės 8 d. buvo vienintele įsigytų 2180 akcijų savininke, 1999 m. gegužės 17 d. sprendimu nutarusiai įstatinį kapitalą 110.000 lt padidinti, išleidžiant 110.000 lt. vertės 1100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų Kazachstano ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“naudai (t. 5, b.l. 170), šio sprendimo per nustatytą 10 dienų terminą nepateikus juridinių asmenų registro tvarkytojui bei per 6 mėnesius neįregistavus naujų bendrovės „Martija“ įstatų, bendrovės „Martija“ įstatinis kapitalas padidintas nebuvo, tad, nei Kazachstano bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nei Rusijos Respublikos gyventoja I. T., faktiškai realiai neegziztavusių papildomų 220.000 lt vertės 2200 vnt. bendrovės „Martija“ akcijų ne tik iš bendrovės „MArtija“ įsigyti, bet ir jas parduoti J. Č., negalėjo, tad abiejose šiose sutartyse užfiksuoti duomenys akivaizdžiai yra neteisingi ir tiek 1999 m. rugsėjo 3 d. sutartimi tarp bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Č., tiek ir 1999 m. rugpjūčio 21 d. sutartimi tarp I. T. ir J. Č., įforminti buvo įgijimai bei pardavimai faktiškai niekada neegzistavusių 220.000 lt vertės 2200 vnt. UAB „Martija“ akcijų. Ši situacija duoda pagrindą išvadai, kad realiai neegzistavusių akcijų įforminimas pirkimo-pardavimo sutartimis ir buvo priežastimi tokių 1999 m. rugsėjo 3 d. bei 1999 m. rugpjūčio 21 d. datomis sudarytas 222000 lt. vertės 2200 vnt. sutartis nuo kaltinamosios R. G. bei kitų bendrovės „Martija“ darbuotojų, slėpti. Vadinasi, įstatymo nustatyta tvarka įstatiniam kapitalui nesant padidintam, tiek specialistė savo išvada, tiek kaltinimas, tiek ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, ikiteisminio tyrimo metu J. Č. pateiktos 1999 m. gegužės 8 d. sutarties su Kazachstano bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu įstatinio bendrovės „Martija“ kapitalo padidinimo buvimą, konstatavo nepagrįstai.

Įstatymo nustatyta tvarka įstatiniam kapitalui nesant padidintam, Č. iš bendrovės „(duoemnys neskelbtini)“ bei iš I. T. perpirkti galėjo tik skolas, jeigu tokios realiai egzistavo.

Nepaisant to, kad skolos perpirkimas nei teisės traktuoti ją bendrovės įstatinio kapitalo padidinimu, nei teisės tapti bendrovės bendrasavininku, neduoda, specialistui, kaltinimui ir teismui nepagrįstai pripažinus bendrovės „Martija“ įstatinį kapitalą 1999-2001 110.000 lt buvus padidintu, R. G. apie J. Č. veiksmus nieko nežinant ir nenumanant, sudarytos buvo sąlygos nepagrįstai įgyti niekam nežinomą bendrovės „Martija“ bendrasavininkės statusą.

Įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas bendrovės „Martija“ įstatinis kapitalas bendrovės „Martija“ pardavimo R. G. metu, buvo 218.000 lt dydžio. Jį sudarė 2180 paprastųjų vardinių akcijų nominalios 100 lt vertės kiekviena. Tokį kiekį J. Č., tapdama vienintele akcininke, 1998 m. gegužės 8 d. pirkimo pardavimo sutartimi iš buvusių bendrovės „Martija“ akcininkų A. G. bei P. G. įgijo ir, iki jų pardavimo R. G., turėjo bei tokį kiekį jų ji, 2002 m. liepos 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi kaltinamajai R. G. ir pardavė (t.5, b.l. 163).

