- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 1-386-573/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- O. D., R. D.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiajam R. D., jo atstovei pagal įstatymą R. D., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B., kaltinamajai O. D., kaltinamajam R. D., kaltinamųjų gynėjai advokatei L. K., vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. D., gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) laborante, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.,
R. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Skaudvilėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji O. D. 2012-07-18 apie 14 val. 30 min. viešoje vietoje - prie V. Krėvės pr., prie 58 - to namo, Kaune, kieme esančių mažamečių R. A., M. U. ir T. T. akivaizdoje, priėjusi prie mažamečio R. D., gim. (duomenys neskelbtini), rankos delnu sudavė jam 3 kartus į veido sritį, tuo sukėlė mažamečiui R. D. fizinį skausmą, o tokiu įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tuo padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d.
Kaltinamasis R. D. 2012-07-18 apie 14 val. 35 min., viešoje vietoje - prie V. Krėvės pr., prie 58 - to namo, Kaune, kieme esančių mažamečių R. A., M. U. ir T. T. akivaizdoje, priėjęs prie mažamečio R. D., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sugriebė už kaklo iš priekinės pusės ir spaudė, o po to pargriovė mažametį ant žemės, tokiu būdu padarydamas mažamečiui nukentėjusiajam R. D. poodinę kraujosruvą kakle abipus, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, tuo sukeldamas mažamečiui R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, o tokiu įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tuo padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d.
Kaltinamoji O. D. kaltės nepripažino, iš jos parodymų matyti, kad 2012 metais vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos nefiksavo, jos sūnus, nukentėjusysis R., T., M. ir R. žaidė krepšinį aikštelėje prie namų. Sūnus atėjo ir jai pasakė, kad prasidėjo konfliktas, R. (R. D.) ant jo rėkė, priėjęs šaukė į veidą, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Tą dieną ji negalėjo nueiti, vyro nebuvo namuose. Už dienos, tiksliai nepamena, su šunimi ji išėjo pasivaikščioti per aikštelę. Ten vaikai žaidė krepšinį, vaikai ją pamatė, ji priėjo, jie pasisveikino. Ji R. pasakė, kad nori su juo pasikalbėti. R. toliau žaidė ir nekreipė į ją dėmesio. Jis paklausė: ,,kas tau yra“. Ji pasakė, kad nori su juo pasikalbėti, paklausė: ,,kodėl tu save taip vedi“, o jis pradėjo ant jos sakyti necenzūriniais žodžiais, dar pasakė: ,,ką tu man padarysi“. Tada ji paėmė šunį ant rankų ir jai pasirodė, kad tas vaikinas jai nori suduoti. Tada ji mostelėjo vieną kartą, bet neprisilietė prie R.. Vaikai stovėjo toliau. Kai ji kalbėjo su R., dešinėje rankoje turėjo pavadėlį, kairėje rankoje - raktus ir telefoną. Ji stovėjo nuo R. apie metrą atstumu. Kai ji suprato, kad situacija praranda kontrolę, tada pasakė, kad eina pasakyti savo vyrui ir eis parašyti pareiškimą. Parėjusi namo, ji vyrui pasakė, kad R. keikėsi, norėjo jai suduoti, pasakė, kad reikia eiti pas R. tėvus. Vyras išėjo, o kai sugrįžo, pas jį sužalojimai buvo ant delno, purvas buvo ant kelnių. Vyras jai pasakė, kad jis nukrito, nes nukrito su R., R. norėjo bėgti, o jis vijosi. Vyras buvo su vasarinėmis šlepetėmis.
Kaltinamasis R. D. kaltės nepripažino, iš jo parodymų matyti, kad grįžusi iš lauko žmona pasakė, kad apsikeikė su R., reikia eiti pas jo tėvus pasiaiškinti. Užsidėjo vasarines šlepetes išėjo pas vaikus į aikštelę. Visi vaikai atsitraukė, o Romas sako: ,,ką tu čia nori, tavo boba jau buvo atėjusi“. Norėdamas vesti pas tėvus, paėmė R. už marškinėlių, jis sukosi ir abu nukrito, R. išsprūdo ir nubėgo. Tvirtina, kad nukentėjusiojo nekėlė, nesmaugė, nes dėl peties lankosi pas chirurgus, negali tos rankos pakelti. Kai nukrito, nebandė sugriebti, ant jo visu svoriu neužkrito. Smaugimo žymės pas nukentėjusįjį atsirado todėl, kad gal T. jį prismaugė, gal jie abu taip susitarė padaryti. Teigia, kad jo ranka didelė, jei būtų kėlęs nukentėjusįjį, pirštai atsirastų prie stuburo. Pats pas nukentėjusįjį smaugimo žymių nematė.
