Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Audronė Alčauskienė Baudž. bylos Nr. 1A-120-152/2008

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal LR Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008-01-10 nuosprendžio, kuriuo:

A. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.3d. (2000m. rugsėjo 26d. įstatymo redakcija), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 180str.3d. ir 135str.1d. (2000m. rugsėjo 26d. įstatymo redakcija), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiųjų J. F. ir G. I. civiliniai ieškiniai, bei LR Generalinės prokuratūros civilinis ieškinys Valstybinės ligonių kasos interesais, atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 1996m. gegužės 14d. Telšių mieste organizavo R. R. , R. B. , R. Č. , D. S. ir E. B. bendrą susitikimą, kurio metu aptarė apiplėšimo planą, pasiskirstė vaidmenimis ir taip sutarė plėšimo būdu įsibraunant į patalpas, panaudojant šaunamąjį ginklą ir peilį, pagrobti svetimą – Kirgizijos piliečių turtą. 1996 05 15 apie 4val. 30min.R. Č. , R. B. , D. S. , E. B. , ir R. R. , pastarajam rodant kelią, tyrimo metu nenustatytu „Audi“ automobiliu nuvyko į sodininkų bendriją „ (duomenys neskelbtini) “, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, R. R. parodžius A. S. priklausantį sodo namelį ir pasilikus saugoti automobilio, E. B. saugant lauko duris, R. Č. , R. B. ir D. S. per antro aukšto langą įsibrovė į sodo namelį, kur grasindami panaudoti smurtą, tai yra nukreipdami į nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto kalibro ir modelio revolverį, peilius ir kuoką, užpuolė Kirgizijos piliečius J. F. , S. M. ir G. I. . Grumtynių metu R. Č. , R. B. ir D. S. bendrais suderintais veiksmais sudavus daugybinius smūgius ranka, peiliais, kuoka į įvairias nukentėjusiųjų kūno vietas ir tokiu būdu padarius J. F. ir G. I. nežymius sveikatos sutrikdymus, o S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko pagrobus G. I. priklausančius 10000 JAV dolerių ir J. F. priklausančius 10000 JAV dolerių ir šiuos pinigus tarpusavyje pasidalinus, A. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bendrai 20000 JAV dolerių (80000 litų) sumai.

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 1996m. gegužės 14d. (duomenys neskelbtini) mieste A. A. organizavus jo (R. B. ), R. R. , R. Č. , D. S. ir E. B. bendrą susitikimą, kuriuo metu aptarė apiplėšimo planą, pasiskirstė vaidmenimis ir taip sutarė plėšimo būdu įsibraunant į patalpas, panaudojant šaunamąjį ginklą ir peilį, pagrobti svetimą – Kirgizijos piliečių turtą. 1996 05 15 apie 4val. 30min., jis, R. Č. , D. S. , E. B. ir R. R. , pastarajam rodant kelią, tyrimo metu nenustatytu „Audi“ automobiliu nuvyko į sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, R. R. parodžius A. S. priklausantį sodo namelį ir pasilikus saugoti automobilio, E. B. saugant lauko duris, jis, R. Č. ir D. S. per antro aukšto langą įsibrovė į sodo namelį, kur grasindami panaudoti smurtą, tai yra nukreipdami į nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto kalibro ir modelio revolverį, peilius ir kuoką, užpuolė Kirgizijos piliečius J. F. , S. M. ir G. I. . Grumtynių metu jam, R. Č. ir D. S. bendrais suderintais veiksmais sudavus daugybinius smūgius ranka, peiliais, kuoka į įvairias nukentėjusiųjų kūno vietas ir tokiu būdu padarius J. F. ir G. I. nežymius sveikatos sutrikdymus, o S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko pagrobus G. I. priklausančius 10000 JAV dolerių ir J. F. priklausančius 10000 JAV dolerių ir šiuos pinigus tarpusavyje pasidalinus, R. B. pagrobė didelės vertės svetimą turtą bendrai 20000 JAV dolerių (80000 litų) sumai. Be to, R. B. yra kaltinamas tuo, kad jis 1996 05 15, 4 - 5 valandos laikotarpiu, plėšimo tikslu įsibrovęs į A. S. sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ masyve, sudavė smūgį peiliu S. M. į krūtinės ląstos kairę užpakalinę pusę, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su 6-7 šonkaulių ir pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, ko pasėkoje sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras nurodo, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2008-01-10 nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Be to, apelianto teigimu, dalis pirmos instancijos teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių, kadangi nuosprendyje nurodyti kaltinamojo A. A. , liudytojų D. S. , R. A. ir V. B. parodymai iš dalies neatitinka teisminio nagrinėjimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus jų parodymus.