Kaltinamosios R. G. ir bendrovės finansininkės N. P. parodymai apie tai, kad, R. G. po įsigijimo iš J. Č. 2180 vnt. bendrovės „Martija“ akcijų, buvo nustatyta, kad apskaitos ir registrų duomenyse įregistruotas bendrovės „Martija“ įstatinis kapitalas yra 218.000 lt dydžio ir, kad joms perduotuose apskaitos dokumentuose vietoje 218.000 lt įstatinio kapitalo dydžio įrašytas yra 110.000 lt didesnis - 328000 lt dydžio bendrovės „Martija“ įstatinis kapitalas, nesant nei J. Č. joms perduotose apskaitos dokumentuose, nei registruose jokių tokį įstatinio kapitalo padidinimą grindžiančių dokumentų. Tuomet jos, apskaitos dokumentų tikrinimo tarpe joms perduotų dokumentų suradusios 1994 m. tarp bendrovės „Martija“ ir Kazachstano bendrovės 500.000 lt sumai sudarytą paskolos sutartį, kasos pajamų orderiu užfiksuotą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 400.000 lt.įnešimą į bendrovės „Martija“ kasą, 290.000 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu įformintą gražinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bei 1998 m. vasario 10 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą 110.000 lt. gražimo termino atidėjimą iki 2003 m. sausio 1 d. (šio rašto originalas yradaiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti bendrovės „Martija“aplanko „Sutartys“ 80 lape), pagrįstai tokių dokumentų pagrindu padarė išvadą, kad apskaitos dokumentuose, 110.000 lt skola bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ per klaidą įrašyta buvo kaip įstatinio kapitalo padidinimas ir šią klaidą ištaisė, 110.000 lt iš padidinto įstatinio kapitalo grafos perkeldamos į skolos grafą. Šie R. G. ir N. P. parodymai, nepaneigti. J. Č. turėtą 1999 m. rugsėjo 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį nuo R. G. ir N. P. nuslėpus ir, įstatinio UAB „Martija“ kapitalo padidinimo faktiniams duomenims nepatvirtinus, dokumentų klastojimo, apgaulingos apskaitos vedimo bei sukčiavimo požymių, R. G. veiksmuose, bendrovės apskaitos dokumentuose (2003 m. sausio 1 – 2003 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymų žiniaraštis) iš padidinto kapitalo skilties 110.000 lt sumą sugrąžinant atgal į skolos grafą (t.3, b.l. 47, t. 4, b.l. 24), nėra ir nebuvo, tad šioje dalyje R. G. kalta pripažinta ir nuteista, nepagrįstai.

Daiktų, turėjusių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti aplankalo „Sutartys“ 78 lape esančio 2003 m. rugpjūčio 18 d. Kazachstano bendrovės vardu ant firminio blanko surašyto rašto originalo turinys rodo, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. pareikalavo iš bendrovės „Martija“ pagal 1998 m. vasario 10 d. iki 2003 m. sausio 1 d. atidėtą 110.000 lt skolos gražinimą, jos gražinimo terminui suėjus ir p. J. Č. daugiau bendrovės „Martija“ veikloje nedalyvaujant, 110.000 lt skolą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ gražinti 2003 m. rugsėjo 15 d. per įgaliojimą pateiksiantį 1960 m. liepos 7 d. gimusį bendrovės įgaliotą asmenį K. N. V. kuris 2003 m. rugsėjo 15 d. 07:45 val. Lietuvos laiku atvyks į Vilniaus autobusų stotį. Reikalavimas pasirašytas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. vardu ir patvirtintas tos bendrovės antspaudu. Pagrindo, tuo metu egzistavusioje situacijoje tokio rašto turiniu abejoti, nei R. G., nei bendrovės finansininkė N. P., neturėjo. Joms J. Č. perduotų apskaitos dokumentų tarpe buvę duomenys apie 400.000 lt paskolos suteikimą, 290.000 lt. paskolos gražinimą ir 110.000 lt paskolos, G. prašymu, gražinimo termino iki 2003 m. sausio 1 d. atidėjimą, skolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvimą, virtino. Tiek 1994 m. spalio 3 d paskolos sutartis, tiek 1998 m. vasario 10 d. 110.000 lt gražimo termino atidėjimo iki 2003 m. sausio 1 d. raštas, tiek ir 2003 m. rugpjūčio 18 d. pareikalavimas likusią negražintą 110.000 lt skolą gražinti (šio dokumento buvimas, faktiniais duomenimis to nepagrindus, tiek ir kaltinimo, tiek ir teismo yra akivaizdžiai ignoruotas, apkaltinant ir nuteisiant R. G. už tai, kad ji, įrašė į 2003 m. rugsėjo 10 d. vienintelio akcininko sprendimą žinomai melagingus duomenis apie tai, bendrovė „duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 15 d. pareikalavo 100.000 lt skolą gražinti), surašyti ant firminių Kazachstano bendrovės „(duomnys neskelbtini)“ blankų, visuose juose bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įrašytas B. M. ir visuose juose vizualiai žiūrint, jo parašai panašūs. Juose esantis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai, vizualiai žiūrint, panašūs taip pat. 2003 m. rugpjūčio 18 d. pareikalavimo turinyje nurodytas faktas apie V. M. žinojimą, jog J. Č. bendrovėje „Martija“ jau nebedirba, rodė, kad V. M. bei J. Č. yra pažįstami ir apie padėtį bendrovėje „Martija“ jam yra žinoma. Faktiniais duomenimis byloje, 1994 m. spalio 3, 1998 m. vasario 10 ir 2003 m. rugpjūčio 18 d. Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. vardu surašyti, pasirašyti ir bendrovės „(duomenys neskelbtini) “antspaudu patvirtinti dokumentai suklastotais nepripažinti, tad kaltinamoji R. G., gavus bendrovei „Martija“ adresuotą pareikalavimą gražinti 110.000 lt skolą, pagrindo gauto pareikalavimo tikrumu bei jame suformuluoro reikalavimo realumu, neturėjo. Tarpe jai J. Č. perduotų apskaitos dokumetų ikiteisminio tyrimo metu J. Č. pateiktos 1999 m. rugsėjo 3 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotos rugpjūčio 21 d. sutartčių su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“nesant, ji apie jų egzistavimą, žinoti negalėjo, todė, jai perduotiems apskaitos dokumentams rodant negrąžintos 110.000 lt skolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvimą ir, įstatymo nustatyta tvarka bendrovės įstatiniam kapitalui nesant padidintam, skolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dydžiu nepagrįstai apskaitos dokumentuose fiksuotą įstatinio kapitalo padidinimą, ištaisė iki apskaitos dokumentais pagrįstų aplinkybių, t.y., nepagrįstai fiksuotą įstatinio kapitalo dydį sumažino iki įregistruoto 218.000 lt vertės bendrovės „Martija“ įstatinio kapitalo dydžio, o įregistruoto įstatinio kapitalo dydį viršijusią sumą, perkėlę į skolinių įsipareigojimų vietą. Tokiais savo veiksmais R. G. įstatymų reikalavimų nepažeidė, apskaitos dokumentų nesuklastojo ir buhalterinės apskaitos apgaulingai nevedė.