Iš nukentėjusiojo mažamečio R. D. parodymų matyti, kad žaidžiant krepšinį, pasirodė kaltinamoji ir pradėjo klausinėti, dėl ko jis negražiai vadina jos sūnų, nes mokykloje su juo nesutaria. D. jam trenkė 3 kartus per veidą, po to, jam beeinant, atbėgo kaltinamasis D. įsiutęs, sugriebė už kaklo, smaugė, iškėlė ir metė į žemę ir pasakė, kad jei pažiūrės į jo pusę bus dar blogiau ir nubėgo. Pro šalį ėjo moteris su vaiku pasakė, kad skambinčiau mamai. Nuėjęs pas T. į namus, papasakojo jo mamai ir nuėjo tada į policiją. Tas įvyko 2012 metų liepos mėnesį, dienos nežino, apie 15 valandą V.Krėvės gatvėje ant kalno esančioje krepšinio aikštelėje, ties namu Nr.88. Ant jos ir jo nesakiau nė karto nė žodžio. Matė šitą įvykį T., M., R., dar nepažįstama moteriškė su vaiku, kuri matė jį gulintį, paklausė, kas atsitiko. Po to nugaros skausmai buvo, kaklas buvo raudonas, galvą susitrenkė.
Iš R. D. parodymų matyti, kad sužinojo apie įvykį liepos 18 dieną, 2012 metų. Įvykis įvyko apie pusę keturių. Apie pusę penkių vaikas verkdamas paskambino ir pasakė, kad jį primušė D. tėtis, ji liepė jam ateiti į policiją ir pati išėjo iš darbo, T. mama iki policijos jį atlydėjo. Jis papasakojo, kad jį smaugė, pargriovė, pirma D. mama davė, po to ir tėtis atbėgo. Tuo metu vaiko ūgis buvo 171 cm., 65 kg svėrė. Prašo priteisti 2000 litų dėl padarytų fizinių sužalojimų - kaklo srityje abiejose pusėse matėsi žymės kaip suimta buvo iš priekio, alkūnė buvo nubalnota iki kraujo, nugara sumušta, moralinė žala buvo labai didelė, vaikas po to buvo savyje užsidaręs, mažai bendravo, į mokyklą nenorėjo eiti, apetitas buvo sutrikęs, ir tai tęsėsi apie tris mėnesius.
Iš liudytojos I. M. parodymų matyti, kad ji yra R. A. močiutė, pažįsta nukentėjusį, žino R. draugus. Tą vakarą buvo labai karšta, vaikai žaidė krepšinį, po kiek laiko atėjo nukentėjusysis R., T., M.. Jie užsuko į T. laiptinę. Po valandos T., M. ir R. atėjo pas ją ir jie papasakojo, kad kai jie žaidė krepšinį R. pradėjo varyti ant D.. D. apsiverkė ir nubėgo į namus. Po to atėjo jo tėtis ir pradėjo jį barti, jie lyg nugriuvo. Taip jai sakė, kad jie gal paslydo. T. daugiausiai šnekėjo kaip ten buvo. Apie D. mamą sakė, kad D. mama vaikštinėjo su šuniuku ir ji pabarė. Muštynių su ja nebuvo. Tiksliai įvykių neprisimena, gal kažką supainiojo. Yra buvęs įvykis, kad R. atėjo verkiantis, paraudonavęs ir pasakė, kad T. jį smaugė, ant R. kaklo matėsi žymės.
Iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad po krepšinio rungtynių R. ant D. pradėjo prasivardžiuoti, pravardžiavo bailiu, jo mamą pravardžiavo. Po kiek laiko atėjo D. mama ir barė R.. Kad suduotų nematė, gal tik stumtelėjo D. mama R., bet jis pats nematė, gal per 5-6 žingsnius atstumu buvo viskas, tačiau jis nelabai gerai mato, su akiniais būna mokykloje, pastoviai nenešioja. R. veido pusė po to gal ir buvo paraudusi. Vėliau atėjo D. tėtis, norėjo jį papurtyti, paėmė už kaklo ar maikės. Pargriuvo R., D. tėtis palaikė apie 10 sekundžių kažką pasakė ir paleido. Vėliau R. pasakojo, kad klausė kodėl mane taip vadini, pravardžiuoji. Su R. ir T. dabar nebendrauja, su D. draugauja, pas D. lankosi. R. buvo išsigandęs, buvo nubrozdinta, alkūnė, petis. Dėl to, kad krito atsirado šitie sužalojimai. Po to nuėjo iki T., pakalbėjo, T. mama išklausinėjo kas nutiko, T. jai viską papasakojo. Močiutei apie įvykį pasakojo kai parėjo iš T.. Moteris priėjo po įvykio, kai išėjo D. tėtis. Konflikto metu beveik visą laiką buvo kartu. Prie kaklo buvo žymės, matėsi nelabai. Maždaug prieš 15 dienų iki įvykio jį smaugė T., jį sekiojo, pradėjo grasinti, kad jam bus negerai. T. dar sakė, kad dabar jau viskas bus, atims darbą iš D. tėčio, pinigus atims.
Iš liudytojo M. U. parodymų matyti, kad kaltinamuosius pažįsta, anksčiau bendravo su jų sūnumi D.. Viskas vyko 2012 m. vasarą, viduryje dienos, prie krepšinio aikštelės, kai apsipravardžiavo R. su D., R. kažką pasakė apie krepšinį, kad jo mama geriau žaidžia už D.. Po to jo tėvai atėjo aiškintis. Iš pradžių D. mama atėjo, trenkė tris kartus per veidą R. - vieną kartą trenkė, pakalbėjo, po to antrą ir trečią kartą trenkė, R. tik žodžiais gynėsi, viskas truko 5-7 minutes, po 10 minučių atėjo Dz., paėmė jį už kaklo, pakėlė ir metė į žemę, po to greitokai iškart nuėjo. R. verkė kai jis nuėjo, jam skaudėjo, buvo likę žymės. Ant kaklo ir veido buvo raudonos žymės. Kai priėjo D. mama gal 7 metrai nuo jų stovėjo, kai tėtis atėjo prie pat stovėjo. R. nesikeikė, įžeidžiančiai kaltinamosios nevadino, ant kaltinamojo irgi nieko nesakė. Kokiu būdu paėmė už kaklo R. nevisiškai atsimena, gal priešais stovėjo. Moteris praeinanti klausė kas čia įvyko, ji matė kaip metė R. į žemę, bet kaip D. mama trenkė nematė. Pas R. ant alkūnių buvo nubrozdinimai.
Iš liudytojos J. E. T. parodymų matyti, kad kaltinamąją yra mačiusi, jokių santykių, tėvo nėra mačiusi. Apie bylą sužinojo iš vaikų – T., R., M., R.. Jai grįžus namo visos užuolaidos buvo užtrauktos, paklausus kas atsitiko, jie papasakojo kad R. pakėlė į metė į žemę. R. ranka buvo sužalota, todėl ji jam nuplovė peroksidu ir uždėjo pleistrą, liepė paskambinti mamai. Vaikai buvo išsigandę. Ji matė sužalotą ranką, sužalojimus ant kaklo, po to kartu nuėjo į policiją ir R. mama parašė pareiškimą.
Iš liudytojo T. T. parodymų matyti, kad kaltinamuosius pažįsta. Vyko viskas prieš du metus vasarą, jis, R., D. buvo ant kalno. R. kažką pasakė D., po to atėjo D. mama pakalbėjo ir trenkė jam per veidą. D. mama sudavė smūgius vieną kartą, po to kitą ir dar kitą. R. atsiprašinėjo, keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių nebuvo. Kaltinamasis po kokių 7 minučių atėjo. R. buvo apsiverkęs, norėjom nueiti, tada priėjęs D. tėtis liepė R. ateiti ir suėmė už kaklo, sviedė į žemę. D. tėtis pargriuvęs nebuvo, R. nepilnai minutę pagulėjo ir atsistojo. Smaugimą ir pakėlimą matė, per 5 žingsnius buvo, kai atėjo D. jie atsitraukė. Po įvykio nuėjo pas jį į namus, R. paskambino savo mamai. Su D. anksčiau normaliai bendravo, dabar nebendrauja. Vieną kartą su D. konfliktas žiemą tai vyko, jie tik susistumdė, piktumų su juo po to neliko.