Teismo išvada, kad liudytojo D. S. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo S. M. parodymams, kadangi nukentėjusysis S. M. nurodė, kad buvo sužalotas stambaus apie 165 cm ūgio vyriškio, kas atitinka D. S. apibūdinimą, antrame aukšte, o ne pirmame aukšte, kaip aiškino D. S. , neatitinka bylos aplinkybių, kadangi pagal byloje esančius nukentėjusiojo S. M. parodymus negalima padaryti išvados, kad vyriškis apie 165 cm ūgio ir asmuo sužalojęs S. M. yra tas pats žmogus, o D. S. tokių parodymų, jog matė, kaip S. M. buvo sužalotas pirmame aukšte, nedavė.

Teismas padarydamas išvadą, kad liudytojo D. S. parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, kadangi S. M. papildomų apklausų metu nurodė, jog jis atpažino A. A. , kaip asmenį, kuris buvo plėšimo išvakarėse atvykęs ir prisistatęs "A." bei siūlė važiuoti pirkti automobilių į Klaipėdą, ir kad būtent jis dūrė nukentėjusiajam, ir kad tokius parodymus davė ir kiti nukentėjusieji asmens atpažinimo protokoluose, o D. S. parodė, kad A. A. plėšimo įvykdyme nedalyvavo, nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų parodymus dėl "A.", neatkreipė dėmesį į tai, kad pirminėse apklausose tokių parodymų nukentėjusieji nedavė, kad jie buvo su A. A. pažįstami, kadangi pastarasis juos atvežė į Lietuvą, kad tokius parodymus davė tik nukentėjusysis S. M. , kuris nusikaltimo metu buvo sunkiai sužeistas, o nukentėjusysis J. F. savo parodymuose pats nurodė, jog jis su S. M. tokios išvados priėjo bekalbėdamas apie nusikaltimą jau praėjus tam tikram laikui, todėl tokią išvadą jie galėjo padaryti sąžiningai klysdami ir suprasdami, kad A. A. yra susijęs su plėšimu. Nukentėjusysis G. I. tokių parodymų iš viso nedavė, o tik patvirtino, kad atpažįsta A. A. , kaip asmenį, kuris iš vakaro buvo atvažiavęs į sodą ir siūlė važiuoti pirkti automobilių į Klaipėdą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas daro išvadą, jog visi trys nukentėjusieji asmens atpažinimo metu davė parodymus, kad asmuo, prisistatęs vardu „A.", dūrė peiliu S. M. , nors tai neatitinka nustatytų bylos aplinkybių.

Teismo išvada, kad liudytojo D. S. parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, kadangi D. S. parodė, kad nė vienas iš trijų asmenų lipusių kopėčiomis į antrą aukštą neturėjo lazdos, su lazda prie lauko durų stovėjo E. B. , kuris jokių veiksmų neatliko, o nukentėjusieji nurodė, kad antrame aukšte vyko muštynės su lazda, ir įvykio vietos apžiūros metu lazda buvo užfiksuota protokole, neatitinka bylos aplinkybių, kadangi D. S. parodė, kad jis kopėčiomis lipo pirmas ir nematė, ką rankose laikė R. Č. ir R. B. , kurie lipo jam iš paskos, kaip kad grumtynių metu nematė visų R. Č. ir R. B. bei nukentėjusiųjų veiksmų ir nežino, ką tuo metu darė E. B. , todėl jo parodymai neprieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, iš kurių neaišku, ar įvykio vietos apžiūros metu rasta lazda buvo naudojama užpuolimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas vertina nukentėjusiųjų G. I. ir J. F. apklausų metu duotus parodymus, kurie neištirti.

