- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- eI-6473-142/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Country Relax“
- Advokatai
- Ingrida Krolienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei V. B. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus patarėjui Aurelijui Mačiulaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Country Relax“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Country Relax“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Ingridos Krolienės, 2016 m. kovo 17 d. padavė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas teismo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3R-71(AG-42/01-2016) (toliau – VAGK sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. SKP-3 (toliau – sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui 61 315,02 Eur paramos išmoką pagal galutinį mokėjimo prašymą (toliau – skundas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Agentūra pritaikė pareiškėjui sankciją – paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimą ir išmokėtos paramos susigrąžinimą bei paramos sutarties nutraukimą, nes 2015 m. gruodžio 2–8, 18 d. atliktų patikrų metu nustatė, kad nebuvo atlikti visi mokėjimo prašyme deklaruoti darbai, o poilsio, pramogų ir maitinimo paslaugos nebuvo teikiamos (t. y. pareiškėjas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. neįgyvendinimo projekto). Pasak pareiškėjo, didžioji dauguma įvardytų pažeidimų yra išgalvoti, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes jau vien išduoti veiklai vykdyti leidimai savaime patvirtina, kad pareiškėjas gali vykdyti nusimatytą veiklą. Be to, veikla realiai ir buvo vykdoma (tai patvirtina paslaugų suteikimą patvirtinančios sąskaitos faktūros). Pareiškėjo manymu, darbų atlikimo netikslumai yra mažareikšmiai ir galėtų būti pagrindu tik paramos sumažinimui, bet ne visos paramos susigrąžinimui. Be to, galutinio mokėjimo prašymo teikimo metu pareiškėjas dar neturėjo būti pradėjęs teikti paslaugų. Pareiškėjas nesupranta, kokių uždavinių jis nepasiekė, o, nevertinant uždavinių įgyvendinimo, neįmanoma daryti išvadų dėl tikslo pasiekimo. Nurodo, kad visos priemonės paslaugų teikimui yra įsigytos, pareiškėjas yra pasirengęs teikti numatomas paslaugas ir jas teikia. Mano, kad paskirta sankcija yra neproporcingai griežta.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą dėl jos ligos atidėti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas iki numatyto termino (iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) neįgyvendino projekto ir pažeidė paramos sutartį. Be to, projektas iki galo nebuvo įgyvendintas ir 2015 m. gruodžio 18 d. atliktos patikros metu. Agentūra nurodo nustačiusi, kad pareiškėjas neteikė paslaugų, negamino gaminių, todėl nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių. Pasak Agentūros, pareiškėjas paramos sutartimi buvo įsipareigojęs projektą vykdyti be nukrypimų. Agentūra paaiškina, kad patikros metu rasti neatitikimai ir neatlikti darbai yra užfiksuoti nuotraukose ir aprašyti. Neatliktų darbų išlaidų pareiškėjas neturėjo teisės įtraukti į mokėjimo prašymą. Pareiškėjas turėjo teikti poilsio, vandens ir sporto pramogų, maitinimo paslaugas, tačiau iš tikrųjų baldai buvo supirkti, sudėti ir užkrauti kitais daiktais, sienų danga nėra tinkama baldų tvirtinimui, pastatai neužbaigti, o higienos pasas ir maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas gauti jau po projekto įgyvendinimo pabaigos. Projekto įgyvendinimo galutinė data ( 2015 m. rugsėjo 30 d.) nereiškia, kad projekto galutinis įgyvendinimo terminas gali būti atidėtas dėl sezoniškumo. Patikrų metu nustatyta, kad ne visa už paramos lėšas įsigyta įranga yra sumontuota ir veikianti, pirtyje sukrautos dėžės, įrankiai, todėl padaryta išvada, kad realiai veiklai nebuvo pasiruošta ir ji tokiomis sąlygomis nebuvo vykdoma. Agentūra nurodo, kad vien projekto veiklai vykdyti reikalingų daiktų įsigijimas ir laikymas projekto įgyvendinimo vietoje nelaikytinas veiklos vykdymu. Agentūra nurodo, kad sąskaitos išrašytos fiziniams asmenims už renginio organizavimo paslaugas nėra tinkamas veiklos vykdymo įrodymas, nes nebuvo pateikti dokumentai, kad už paslaugas buvo sumokėta, nepateiktos paslaugų užsakymo sutartys, be to, visos sąskaitos buvo išrašytos po projekto pabaigos laikotarpio. Agentūra pažymi, kad kiekvieno mokėjimo prašymo metu pareiškėjui buvo taikomos sankcijos dėl netinkamo projekto vykdymo, o po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo buvo nustatyta, kad projektas neįvykdytas, todėl ir priimtas sprendimas susigrąžinti visą paramą bei nutraukti paramos sutartį.
Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Ministerija atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Agentūra, konstatavusi pareiškėjo padarytus pažeidimus, priėmė pagrįstą sprendimą dėl sankcijų taikymo. Pasak Ministerijos, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, o ne jo dalį. Be to, skunde nurodomus argumentus pareiškėjas galėjo pateikti patikrų vietoje metu. Pareiškėjas nebaigė statybos darbų (nekilnojamojo turto registre vienas statinių registruotas kaip „nebaigta statyba“) ir nesudarė sąlygų veiklai vykdyti. Ministerija pažymėjo, kad Agentūra negalėjo ilgiau laukti ir tikėtis, kad pareiškėjas įgyvendins projektą, nes 2015 m. gruodžio 31 d. buvo paskutinė diena išmokėti paramos lėšas. Agentūra ir taip buvo atidėjusi galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą ir sudariusi pareiškėjui visas galimybes baigti įgyvendinti projektą.
Teismo posėdyje Ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo, paramos neišmokėjimo ir paramos sutarties nutraukimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 8 d. pareiškėjas su Agentūra sudarė paramos sutartį, pagal kurios 1.1, 2, 5.1, 5.2, 17.1, 18.7 punktus pareiškėjas įsipareigojo, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, iki 2014 m. rugsėjo 30 d. be nukrypimų (taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane) įgyvendinti projektą „Poilsio ir pramogų veiklos organizavimas“ (toliau – projektas), o Agentūra įsipareigojo stebėti projekto įgyvendinimo eigą ir pažangą, planuotų pasiekti projekto rezultatų įgyvendinimą bei teisės aktuose ir paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti pareiškėjui iki 652 243,00 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (VAGK byla, t. I, b. l. 13–18).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad projekto įgyvendinimo galutinis terminas buvo pareiškėjo ir Agentūros susitarimais ne kartą pratęstas (VAGK byla, t. I, b. l. 26, 28, 29), o 2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. 12 šis terminas buvo dar kartą pratęstas, šį kartą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (VAGK byla, t. I, b. l. 30). 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai ketvirtą (galutinį) mokėjimo prašymą (VAGK byla, t. I, b. l. 31–34). Įvertinusi šį prašymą ir nustačiusi paramos sutarties pažeidimus, Agentūra skundžiamu sprendimu pareiškėjui pritaikė sankciją – išmokėtos paramos (104 474,36 Eur) susigrąžinimą, paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimą ir paramos sutarties nutraukimą (VAGK byla, t. I, b. l. 35–37). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Agentūros sprendimu, kreipėsi į VAGK, kuri 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. VAGK sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas iki nustatyto termino projekto neįvykdė ir projekto veiklos vykdyti nepradėjo, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui pritaikė minėtą sankciją. Nesutikdamas su tokia VAGK išvada, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Ginčijamą sprendimą Agentūra priėmė, vadovaudamasi paramos sutarties 19.1 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 67 punktu ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės) 197.2.12, 197.3.2 ir 197.3.14 punktais.
Paramos sutarties 19.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Agentūra, paaiškėjus paramos sutarties pažeidimui, turi teisę susigrąžinti paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti paramos sutartį. Paramos sutarties 25 punkte yra nustatyti atvejai, kuriems esant gali būti nustatomas paramos sutarties pažeidimas.
Agentūra skundžiamu sprendimu konstatavo paramos sutarties pažeidimą, esant aplinkybėms numatytoms paramos sutarties 25.8 ir 25.9 punktuose, t. y. pareiškėjas nesilaiko nustatyto projekto įgyvendinimo grafiko, negali pasiekti projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros.