Iš specialistės S. B. parodymų matyti, sužalojimų pobūdis atitinka sužalojimų laiką. Sužalojimų pobūdis nebūdingas savęs žalojimui. Pats asmuo sau gali kaklą spausti. Gali ir pačiam spaudžiant atsirasti kraujosruvos. Jei pats spaustų, ar kitas spaustų, niekuo kraujosruvos nesiskiria. Suėmus už kaklo ir pakėlus lokalizacija būtų ta pati. Išvada duota pagal pateiktą užduotį. Atvyko nukentėjusysis ir tiriamas jis paaiškino įvykio aplinkybes kaip buvo sužalotas. Jis buvo apžiūrėtas bei duota išvada. Rasti sužalojimai neprieštaravo tiriamojo nurodytoms aplinkybėms.
2012-07-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G1872/12(02), patvirtina, kad R. D. padaryta poodinė kraujosruva kakle abipus, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje. Poodinės kraujosruvos kakle abipus padarytos kietu buku daiktu, galimai rankomis suspaudžiant kaklą. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiajame dilbyje padaryti šiomis sritimis kontaktuojant su šiurkščiu plokščiu paviršiumi, galimai žeme, grindiniu. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2012-07-18 (t. 1, b. l. 24).
Šalies argumentai
2012-07-18 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad R. D. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK ir nurodė, kad 2012-07-18 apie 15 val. viešoje vietoje – V. Krėvės pr., prie 58 – to namo, Kaune, draugų akivaizdoje buvo sumuštas mažametis jos sūnus R. D., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1).
2012-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, planas – schema prie jo patvirtina, kad įvykio vieta yra adresu, V. Krėvės pr. 58, Kaunas (t. 1, b. l. 7 - 9).
2013-07-30 liudytojo (nukentėjusiojo) R. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis mažametis R. D. patvirtino parodymus parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 99 – 101, 101 - 103).
2013-07-31 liudytojo mažamečio M. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad liudytojas M. U., dalyvaujant mamai V. U. patvirtino parodymus parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 104 – 105, 106 - 107).
2013-07-31 liudytojo T. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad liudytojas T. T., dalyvaujant močiutei J. B. patvirtino parodymus parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 108 – 109, 110 - 113).
2013-07-31 liudytojo R. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad liudytojas R. A., dalyvaujant močiutei I. M. patvirtino parodymus parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 114 – 115, 116 - 118).
Motyvuojamoji dalis
Aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų O. D. ir R. D. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nors kaltinamoji O. D. ir R. D. kaltės nepripažino ir nurodė kitas aplinkybes, t. y., kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė (O. D.) ir jo nesmaugė bei tyčia nepargriovė (R. D.), tačiau teismas neturi pagrindo netikėti mažamečių liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada. Kaltinamoji O. D. neneigė kaltinime nurodytu laiku buvusi įvykio vietoje ir kalbėjusi su nukentėjusiuoju, tačiau nepripažino sudavusi delnu jam į veidą. Tiek nukentėjęs, tiek liudytojai M. U. ir T. T. nuosekliai tvirtino, kad matė suduodamus smūgius, o liudytojas R. A. matė paraudusį veidą. Liudytojas R. A., stovėjęs apie 5 m. atstumu nuo nukentėjusiojo ir kaltinamosios teigė nematęs, kad kaltinamoji suduotų smūgius nukentėjusiajam, tačiau kaip matyti iš R. A. parodymų, jo regėjimas nėra geras, be to, jis palaiko gerus santykius su kaltinamųjų sūnumi bei lankosi pas juos namuose. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl parodymų nešališkumo ir teisingumo, todėl jų nevertina kaip patikimų ir patvirtinančių kaltinamosios gynybinę versiją.