Be to, teismo išvada, kad liudytojo D. S. parodymai prieštarauja liudytojo A. S. parodymams, kadangi D. S. tvirtino, kad į nusikaltimo vietą juos nuvežė R. R. , o iš A. S. parodymų matyti, kad jis nepažinojo R. R. , ir byloje nenustatyta, kokiu būdu R. R. sužinojo apie A. S. sodo namo adresą, kaip palaikė ryšius su kitais nusikaltimo bendrininkais, neatitinka bylos aplinkybių, kadangi duodamas parodymus teisme D. S. parodė, kad automobilį vairavo R. Č. , o R. R. rodė kelią. Liudytojo A. S. parodymuose iš viso nėra užfiksuoti jo santykiai su R. R. ir apklausų metu toks klausimas jam neužduotas. Liudytojas R. R. duodamas parodymus teisme parodė, kad jis pažinojo A. S. , kaip kad pažinojo ir D. S. , R. Č. , A. A. bei R. B. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo A. S. apklausų metu, dar nebuvo žinomas R. R. vaidmuo šio nusikaltimo daryme.

Be to, teismo išvada, kad liudytojo D. S. parodymai prieštarauja liudytojo V. B. parodymams, kadangi D. S. parodė, kad Telšiuose su A. A. , R. B. , R. R. susitiko vėlai vakare stadione ir viso pokalbio metu R. B. nebuvo pasišalinęs, ir būtent A. A. pristatė ginklą, o V. B. parodė, kad ir R. B. , ir A. A. prašė ginklo, neatitinka bylos aplinkybių, kadangi duodamas parodymus teisme liudytojas D. S. parodė, kad tiksliai neatsimena, ar R. B. buvo pasišalinęs, ir nenurodė, kas konkrečiai atvežė ginklus. Pagal liudytojo V. B. parodymus, R. B. ir A. A. pas jį galėjo atvažiuoti prašyti ginklo dar iki susitikimo su R. Č. , D. S. ir E. B. .

Be to, teismo išvada, kad liudytojo D. S. parodymai prieštarauja bylos aplinkybėms, kadangi D. S. patvirtino, kad įvykdyti plėšimą buvo nutarta ekspromtu, todėl R. B. ir A. A. negalėjo keletą dienų atgal kreiptis į V. B. dėl ginklo šio plėšimo įvykdymui, nes pats plėšimo objektas dar nebuvo Lietuvoje, neatitinka bylos aplinkybių, kadangi duodamas parodymus teisme D. S. parodė, kad nuo jo, R. Č. ir E. B. atvažiavimo į Telšius iki nusikaltimo darymo momento praėjo keletas valandų, t.y. nebuvo jokio sprendimo ekspromtu. Liudytojas V. B. apklausos metu parodė, kad po R. B. ir A. A. prašymo paskolinti pistoletą, kitą dieną jis sužinojo, jog soduose apiplėšti azijiečiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. A. atvežė nukentėjusiuosius į Lietuvą ne vėliau, kaip gegužės 12 d., o plėšimas buvo padarytas gegužės 15 d., t.y. jis turėjo pakankamai laiko suplanuoti nusikaltimą.

Be to, teismas vienu iš motyvų, vertindamas liudytojo V. B. parodymus kritiškai, nurodė tai, kad V. B. savo parodymuose nurodė, jog už ginklo, kurio jis nedavė R. B. ir A. A. , laikymą, jis buvo nuteistas 1999 m., o 1999 10 25 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad revolverį „Nagan" V. B. įgijo tik 1999 m. kovo mėnesį, kas verčia abejoti jo parodymų patikimumu, tačiau teismas neįvertino tai, kad V. B. vienus parodymus davė kaip kaltinamasis, o kitus kaip liudytojas.

Be to, teismas vertindamas įrodymus padarė spėliojimais pagrįstą išvadą teigdamas, kad nukentėjusiųjų parodymų toje dalyje, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pasakyti vardai „A." ir „R." nevertintini kaip netiesioginis įrodymas, kadangi nukentėjusieji užpuolimo metu galėjo neteisingai išgirsti svetima kalba tariamus žodžius. Teismas neįvertino, kas iš nukentėjusiųjų ir kurių apklausų metu davė parodymus apie girdėtus vardus "R." ir "A.", o tai iš esmės keičia vertinimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas vertindamas šiuos įrodymus vertina ne tik nukentėjusiojo S. M. , bet ir nukentėjusiojo G. I. apklausos metu duotus parodymus, kurie neištirti.

Apelianto nuomone, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nevertino nukentėjusiojo G. I. 2002-05-24 apklausos metu duotų parodymų, kurie buvo ištirti teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas privalėjo imtis priemonių pašalinti teisminio nagrinėjimo metu jam kilusius prieštaravimus tarp liudytojo D. S. ir kitų liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymų, tačiau to nepadarė.

