Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. D. (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko (Aleksandr Gončarko),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aleksandro Gončarko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22315-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 990 Eur dydžio bauda – bei administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams bei transporto priemonės motociklo VICTORY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas G. D. (G. D.), konfiskavimas.

A. D. nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. 22.14 val. Kairėnuose, Vilniuje, vairavo motociklą, kai teisė vairuoti yra atimta, pakartotinai.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. D. atstovas advokatas Aleksandras Gončarko Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – motociklo konfiskavimą. Skunde nurodo, kad ši transporto priemonė priklauso ne jam, o jo tėvui G. D. Motociklo savininkas G. D. nebuvo įtrauktas į bylą, nebuvo apklaustas, aplamai jis net nebuvo informuotas dėl priimto nutarimo. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Šioje situacijoje policijos pareigūnai padarė G. D. teisių pažeidimą, kadangi neinformavo šio asmens apie procesą. Negalima situacija, kad skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tačiau net nebandoma aiškintis, kaip buvo padarytas pažeidimas, ar motociklo savininkas davė/nedavė raktus, kokiomis aplinkybėmis transporto priemonė buvo paimta, kodėl savininkas pirko šią transporto priemonę ir kt.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas ne pirmą kartą vairuoja transporto priemones, kurias jam perduoda vairuoti jo tėvas G. D.

Teismo posėdžio metu A. D. prašė grąžinti motociklą tėčiui ir paskirti motociklo vertę.

Teismo posėdžio metu A. D. atstovas advokatas prašė pakeisti nutarimą, panaikinti administracinės poveikio priemonės motociklo konfiskavimą ir A. D. paskirti konfiskuoto motociklo vertę atitinkančią sumą, nes transporto priemonė priklauso ne pačiam pažeidėjui.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 990 Eur dydžio bauda – bei administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams bei transporto priemonės motociklo VICTORY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas G. D. konfiskavimas. Pareiškėjo atstovas skundu prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – motociklo konfiskavimą, nes motociklo savininkas G. D. nebuvo įtrauktas į bylą, nebuvo apklaustas, aplamai jis net nebuvo informuotas dėl priimto nutarimo, net nebuvo bandoma aiškintis, kaip buvo padarytas pažeidimas, ar motociklo savininkas davė/nedavė raktus, kokiomis aplinkybėmis transporto priemonė buvo paimta ir kt.

Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Nusižengimo padarymo priemonės (motociklo) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už tam tikrus administracinius nusižengimus, be kita ko ir už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Teismas pažymi, kad ne pažeidėjui, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota administraciniam nusižengimui padaryti, gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, kai yra nustatoma bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurią nustačius, nuosavybės teisės ribojimas nelaikomas neteisėtu ir yra galimas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad institucija, priimdama nutarimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasi ji nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, institucija G. D. priklausančio motociklo konfiskavimą grindė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga. Kaip minėta, ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).

Nagrinėjamu atveju motociklas VICTORY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. D., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis daiktas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Iš teismui pateiktos VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad motociklas tiek prieš nusižengimo padarymą, tiek jo padarymo metu, tiek po to priklausė G. D. Taigi vien fakto, kad motociklas, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Institucija, konfiskuodama turtą ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktu, turi pagrįsti, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, o ne atvirkščiai.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamu atveju institucija, atlikdama tyrimą, nesurinko jokių duomenų, kad G. D., leisdamas laikinai pasinaudoti jo motociklu savo sūnui, būtų žinojęs, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-23-2012, 2AT-34-2013 ir kt.).

Kaip minėta, motociklas VICTORY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. D., todėl sprendžiant klausimą dėl minėtos transporto priemonės konfiskavimo buvo būtina įtraukti asmenį, kuriam priklauso galimai konfiskuotinas turtas, į bylos tyrimą, siekiant užtikrinti jo procesinių teisių, numatytų ANK 577 straipsnio 5 dalyje, įgyvendinimą. Tačiau iš turimos bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu motociklo savininkas liudytoju apklaustas nebuvo. Byloje taip pat nėra jokio jo rašytinio paaiškinimo apie tai, kaip jo vardu registruota transporto priemonė perėjo A. D. žinion, ar, perleisdamas savo turtą A. D., G. D. galėjo žinoti, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti ir t. t. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atliekant tyrimą buvo būtina įtraukti motociklo VICTORY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką, suteikti jam galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus, kurie susiję su ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų egzistavimo nustatymu, ir tik tuomet daryti kategoriškas ir pagrįstas išvadas dėl jų buvimo ar nebuvimo.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo negalima daryti kategoriškos išvados dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų egzistavimo dėl turto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. D. atstovo advokato Aleksandro Gončarko (Aleksandr Gončarko) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.