Duomenys byloje taip pat patvirtina R. G. parodymus apie tai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavimo gražinti likusią negražintą 110.000 lt dydžio skolą, gavimo bendrovėje metu, bendrovė „Martija“ pinigų pareikalavimo įvykdymui, neturėjo, todėl, R. G. skienės teigimu, ji, 2003 m. rugsėjo 10 d. vienintelio bendrovės akcininko R. G. sprendimu (t. 3, b.l. 86) ir nutarė į bendrovės kasą įnešti 110.000 lt. , 2003 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartimi, ji tai įtvirtino ir, tos pačios dienos kasos pajamų orderiu serija LAE Nr. 3041368, įnešė juos į bendrovės kasą.

Šiuos josios parodymus faktiniai duomenys byloje, taip pat patvirtina. Kasos pajamų orderyje ne tik 110.000 lt paskolą įnešusios R. G., bet ir tuos pinigus į bendrovės kasą priėmusios finansininkės N. P. pavardės orderyje įrašytos ir abiejų jų parašais pinigų įnešimo į bendrovės kasą operacija patvirtinta (t.3, b.l. 88).. Patvirtino abi jos tai ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu. Faktinais duomenimis šios operacijos buvimas nepaneigtas. Kaltinimo ir teismo padarytos išvados, kad R. G. šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, kad kasos pajamų orderis, kuriuo pinigų įnešimo į kasą faktas užfiksuotas, yra suklastotas, tėra tik faktiniais duomenimis nepatvirtinta kaltinimo ir teismo prielaida. Neduoda pagrindo R. G. šioje dalyje pripažinti kalta ir konstatuotas šios sumos nedeklaravimas mokesčių inspekcijai. Teismo išvada, kad R. G. neįrodžius, jog ji 110.000 lt įnešimui į bendrovės kasą turėjo, ji kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius, savo sprendimą bei sutartį su bendrove yra suklastojusi, taip pat tėra tik jų prielaida. Baudžiamojoje byloje įtatiamo ir kaltinamo asmens kaltę įrodyti yra kaltinimo ir teismo pareiga, o ne įtariamo ir kaltinamo asmens, todėl ir šioje dalyje R. G. nuteisimas už 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, 2003 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties ir 2003 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderio suklastojimą, nepagrįstas..