Apelianto nuomone, Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamųjų A. A. ir R. B. kaltę. Jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų G. I. , J. F. , S. M. , liudytojų D. S. , V. B. ir kitų liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Visi duomenys byloje yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, todėl turi būti pripažinti įrodymais ir įvertinti tiek atskirai, tiek visete. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai D. S. ir V. B. nežinojo vienas apie kito duotus parodymus, jų parodymai nuoseklūs, juose nėra prieštaravimų nei tarpusavyje, nei su kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi A. A. padarė nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, šią bausmę prašoma subendrinti su 1995-10-02 teismo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2005-02-04 Lietuvos apeliacinio teismo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. A. galutinę subendrintą 16 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti A. A. suėmimo terminą.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir paskirti 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, be to, prašoma jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir paskirti 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 dalimis, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. B. 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi R. B. nusikaltimą padarė būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su 1993 08 25 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės 8 mėnesių ir 19 dienų dalimi dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. B. galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti R. B. suėmimo terminą.

Civilinius ieškinius byloje 80319, 80 litų sumai prašoma visiškai tenkinti, solidariai išieškant iš kaltinamųjų A. A. ir R. B. .

Proceso išlaidas 4558,00 litų sumai prašoma išieškoti iš kaltinamojo R. B. .

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai A. A. ir R. B. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Pagrindiniai kaltinimo įrodymai byloje yra liudytojo D. S. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas LR BK 39(1)str. numatytomis sąlygomis, parodymai. Šie parodymai yra viena iš įrodymų rūšių. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, reiškianti, kad įrodymais gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai privalo būti patikrinti ir išanalizuoti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais.

Taigi, liudytojo D. S. parodymai nėra nei privilegijuoti, nei mažiau vertingi, lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais, jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Vertinant minėto asmens parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra jo paties procesinė padėtis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai, nes neatmetama jų suinteresuotumo ikiteisminio tyrimo procesu bei jo baigtimi prielaida. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kitų asmenų kaltei pagrįsti, tik tuo atveju, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tuo padarydamas esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Jo nuomone, teismas neišnagrinėjo ir neištyrė visų įrodymų, neįvertino įrodymų visumos, neteisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas dėl kaltinamųjų kaltės.

Kolegija pritaria apelianto argumentui, jog pirmos instancijos teisme ne visi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Tačiau šis pažeidimas nesukliudė pirmos instancijos teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Ši klaida apeliacinės instancijos teisme buvo ištaisyta, ištirti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų S. M. , A. I. , J. F. parodymai, teismo medicinos ekspertizės išvados, kita bylos medžiaga. Kolegija atmeta apelianto argumentą dėl nuosprendyje nurodytų A. A. , D. S. ir V. B. parodymų neatitikimo teisminio nagrinėjimo metu duotiems ir protokole užfiksuotiems jų parodymams, nes minėti neatitikimai yra neesminiai, nekeičiantys parodymų turinio, neliečiantys galutinio sprendimo esmės.

J. F. apklaustas papildomai parodė (It, 134,135 b.l.), jog įvykio išvakarėse pas juos į sodo namelį buvo atvykęs vaikinas, prisistatęs „Aleksu“, siūlė važiuoti į Klaipėdą apžiūrėti automobilių. Šiam atsisakius, vaikinas išvažiavo. Užpuolimo metu nukentėjusysis tarp kitų užpuolikų šį asmenį atpažino iš ūgio, balso ir veido profilio.

G. I. apklaustas papildomai parodė (It, 142 b.l.), jog vakare prieš užpuolimą į sodo namelį, kuriame jis su draugais buvo apsistoję, atvažiavo vaikinas, pasivadinęs „A.“, kalbėtis dėl automobilių pardavimo, siūlė važiuoti į Klaipėdą. Jiems atsisakius, „A.“ išvažiavo. Nukentėjusysis pastebėjo, jog vienas iš užpuolime dalyvavusių asmenų buvo labai panašus į „A.“.

Iš asmens atpažinimo protokolo (It., 180 b.l.) matyti, jog nukentėjusysis G.A. I. tarp jam atkurtų balsų atpažino balsą asmens, kuris dalyvavo minėtame nusikaltime ir kad tai tas pats žmogus, kuris įvykio išvakarėse buvo atvykęs pas juos ir prisistatęs „A.“.