Agentūros sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į 2015 m. gruodžio 2–8 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. atliktų patikrų rezultatus, t. y. kad ne visos investicijos buvo įsigytos, ne visi deklaruoti darbai buvo atlikti, ne visa už paramos lėšas įsigyta įranga (technika) buvo įrengta (sumontuota) ir veikianti, dalis investicijų buvo įsigytos ne tokios, kokios deklaruotos (VAGK byla, t. I, b. l. 39–65). Remdamasi patikrų rezultatais, Agentūra skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė paramos sutarties 5.1 ir 17.1 punktus, pagal kuriuos jis, siekdamas numatytų projekto rezultatų, uždavinių ir tikslų, įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 30 d. įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane.
Verslo plane numatytas projekto tikslas – sukurti konkurencingą įmonę, teikiančią kokybiškas poilsio ir pramogų paslaugas bei tradicinėje kaimiškoje krosnyje gaminančią tradicinius Lietuvos gaminius (kepančią kulinariniam paveldui priklausančią duoną, pyragus) (VAGK byla, t. IV, b. l. 74).
Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjas projekto dėka galės kepti kulinariniam paveldui priskiriamus produktus (duoną, pyragus), teikti pirties nuomos paslaugas, atrakcionų parko paslaugas. Šiems tikslams pasiekti pareiškėjas paraiškoje numatė šiuos uždavinius: įsigyti įrangą, reikalingą kokybiškų paslaugų teikimui ir kepinių gamybai bei teikti poilsio ir pramogų organizavimo paslaugas (VAGK byla, t. IV, b. l. 59 antra pusė – 60). Taigi, pareiškėjas projekto įgyvendinimo metu įsipareigojo ne tik įsigyti projektui būtiną įrangą, bet ir teikti paslaugas. Atitinkamai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad, įsigijus visą reikiamą įrangą kokybiškų paslaugų teikimui, projekto tikslas laikytinas pasiektu.
Pareiškėjas skunde patvirtino, kad žaibolaidžių kontūrai su žeme nesujungti, neatlikti žaibosaugos varžos matavimai. Patikros metu nustatyta, kad pirties karkaso sienos yra tik nebaigtos apipjaustyti ir moliu nepadengtos šiaudų kitkos (VAGK byla, t. I, b. l. 43). Šios aplinkybės ne tik nepatvirtina kokybiškų poilsio (pirties) paslaugų teikimo galimybės, bet ir sudaro pagrindą abejoti tokių paslaugų saugumu. Atitinkamai, pareiškėjo skundo argumentai, kad neužbaigta žaibosaugos sistema galėtų būti pripažįstama tik mažareikšmiu netikslumu, atmetami kaip nepagrįsti. 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 18 d. patikrų metu darytos nuotraukos (VAGK byla, t. I, b. l. 45–53, 57–65) akivaizdžiai patvirtina, kad tiek vidaus, tiek išorės darbai nebuvo baigti, taip pat akivaizdžiai paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad baldai ir kitos projekto investicijos naudojamos pagal paskirtį, o patalpos buvo tik tvarkomos (rengiamos Kalėdų šventėms). Be to, pirčių paslaugos teikimui leidimas buvo gautas tik 2015 m. lapkričio 20 d., o maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas tik 2015 m. gruodžio 11 d. (VAGK byla, t. III, b. l. 106). Tautinio paveldo produkto sertifikatas pareiškėjui išduotas taip pat jau po projekto įgyvendinimo laikotarpio, t. y. 2015 m. spalio 16 d. (VAGK byla, t. III, b. l. 110). Be to, tokiu paveldu buvo patvirtinti blynai, o ne įsigytoje kaimiškoje krosnyje pareiškėjo numatyta kepti duona ar pyragai. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad projekto veikla nebuvo vykdoma, t. y. iki projekto įgyvendinimo pabaigos termino nebuvo teikiamos kokybiškos poilsio (pirties) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugos, nebuvo kepama tautinio kulinarinio paveldo duona ir pyragai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad paslaugos turėjo būti pradėtos teikti tik po 2015 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes, kaip minėta, tiek verslo plane, tiek paraiškoje nurodyti projekto tikslai bei uždaviniai aiškiai numato, kad pareiškėjas jau iki projekto įgyvendinimo pabaigos turėjo tapti konkurencinga įmone, teikiančia kokybiškas poilsio ir pramogų paslaugas ir kepančia kulinarinio paveldo kepinius (duoną, pyragus), t. y. projekto įgyvendinimo laikotarpis buvo skirtas ne tik pasirengti projekto įgyvendinimui (atlikti tam tikrus statybos darbus, įsirengti tam tikrą įrangą ir pan.), bet ir realiai įgyvendinti projektą, pasiekiant jo tikslus. Atsižvelgiant į tai, atmetami ir pareiškėjo argumentai, susiję su šešiomis sąskaitomis faktūromis, išrašytomis 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Konstatuotina, kad Agentūra, atlikusi patikras vietoje, teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad projekto tikslai, pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, nebuvo pasiekti, t. y. teisėtai ir pagrįstai pripažino paramos sutarties pažeidimą, esant aplinkybėms numatytoms paramos sutarties 25.8 ir 25.9 punktuose. Atitinkamai, vadovaudamasi paramos sutarties 19.1 punktu, turėjo teisę neskirti paramos, nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti visą išmokėtą paramą.
