- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-01
- Bylos Nr.
- 2K-311/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 2.1.6.2Nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai (BPK 58 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.1.5.2Nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos (BPK 37 str. 1 d. 2 p.)
- 2.4.6.1.1Nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. B. kasacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutarties.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu V. J. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 30 d. nutartimi nukentėjusiosios R. B. apeliacinį skundą atmetė. Iš R. B. priteisė V. J. 600 Lt jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, išteisintojo, jo gynėjo ir prokuroro, parašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Išteisintasis V. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. lapkričio 1 d., apie 17.30 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme šulinio kibiru su svirtimi vieną kartą sutrenkė R. B. galvą, taip padarė jai galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo raumenų patempimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusioji R. B. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. J. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti, priteisiant iš jo 3000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt už advokato paslaugų apmokėjimą pirmosios instancijos teisme ir 600 Lt sumokėtų V. J. už jo advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Kasatorė nurodo, kad ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką ir jai buvo nustatytas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas. Ji buvo gydoma, vartojo vaistus, negalėjo dirbti. Tačiau teisėjas nuosprendyje pažymėjo, kad to nebuvo. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio ekspertas surašė specialisto išvadą, kurioje konstatuojama, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2007 m. gegužės 16 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte konstatuojama, kad nėra jokių objektyvių sužalojimo požymių. Taigi buvo gautos dviejų ekspertų absoliučiai priešingos išvados. Susipažinusi su specialisto išvada ir ekspertizės aktu, kasatorė paprašė paskirti dar vieną ekspertizę, tačiau teismas tik apklausė ekspertizės aktą surašiusį ekspertą. Be to, teisėjui nesukėlė abejonių tai, kad ekspertizės aktą pasirašęs neurologas neįtrauktas į ekspertų sąrašą. Anot kasatorės, teisėjas tik norėjo greičiau baigti bylą, nes V. J. reiškė nušalinimus Akmenės rajono apylinkės teisėjui. Kitaip kasatorė negali suprasti teisėjo nenoro patenkinti prašymo skirti dar vieną ekspertizę, kuri pašalintų aptartus prieštaravimus.
Kasatorė nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog V. J. Akmenės rajono apylinkės teisme jau anksčiau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl jos įžeidimo. Ir tik Šiaulių apygardos teisme byla buvo nutraukta šalims susitaikius.
Anot nukentėjusiosios, V. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad incidento niekas nematė, tačiau teisme jau atsirado liudytojas V. K., kuris neva matė įvykį. Teisėjui liudytojo parodymai labai svarbūs, tačiau teisėjas neatsižvelgė į tai, kad V. K. yra psichoneurologinės gydymo įstaigos įskaitoje, turi tam tikrų psichikos sutrikimų, todėl jo parodymus reikėjo vertinti kritiškai. Kasatorė teigia, kad teismo posėdžių metu buvo akivaizdus teisėjo šališkumas. Priimtas išteisinamasis nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, šališkas, todėl naikintinas. Byloje visiškai pakanka įrodymų, kad V. J. savo neteisėtais veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to ji buvo gydoma. Nėra jokio pagrindo netikėti (duomenys neskelbtini) poliklinikos gydytojais, ligoninės nervų skyriaus vedėjos, eksperto A. S. diagnoze, skirtu gydimu, medikų išvadomis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes visiškai netyrė kasatorės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, neanalizavo jos teiginių, o vadovavosi tik V. J. teiginiais. Be to, paskutiniame teismo posėdyje prokuroras nedalyvavo, o kaltinimą palaikė kelias dienas prokuroru dirbęs ir su bylos medžiaga nesusipažinęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo
Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu V. J. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo buvo išteisintas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis kaltinamojo V. J., liudytojų D. J., R. T., V. K., L. E. A., S. B., teismo medicinos eksperto J. M. P. parodymais, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu. Nukentėjusiosios parodymai bei 2006 m. vasario 2 d. surašyta specialisto išvada buvo įvertinti kritiškai. Tokio įrodymų vertinimo motyvai teismo nuosprendyje yra išdėstyti. Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir konstatavo, kad teismas BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, įrodymus išdėstė nuosekliai atskleisdamas jų tarpusavio ryšį bei nurodydamas aplinkybes, kurias jie patvirtina, savo išvadas tinkamai motyvavo. Atskirai pasisakyta ir dėl rėmimosi liudytojo V. K. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, duodančių pagrindą manyti, jog šis liudytojas dėl psichinių ar fizinių trūkumų nesugebėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Buvo atmestas ir nukentėjusiosios argumentas, menkinantis ekspertizės akto įrodomąją reikšmę (jį pasirašęs neurologas neįtrauktas į ekspertų sąrašą). Atmetant šį argumentą buvo pažymėta, kad ekspertizės aktą pasirašė ne tik specialistas neurologas L. P., bet ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtrauktas J. M. P.. Tai, kad ekspertizės aktą pasirašė ne tik jis, bet ir specialistas neurologas, ekspertizės atlikimo tvarkos nepažeidžia ir jos įrodomosios reikšmės nemenkina. Kartu buvo atmestas ir nukentėjusiosios argumentas dėl neva nepagrįsto atsisakymo paskirti dar vieną ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė ir kasatorės argumentą, neva teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad Akmenės rajono apylinkės teismas buvo pripažinęs V. J. kaltu dėl jos įžeidimo. Teismas nustatinėja tik nagrinėjamos bylos aplinkybes, tiria ir vertina jų nustatymui reikšmingus faktinius duomenis, todėl nuosprendis ankstesnėje byloje jokios įtakos teismo išvadai dėl kaltinamojo kaltumo neturi. Kolegija pritaria šiems apeliacinės instancijos teismo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įrodymų leistinumo ir jų vertinimo nuostatų nepažeidė.
Kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus dėl teisėjo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą, šališkumo. Byloje nėra duomenų apie BPK 58 straipsnyje išdėstytas aplinkybes, dėl kurių bylą nagrinėję teisėjai nebūtų galėję dalyvauti procese. Teisiamojo posėdžio protokolų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė išsamiai. Dar kartą išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino teisingai. Vien tai, kad teismas atmeta bylos nagrinėjimo dalyvių pateiktus prašymus arba priima jiems nepalankų sprendimą, negali būti vertinama esant teismą šališku. Kasatorės teiginius apie tai, kad teisėjas neva buvo pavargęs, norėjo greičiau baigti bylą ir bijojo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kolegija palieka nenagrinėtus.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo atmetimo atveju nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.
Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu teigia kasatorė, šių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, motyvuotai dėl to pasisakė, aptarė ir atmetė visus nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentus.
Nagrinėjant bylą kasacine tvarka buvo gautas išteisintojo prašymas priteisti jam iš nukentėjusiosios turėtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas. Kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant kasacine tvarka atstovavimo išlaidos BPK 105 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti priteisiamos tik tuo atveju, kai procesas vyksta dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą. Šių veikų sąrašas pateiktas BPK 167 straipsnyje. Nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas išteisintasis, šiai veikų kategorijai nepriklauso, todėl jo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nukentėjusiosios R. B. kasacinį skundą atmesti.