Faktiniai duomenys rodo, kad, tęsiant Daiktų, turėjusių reikšmės bylai tyrti ir nagrinėti aplanke, įvardytame pavadinimu „Sutartys“ įsegto 2003 m. rugpjūčio 18 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo nurodymus, 2003 m. rugsėjo 15 d. bendrovės „Martija“ kasos išlaidų orderiu Nr. 253 R. G. iš kasos išduotus 110.000 lt perdavimui bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotan asmeniui, į Vilnių nuvežė bendrovės vadybininkas V. K.. Pasak jo duotų parodymų, R. G. nurodymu, jis 110.000 lt nuvežęs į Vinių ir perdavęs juos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime nurodytam asmeniui N. K.. Pinigų perdavimo metu, įgaliojime nurodyto asmens tapatybės patvirtinimui, jis padarė jo pateikto paso kopiją ir ją, kartu su N. K. parašu, patvirtinančiu 110.000 lt iš jo gavimą, parvežė atgal į bendrovę „Martija“. Šiuos liudytojo V. K. parodymus patvirtina Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduoto įgaliojimo (įgaliojimo originalas randasi daiktinių įrodymų aplanko „Sutartys“ 79 lape) turinys, kasos išlaidų orderyje esantis 110.000 lt bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto gavėjo parašas ir pinigų gavėjo pateikto paso kserokopija. Vizualiai žiūrint, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. parašas panašus į pinigų gavėjo pateiktame įgaliojime esantį V. M. parašą, o kasos išlaidų orderyje Nr. 253 esantis įgalioto pinigų gavėjo K. N. V. parašas vizualiai žiūrint, yra panašus į N. K. paso kserokopijoje esantį N. K. parašą (t. 3, b.l. 48-50).

Neduoda pagrindo R. G. pagal inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažinti kalta ir byloje esantys prieštaringi duomenys apie Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovu įvardyto V. M., bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą 110.000 lt paimti K. N., V.

Iš įgaliojimo turinio matyti, kad, Kazachstano bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. rugpjūčio 16 d.. K. N. V. gim (duomenys neskelbtini) gyv. Kazachstane, Alma-Atos mieste, (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) išduotu įgaliojimu suteikta buvo teisė iš bendrovės „Martija“ gauti 110.000 lt (įgaliojimo originalas aplanko „Sutartys“ 79 lape). Įgaliojimas taip pat surašytas ant firminio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lapo, pasirašytas bendrovės direktoriaus V. M. vardu ir patvirtintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Vizualiai žiūrint, duomenys šiame įgaliojime (bendrovės (duomenys neskelbtini)“ firminis lapas, bendrovės direktoriaus pavardė ir parašas bei antspaudas, taip pat į kitus bendrovės „Martija“ apskaitos dokumentų ir raštų tarpe esančiuis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, panašūs. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime ir liudytojo V. K. padarytoje paso kserokopijoje duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą 110.000 lt paimti N. K., sutapo. Padarytoje N. K. paso kserokopijoje esantis parašas (t. 1, b.l. 184) ir parašas bendrovės „Martija“ kasos išlaidų orderyje rodantis, kad gavėjo 110.000 lt iš bendrovės „Martija“ gavo (t. 1, b.l. 183), taip pat panašūs. Nors Lietuvoje ir teisinės pagalbos būdu iš Kazachstano atsiųstų N. K. parašų įvairovė yra, vizualiai žiūrint, tarp parašo, esančio bendrovės „Martija“ 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderyje, rodančiame 110.000 lt gavimą ir visų kitų asmens N. K. V. byloje esančių parašų, panašumo bruožai taip pat yra matomi. (t. 1, b.l. 161-162, t. 2, b.l. 1, 3-4, 7, 92, 94, 96, 98, 100-105, 109, 114, 115-126, t.3, b.l. 58, 60-61, 66). Duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės „Martija“ 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderyje pasirašė ne K. N. V, nėra. Tai, kad teisinės pagalbos pagrindu Kazachstano Respublikos teisėsaugos darbuotojų apklaustas K. N. V. neprisipažino ir neigė pasirašęs bendrovės „Martija“ 2003 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 253, pagrindo R. G. pripažinti kalta 2003 m. rugsėjo 15 d. bendrovės „Martija“ kasos išlaidų orderį Nr. 253 suklastojus, po to žinomai suklastotą įtraukus į bendrovės „Martija“ apskaitą bei apskaitos registrus, neduoda, todėl ir šioje dalyje R. G. kaltė neįrodyta ir nuteista ji yra nepagrįstai.

Faktiniams duomenims byloje nepatvirtinus, kad apgaulės būdu 2003 m. rugsėjo 10 d. vienintelio akcininko sprendimą, 2003 m. rugsėjo 11 d. paskolos suteikimo sutartį ir 2003 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų bei 2003 m. rugsėjo 15 d. išlaidų orderius 110.000 lt sumai R. G. būtų suklastojusi bei, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą bei registrus ji būtų įtraukusi savo parašu patvirtintus žinomai suklastotus dokumentus, R. G. skundas tenkinamas pilnai, skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir R. G. iš jai pateiktų kaltinimų išteisinama nepadarius jai veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., .

nusprendė:

R. G. apeliacinį skundą tenkinti pilnai.

Skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendį panaikinti ir printi naują nuosprendį:

R. G. pagal BK 182 str. 1 d. ir 222 str. 1 d., išteisinti nepadarius veikų, turinčių šių jai inkriminuotų nusikaltimų, požymių ir bylą