Kaltinamasis R. D. taip pat pripažino buvęs nusikaltimo padarymo vietoje nusikaltimo padarymo laiku ir turėjęs fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju - suėmęs jį už marškinėlių bei kartu su juo nugriuvęs – tačiau neigė jį pargriovęs tyčia, neigė jį suėmęs už kaklo. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir jo parodymus dėl nukentėjusiojo pargriovimo paneigia nukentėjusiojo, įvykį mačiusių liudytojų M. U. ir T. T. parodymai, juos patvirtina specialisto išvada, todėl nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymais teismas netikėti neturi pagrindo. Kaltinamojo siekimą pargriauti nukentėjusįjį patvirtina ir liudytojo R. A. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusįjį ketindamas papurtyti, o jiems pargriuvus, apie 10 sekundžių laikė jam kažką kalbėdamas. Kaltinamasis savo gynybinę versiją apie tai, kad nukentėjusįjį pargriovė netyčia, jo nesmaugė, grindė tuo, kad negalėtų to padaryti, nes dėl peties lankosi pas chirurgus, negali rankos pakelti, o smaugimo žymės pas nukentėjusįjį atsirado todėl, kad gal T. T. jį prismaugė, gal jie abu taip susitarė padaryti, tačiau duomenų, kad dėl sveikatos būklės jis negalėtų padaryti kraujosruvų kakle ir pargriauti mažamečio, byloje nėra. Duomenų, kad nukentėjusiajam sužalojimus kakle padarė T. T. ar kiti asmenys, byloje taip pat nėra. Nukentėjęs su liudytojais M. U., T. T. ir R. A. po įvykio išsiskyrę nebuvo, jie kartu nuėjo pas T. T. į namus, kur grįžusi liudytoja J. E. T. pamatė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, tame tarpe ir kakle, ji pati palydėjo nukentėjusįjį į policiją. Nei vieno iš šių apklaustų liudytojų parodymai nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad sužalojimus kakle nukentėjusiajam galėjo padaryti ne kaltinamasis R. D., o kitas asmuo. O kad sužalojimai nebuvo padaryti iki nusikaltimo padarymo, patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad pas nukentėjusįjį smaugimo žymių nematė. Vertindamas liudytojos I. M. parodymus, teismas pažymi, kad ji pati nusikalstamų veikų padarymo nematė, jos parodymai yra išvestiniai iš liudytojo R. A. parodymų, be to, teigia įvykių tiksliai neatsimenanti, todėl konstatuoja, kad kaltinamojo R. D. versijos dėl smaugimo ir kaltinamosios O. D. versijos dėl smūgių nesudavimo nepatvirtina.
Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje naudoja smurtą prieš kitą asmenį nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Konstatuotina, kad kaltinamieji veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje neįvardinti šio nusikaltimo padarymo motyvai, bet teismų praktikoje laikoma, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių, o ne tik chuliganiškų paskatų. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011).
Viešoje vietoje atliktais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamoji O. D. mažamečiui R. D. sukėlė fizinį skausmą, bet ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat kaltinamasis R. D. ne tik sužalojo mažametį nukentėjusįjį, bet ir viešoje vietoje tyčiniais įžūliais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamųjų nusikalstami veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (LR BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir 284 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę O. D. atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamosios padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti. O. D. yra dirbanti, anksčiau neteista (t. 1, b. l. 35), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 36), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (t. 1, b. l. 63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje neregistruota (t. 1, b. l. 41). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki dviejų metų.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.
Kaltinamoji iš esmės atliko vieną veiką, kuri kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius, šiuo atveju viešosios tvarkos pažeidimas ir fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas mažamečiui yra vertintini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, todėl paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 5 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, yra dirbanti, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).
Skiriant bausmę R. D. atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti. R. D. yra dirbantis, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. ), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 59), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 1, b. l. 63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (t. 1, b. l 65). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki dviejų metų.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.
Kaltinamasis iš esmės atliko vieną veiką, kuri kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius, šiuo atveju viešosios tvarkos pažeidimas ir fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas mažamečiui yra vertintini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, todėl paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 5 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).
Mažamečio nukentėjusiojo R. D. motina – atstovas pagal įstatymą – civilinė ieškovė R. D. pareiškė 2000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala apibūdina asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius nukentėjusiojo patirtų sužalojimų reiškinius, kaltinamosios O. D. veiksmais nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, kaltinamojo R. D. veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, tai padaryta viešoje vietoje. Žala padaryta tyčiniais abiejų kaltinamųjų veiksmais, taip pat atsižvelgtina į tai, kad konfliktą lėmė ir mažamečio nukentėjusiojo elgesys (dėl kurio kaltinamieji su pareiškimu kreipėsi į VTAS). Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažamečio nukentėjusiojo R. D. atstovės pagal įstatymą R. D. naudai priteistina iš O. D. 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš R. D. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (LR BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13);
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (LR BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13);
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo R. D., gim. (duomenys neskelbtini) atstovės pagal įstatymą R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas 300 Lt (tris šimtus litų) ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.