- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-357-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Romualdas Januška, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. N., UAB „Pušaloto vaistinė“, J. N.
- Ieškovas
- UAB „Armila“
Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-357-425/2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. N. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-369-205/2010 pagal ieškovės UAB „Armila“ ieškinį atsakovams UAB „Pušaloto vaistinė“, J. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Armila“ ieškinyje prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams UAB „Pušaloto vaistinė“, J. N. ir A. N. priklausantį turtą. Ieškovė nurodė, kad turi žinių, jog laiduotojas ir UAB „Pušaloto vaistinė“ laiduotojas J. N. siekia parduoti asmeninį ir bendrovės nekilnojamąjį turtą, nes atsakovė UAB „Pušaloto vaistinė“ neatsiskaito daugiau kaip pusę metų (nuo 2009 m. rugpjūčio mėn.), o įsiskolinimo suma yra didelė – daugiau kaip 18 000 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai nereagavo į keturias rašytines pretenzijas ir skolos ieškovui nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010-03-01 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino - areštavo atsakovams UAB „Pušaloto vaistinė“, į.k. (duomenys neskelbtini), J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančius pas juos ar pas kitus asmenis, sumoje 18 000 Lt. Teismas nurodė, kad kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, atsakovams pareikšti piniginiai reikalavimai. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl atsakovų turtas areštuotinas (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.) pareikšto ieškinio sumai (CPK 145 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. N. prašė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti ieškinio užtikrinimo priemones atmesti. Atsakovė – apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo principą. Būtina prielaida ieškinio užtikrinimo priemonių taikymui yra galimas teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas, ir šią aplinkybę turi įrodyti šalys (CPK 178 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, kurie patvirtintų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomu. Reikalavime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, nes apeliantė su sutuoktiniu neveda bendro ūkio, 5 metus negyvena santuokinio gyvenimo, jau 3 metus J. N. gyvena su kita moterimi. Ieškovo pateiktose pretenzijų kopijose nurodytos skirtingos atsakovų gyvenamosios vietos, todėl darytina išvada, kad ieškovas šias aplinkybes žinojo ir išimtinai visuose prekybiniuose sandoriuose bendraudavo tik su sutuoktiniu, todėl tik bendrovės direktorius J. N. privalo prisiimti visus bendrovės „Pušaloto vaistinės" sutartinius įsipareigojimus. Kėdainių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal apeliantės ieškinį sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei, kurioje bus sprendžiamas klausimas ir dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame apeliantė gyvena nuo 1980-12-12, buvo privatizuotas atsakovės asmeninėmis lėšomis, dar negyvenant su atsakovu J. N., ir priklauso jai asmenine nuosavybe, todėl šiam turtui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CK 3.118 str. tik iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Vadovaujantis CK 3.127 str. 2 d. vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti , kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, šis klausimas bus sprendžiamas artimiausiu metu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, taip pat bus nagrinėjamas bendro turto sumažinimo dėl neatsakingų sutuoktinio veiksmų klausimas (LR CK 3.98str.3d.).
Ieškovės pateikta laidavimo sutartis Nr.147/211-LAID buvo sudaryta apeliantei nedalyvaujant ir nežinant, o jos parašas suklastotas, dėl šio fakto šiuo metu vyksta tyrimas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate.
Pirmos instancijos teismo nutartis turėjo būti motyvuota, tačiau teismas nurodė tik tai, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, tačiau ieškinio pobūdis neturi ryšio su galimo teismo sprendimo pasunkėjimu. Kitų motyvų ar įrodymų skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta, todėl prašymas turėjo būti atmestas kaip neįrodytas. Remiantis CPK 145 str. 2 d. nuostata, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, ir turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovės ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyrą. Šalys yra nelygiavertės savo padėtimi, patirtimi ir išprusimu teisėje bei versle, kuriuo ieškovė pasinaudojo. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo pareikalauti, jog ieškovas pateiktų atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes to nepadarius pažeidžiamas CPK 147 str. str. įtvirtintas šalių teisių ir interesų pusiausvyros užtikrinimo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Armila“ su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reiškia reikalavimą dėl daugiau kaip 18 000 Lt skolos, kurios atsakovas UAB „Pušaloto vaistinė“ nesumoka nuo 2009 m. rugsėjo mėn., priteisimo. 2008-12-31 balanso duomenimis nuosavas bendrovės kapitalas buvo neigiamas (-141.054 Lt.), bendrovės įstatinis kapitalas sudarė 16 911 Lt, t.y. buvo mažesnis nei prašoma priteisti suma. Atsakovas per 2008 m. patyrė daugiau kaip 37 000 Lt. nuostolių, ilgalaikio turto turi tik už 4.468 Lt. Todėl akivaizdu, kad atsakovui 18 000 Lt suma yra labai didelė. Be to atsakovas nereagavo net į keturias rašytines pretenzijas.
Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nebegyvena su J. N. ir neveda su juo bendro ūkio. Ieškovės nuomone, A. N., negyvendama su sutuoktiniu J. N. ir norėdama išvengti išieškojimo nukreipimo į bendrą jungtinį sutuoktinių turtą, vadovaudamasi CK 3.73 str., turėjo kreiptis į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo. Atsakovė A. N. nepateikė įrodymų, kad areštuotas turtas yra įgytas iki santuokos, todėl pagal CK 3.87 str. 2 d. sutuoktinių turtas yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe. Be to tai, ar turtas yra jos asmeninė nuosavybė neturi teisinės reikšmės, nes pagal laidavimo sutarties 1.1. punktą A. N. įsipareigojo atsakyti UAB „Armila“ visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidarytų, jeigu UAB „Pušaloto vaistinė“ neįvykdys savo prievolių. Taigi A. N. civilinė atsakomybė atsiranda CK 6.81 str. pagrindu, ir ji pagal laidavimo sutartį privalo atsakyti ne tik bendru su sutuoktiniu turtu, bet ir asmeniniu turtu. CK 6.81 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrai laidavę asmenys kreditoriui atsako solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovė nenurodė nei vienos aplinkybės, patvirtinančios teiginį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas blogina jos padėtį. Teismo priimta skundžiama nutartis, kurios pagrindu buvo areštuotas atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepablogino apeliantės padėties ir nepadarė jai jokios žalos, nes ji butu gali naudotis, jį valdyto, o jokių įrodymų, kad ketina šį butą perleisti, ji nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Civilinio proceso kodekso 144 str. numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą.
Pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas įvertino, kad tarp šalių kilęs turinis ginčas dėl 18 000 Lt piniginės sumos, kuri laikytina didele. Teisėjų kolegija pažymi, ar konkrečiu atveju ieškinio 18 000 Lt reikalavimas yra laikytinas dideliu, turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad 2008-12-31 balanso duomenimis (b.l. 23-24) atsakovo UAB „Pašaloto vaistinė“ nuosavas kapitalas yra neigiamas (-141 054 Lt), atsakovas 2008 metais finansinius metus baigė nuostolingai ir metų rezultatas sudarė 23968 Lt nuostolių, o bendrovės įstatinis kapitalas, kuris sudaro 16 911 Lt, yra mažesnis nei prašoma priteisti suma. Todėl ieškovo 18 000 Lt piniginis reikalavimas laikytinas didele suma atsakovo UAB „Pušaloto vaistinė“ atžvilgiu. Akivaizdu, kad atsakovams A. N. ir J. N., kurie yra fiziniai asmenys, tokia reikalavimo suma taip pat laikytina didele, o tai paneigiančių įrodymų apeliantė nepateikė. Tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus apie jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus ir pan., iš kurių galima konstatuoti, kad reikalavimo suma konkrečiam asmeniui nėra didelė, laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos, tačiau tokių duomenų teismui nebuvo pateikta.
Pirmos instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, įvertino ir tai, kad ieškovė atsakovams ne kartą siuntė pretenzijas (2009-10-01, 2009-10-15, 2009-11-05, 2010-01-07), kuriomis siūlė atsakovams geruoju sumokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovai (nei skolininkas, nei laiduotojai) prievolių ieškovui neįvykdė ir skolos nesumokėjo. Pažymėtina, kad 2010-01-07 pretenzija Nr. 12 adresuota asmeniškai apeliantei A. N., ja pareikalauta sumokėti susidariusią UAB „Pušaloto vaistinė“ skolą pagal 2009-08-31 Laidavimo sutartį, tačiau ji šios skolos nesumokėjo. Skolos nesumokant atsakovams nuo 2009m m. rugpjūčio mėn., ieškovė UAB „Armila“ dėl skolos išsiieškojimo buvo priversta kreiptis į teismą. Todėl laikytina, kad ieškovė įrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso įstatymas nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu. Pagal CPK 144 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai nustatoma, jog nesiėmus šių priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja šalių ginčo, nesprendžia pareikštų ieškinio reikalavimų teisinio pagrįstumo, tinkamo motyvavimo, o tik įvertina, ar priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą nebūtų kliūčių teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą, o ne ginčo tarp šalių sprendimas ir reikalavimų vertinimas. Todėl negali būti vertinami šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovės atžvilgiu nepagrįstumu. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusius su jos atsakomybe pagal sutuoktinio atsakovo J. N. prievoles, atsakomybe pagal laidavimo sutartį, atsakomybės ribomis (atsako tik santuokoje įgytu turtu ar ir asmeniu turtu) bei kiti klausimai, susiję su ieškinio nagrinėjimu, bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Apeliantės nurodė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo pareikalauti, jog ieškovė pateiktų atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 174 str. 1 d.). Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl jos turtui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė A. N. patiria ar gali patirti kokių nors nuostolių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad pagal pirmos instancijos teismo nutartį areštuotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), apeliantė gali naudotis, jį valdyti, o įrodymų apie ketinimą perleisti šį butą ieškovė nepateikė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus atskirąjį skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 9,45 Lt (devynis litus keturiasdešimt penkis centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.