Iš asmens atpažinimo protokolo (It., 190 b.l.) matyti, jog nukentėjusysis S. M. iš jam atkurtų balsų atpažino „A.“ balsą, t.y. asmens, kuris užpuolimo išvakarėse buvo atvykęs į sodo namelį, o užpuolimo metu sužalojo nukentėjusįjį peiliu.

Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 76 (It. 110b.l.) matyti, jog nukentėjusiajam G. I. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai galvoje, poodinė kraujosruva dešiniajame dilbyje, odos įdrėskimas dešiniajame žaste, durtinė-pjautinė nekiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje. Šis sužalojimas yra lengvas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą.

Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 75 (It. 117b.l.) matyti, jog nukentėjusiajam J. F. padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizdos galvoje, galvos smegenų sukrėtimas, pjautinės žaizdos dešiniajame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos ir taškiniai odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimas lengvas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą.

Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 77 (It. 122b.l.) matyti, jog nukentėjusiajam S. M. padaryti šie sužalojimai: durtinė pjautinė kiauryminė žaizda kairėje krūtinės ląstos

pusėje su 6 -7 šonkaulių ir pleuros pažeidimu. Šis sužalojimas yra sunkus, nes kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas yra pavojingas gyvybei.

Ištyrusi bylos medžiagą, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms dėl liudytojo D. S. parodymų kritiško vertinimo, kadangi jie, nors ir buvo nuoseklūs, tačiau nėra patvirtinti kitais nuosekliais įrodymais. Kolegijos nuomone, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kai asmenų kaltė grindžiama atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai ir byloje nėra kitų rūšių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamųjų kaltumą.

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu (2t., 166, 167b.l.) bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog A. A. vykdyti plėšimo nevažiavo, bet organizavo šį nusikaltimą. Tačiau nukentėjusieji savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (It., 134, 135b.l., 142, 143 b.l.), nurodė, jog tarp užpuolikų atpažino įvykio išvakarėse juos aplankiusį vaikiną, prisistačiusį „A.“, t.y. A. A. . Nukentėjusysis S. M. atpažino (It., 190b.l.), jog būtent šis asmuo jį sužalojo peiliu grumtynių metu antrame namelio aukšte, tačiau liudytojas D. S. parodė, jog R. B. jam pasisakęs, kad dūrė peiliu žmogui į širdį pirmame namelio aukšte (2t., 167b.l.). Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo prieštaravimus liudytojo D. S. bei nukentėjusiojo S. M. , J. F. , G. I. parodymuose dėl sužalojimo peiliu, lazdos panaudojimo plėšimo metu aplinkybių, dėl A. A. betarpiško dalyvavimo plėšimo metu namelyje vykusiose grumtynėse. Be to, buvo pagrįstai nustatyti prieštaravimai liudytojų D. S. , A. S. parodymuose dėl nuvykimo į sodą apiplėšimo tikslu aplinkybių, liudytojų D. S. ir V. B. parodymuose dėl ginklo pristatymo bei plėšimo planavimo aplinkybių. Išteisintieji A. A. bei R. B. ir apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (3t., 165-167b.l., 186-188b.l. 4t. 145-147b.l., 157b.l. ), ir akistatų su D. S. metu (2t., 138, 143b.l.), ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu neigė dalyvavę nusikalstamoje veikoje.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas įvertino tik atskirus įrodymus, bet liko neįvertinta įrodymų visuma, padarytos neteisingos išvados dėl A. A. bei R. B. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šis apelianto argumentas prieštarauja bylos medžiagai. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje yra įvertintas tiek kiekvienas ištirtas įrodymas, tiek jų visuma ir tik po to padaryta išvada, kad jų nepakanka A. A. ir R. B. kaltei pagrįsti. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog liudytojo D. S. parodymai nesutampa su nukentėjusiųjų parodymais, be to, byloje nėra kitų patikimai patikrintų įrodymų minėtų asmenų kaltei pagrįsti. Be to,

Kolegija konstatuoja, jog šioje byloje surinktų duomenų nepakanka įrodyti A. A. ir R. B. dalyvavimą nusikaltimuose, kadangi jų kaltė grindžiama tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo D. S. parodymais bei kitais išvestiniais įrodymais, kurie dėl savo turinio prieštaringumo bei dėl davusio asmens motyvacijos kelia pagrįstas abejones savo teisingumu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.