Pareiškėjas, kaip minėta, tvirtina, kad Agentūra pritaikė per daug griežtas (neproporcingas) sankcijas.
Įgyvendinimo taisyklių 67 punktas, be kita ko, numato, kad, paramos gavėjui pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Sankcijų skyrimas yra reglamentuotas Administravimo taisyklių III skirsnyje, kurio 197 straipsnyje nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Kaip minėta, Agentūra skundžiamu sprendimu paskyrė pareiškėjui sankcijas, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.2.12, 197.3.2 ir 197.3.14 punktais.
Administravimo taisyklių 197.2.12 punktas numato, kad paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Administravimo taisyklių 197.3. ir 197.3.14 punktai numato, kad, kai paramos gavėjas negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus taikomas paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Šiuo atveju Agentūra nusprendė neskirti paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą ir susigrąžinti visą išmokėtą paramą. Be to, vadovaudamasi paramos sutarties 19.1 punktu, Agentūra nusprendė paramos sutartį nutraukti.
Agentūra atsiliepime paaiškino, kad iki 2015 m. rugsėjo 30 d. visi darbai turėjo būti atlikti, visa reikiama įranga ne tik turėjo būti įsigyta, bet ir naudojama pagal paskirtį. Ministerija patvirtino, kad Agentūra buvo sudariusi pareiškėjui visas galimybes (pakankamai laiko) įgyvendinti projektą ir ilgiau laukti, kol pareiškėjas pasieks projekto tikslus, negalėjo, nes baigėsi šios paramos administravimo laikotarpis. Projektas jo įgyvendinimo laikotarpiu nepasiekė tikslų dėl kurių jis buvo sukurtas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su VAGK sprendimo argumentais, kad byloje nėra duomenų, kad projekto veikla jo įgyvendinimo laikotarpiu buvo vykdoma bent iš dalies. Projekto tikslų dalinis pasiekimas nustatytais terminais galėtų suponuoti nepasiektų tikslų atžvilgiu proporcingos paramos dalies susigrąžinimą, tačiau šiuo atveju Agentūros atliktų patikrų ataskaitose užfiksuoti objektyvūs faktiniai duomenys pagrindžia Agentūros padarytą išvadą, kad projekto tikslai nebuvo pasiekti, t. y. patikrų metu nustatyta tokia projekto faktinė padėtis, kuri iš esmės reiškia, kad pareiškėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu negalėjo teikti kokybiškų poilsio (pirties nuomos) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ir kito verslo plane bei paraiškoje numatyto projekto tikslo pasiekimo, t. y., kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, kepė kulinariniam paveldui priskiriamus duonos ir pyragų gaminius. Darytina išvada, kad Agentūra, nustačiusi, jog verslo plane ir paraiškoje aprašyti projekto tikslai projekto įgyvendinimo terminais nebuvo pasiekti (paslaugos apskritai nebuvo teikiamos, o kulinarinio paveldo kepiniai nekepami), teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui ultima ratio priemonę – griežčiausią sankcijos rūšį – paramos sutarties nutraukimą ir visos išmokėtos paramos susigrąžinimą. Šiuo aspektu (dėl pritaikytos sankcijos griežtumo) taip pat reikšminga Agentūros nurodyta aplinkybė, kad Agentūra jau anksčiau (t. y. iki ginčijamo sprendimo priėmimo) pareiškėjui buvo ne kartą pritaikiusi sankcijas (paramos sumažinimą) ir šių sankcijų teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. I-5533-764/2015 ir Nr. I-9613-821/2015. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūros sprendimo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo panaikinti ir VAGK sprendimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Country Relax“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.