Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. teismui padavė skundą, kuriuo prašo patraukti T. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d., priteisti 40 Eur turtinę ir 700 Eur neturtinę žalą. Skunde nurodoma, kad 2015-11-20 16.30 val. jis važiavo iš poliklinikos namo, privažiavęs prie kaimynės R. Č. namo pamatė stovintį greitosios pagalbos automobilį ir stovinčią šalia savo žmoną M. K., todėl sustojo pasiteirauti, kas įvyko. Prie šio namo tvoros taip pat stovėjo T. V., O. S.. Jam išlipus iš automobilio ir paklausus, kas atsitiko, T. V. staigiai jį puolė rėkdama „Na, suduok man, trenk man, nu davai trenk“ ir griebė jam už krūtinės draskydama jo marškinius ir toliau šaukdama „mane muša, mane nori nužudyti“. Jis gindamasis suėmė T. V. už alkūnių ir atitraukė ją nuo savęs link tvoros. T. V. nubėgus namo, jis paskambino dėl panaudoto prieš jį smurto į policiją. Šio konflikto metu jam buvo apdraskyta krūtinė (pridėta specialisto išvada, kad padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą), sudraskyti marškiniai (30 Eur vertės), nutraukta auksinė grandinėlė (jos remontas 10 Eur vertės). 2015-11-21 kreipėsi į Kauno AVPK Kauno rajono PK. 2015-12-10 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas apskundė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, prokuroras 2016-01-06 nutarimu jo skundą atmetė, konstatuojant, kad dėl sudraskytų marškinių ir nutrauktos grandinėlės, padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. Šiuo skundu pareiškėjas neprašo patraukti T. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d., todėl teismas dėl šios veikos nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 str. įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.

Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. išvardytų reikalavimų. Privataus kaltinimo skunde, aprašant galimai V. K. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, konkretus ir aiškus kaltinimas nėra suformuluotas, kas iš esmės suvaržo kaltinamo asmens galimybes tinkamai gintis. Viso skundo turinyje išdėstytos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, nurodyti T. V. veiksmai (sudraskė jo marškinius, nutraukė auksinę grandinėlę, apdraskė jam krūtinę), tačiau konkrečių nusikalstamos veikos padarinių nenurodo, skundo turinyje nurodyta, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau nurodo, kad sukeltas fizinis skausmas, todėl nėra aiškūs objektyvieji galimos nusikalstamos veikos požymiai.

Iš skunde išdėstyto įvykio aprašymo bei pateikto prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, akivaizdu, kad įvykį galėjo matyti liudytojai, bet skunde nėra nurodytos jų gyvenamosios vietos ir net neužsimenama, kad šie asmenys yra liudytojai, todėl teismui, pradėjus pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nebūtų jokios galimybės nustatyti tikrų nusikalstamos veikos aplinkybių. Be to, iš kaltinamo asmens atimama bei susiaurinama galimybė gintis nuo kaltinimo ar su jais sutikti (išspręsti bylą taikiai).

Be to, V. K. nurodė, kad patyrė 40 Eur turtinę žalą ir 700 Eur neturtinę žalą, bet nepateikė jokių patirtos žalos dydį patvirtinančių duomenų.

Pažymėtina ir tai, kad prie privataus kaltinimo skundo turi būti pridėti visi duomenys, dokumentai ar nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų kopijos, galinčios patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes, tačiau prie V. K. pateiktos dokumentų kopijos neatitinka bendrųjų oficialioms valstybinėms įstaigoms teikiamų dokumentų pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi jos nėra patvirtintos įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes (tinkamai patvirtintos pridedamų dokumentų kopijos), nepateikti ir skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjo V. K. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.