Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-184-194/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-25
Bylos Nr.
2A-184-194/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
UAB „Topo centras“
Kopija

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A – 184 - 194/2010

Teisėja V. Žostautienė Procesinio sprendimo kategorija 121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės ir Laisvės Aleknavičienės,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant ieškovui G. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Topo centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1328-291/2009 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Topo centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. J. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Topo centras“ 300,44 Lt turtinės žalos, 50 Lt neturtinės žalos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-19 UAB Topo centras“ parduotuvėje Nr. 11, esančioje (duomenys neskelbtini) nusipirko kavos aparatą „Bomann“ CB 175, kurio vertė 259,00 Lt. Bei už papildomą 41,44 Lt mokestį atsakovo siūlymu įsigijo pratęsto garantinio aptarnavimo sertifikatą, kuriuo atsakovas įsipareigojo suteikti garantinį apmokėjimą visiems mechaniniams, bei elektriniams prietaiso gedimams. Perkant kavos aparatą, jis išbandytas nebuvo, nes parduotuvėje tam nesudarytos sąlygos, bet pardavėjas patikino, jog aparatas yra tvarkingas, o pakuotėje yra naudojimosi instrukcija. 2008-12-24 nutarė kavos aparatą išbandyti. Išpakavus kavos aparatą, pamatė, jog instrukcija apie jo naudojimą pateikta tik užsienio kalbomis, lietuviškos instrukcijos nebuvo. Įjungus aparatą į tinklą ir bandant pasukti valdymo rankenėlę, pastaroji nepasiekus nurodytos padėties, prasisuko. Pastebėjo, jog yra ištrupėjęs valdymo rankenėlės vidinis galas, nors nuolaužų nesimatė. Todėl daro išvadą, jog prekė jau parduodant buvo su defektu, ir toliau eksploatuoti aparatą su šiuo defektu nebebuvo galima. 2008-12-28 kavos aparatas buvo pristatytas į parduotuvę, nurodant, jog bus pranešta, kai aparatas bus sutaisytas. 2009-01-15 telefonu buvo pranešta, jog aparatas nesutaisytas, pripažintinas negarantiniu, nes sugadinta jo mechaninė dalis. Gindamas savo teises, jis pakartotinai kreipėsi į pardavėją, tačiau atsakymo nesulaukė. 2002-02-23 UAB „Topo centras“ parduotuvėje, dalyvaujant trečiojo asmens atstovui, buvo apžiūrimas ir bandomas kavos aparatas. Vietoje sulūžusios rankenėlės, įjungiant kavos aparatą, buvo naudojama paprasta durų rankena, kuri nėra pritaikyta kavos aparatui. Aparatą įjungus, buvo bandoma paruošti kavą. Kadangi prie aparato nebuvo vartojimo instrukcijos lietuvių kalba, buvo pakviesta pardavėja iš salės. Išbandžius aparatą, pardavėjas atsisakė pakeisti jo rankenėlę į standartinę bei įteikė atsisakymo raštą. Kadangi be rankenėlės kavos aparatas negali veikti, ieškovo nuomone, atsakovas, kaip pardavėjas, garantiniu laikotarpiu privalėjo nemokamai pakeisti sugedusią detalę arba, pasiėmęs netinkamą naudojimui prekę, grąžinti pirkėjo sumokėtus pinigus. Ieškovo nuomone, atsakovas, nepateikdamas daikto vartojimo instrukcijos lietuvių kalba, parduodamas nekokybišką prekę, bei suteikdamas klaidingą informaciją apie galiojančias garantijas ir pratęsto garantinio aptarnavimo sertifikato sąlygas, pažeidė jo kaip pirkėjo ir vartotojo teises ir interesus. Kadangi nuo daikto įsigijimo momento praėjo beveik metai laiko, pinigai sumokėti, tačiau kavos aparatu negalima naudotis, be to, kavos aparatas buvo skirtas kaip dovana, ir tai sukėlė nemalonias emocijas tiek ieškovui, tiek asmeniui, kuriam ši dovana buvo skirta, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, ruošti procesinius dokumentus, todėl prašo priteisti simbolinę 50Lt neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. galutiniu sprendimu ieškovo G. J. ieškinį patenkino visiškai. 2009-05-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-884-291/2009 paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo UAB „Topo centras“, ieškovui G. J., 300,44 Lt turtinės ir 50,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, jog pardavėjas pažeidė ieškovo teises jau parduodamas kavos aparatą, t.y. nepatikrinęs jo ir neįsitikinęs parduodamo daikto kokybe, nepateikdamas pirkėjui daikto vartojimo instrukcijos lietuvių kalba, tuo pažeisdamas LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5str. bei LR CK 6.327str., 6.333str. reikalavimus. Aparatas nebuvo išbandytas, o jo defektas, t.y. nulūžusi rankenėlė, išaiškėjo tik jį bandant panaudoti pirkėjui. Pardavus netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo atlyginimą (LR CK 6.363str.5d.,8d.). Todėl teismas laiko pagrįstu ieškovo G. J. reikalavimą nutraukti sutartį ir priteisti jo sumokėtą už kavos aparatą „Bomann“ CB 175, kainą- 300,44 Lt. Ieškovas, įsigijęs nekokybišką prekę, ir negalėdamas ja pasinaudoti, turėjo nepatogumų, gaišo laiką, ne kartą turėjo kreiptis į atsakovą, ruošti dokumentus, o neišsprendus iki šiol ginčo beveik metus laiko, negalėjo naudotis įsigyta preke, negalėjo atgauti pinigus, sumokėtus už nekokybišką prekę, todėl padarė išvadą, jog ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Šalies argumentai

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Topo centras“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas 2009-02-27 Valstybinės ne maisto inspekcijos ūkio ministerijos patikrinimo aktą Nr. 7ŠS-09-2311-13 pažeidė civilinio proceso kodekso nuostatas ir nesivadovavo tokiam dokumentui įstatyme numatyta įrodinėjimo galia. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija atitinka civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d. numatytą valstybės institucijos sąvoką, o inspektoriaus surašytas patikrinimo aktas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aktas nebuvo skundžiamas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos viršininkui (Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie ūkio ministerijos nuostatų 12.7 punktas), todėl akto išvados nebuvo nuginčytos teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas vertindamas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai nepasisakė apie šio įrodymo oficialumą ir didesnę jo įrodomąją galią. Šį įrodymą teismas vertino subjektyviai, interpretavo šališkai ir nustatė kitas, nei buvo nurodyta akte aplinkybes, tuo teismas padarė nepagrįstą išvadą.

2. Ieškovas, kad ir nesutiko su patikrinimo rezultatais jis neskundė šių išvadų teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas neįvykdė civilinio proceso kodekso 178 str. numatytos įrodinėjimo pareigos, nes rėmėsi tik savo paaiškinimais ir liudytojų, kurie visi yra susiję su ieškovu santuokiniais ir artimos giminystės ryšiais, parodymais, o teismas šiuo pagrindu neturėjo teisės nustatyti priešingas nei Valstybinės ne maisto produktų

inspekcijos inspektoriaus aplinkybes, jog už atsiradusį gedimą yra atsakingas ne ieškovas, bet apeliantas (pardavėjas).

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismo nustatė, jog pardavėjas pažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo ir civilinio kodekso reikalavimus, nes nepateikė vartotojui instrukcijos lietuvių kalba. Tai teismas nustatė šališkai remdamasis vien tik ieškovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Gamintojo (kuris yra užsienio įmonė) instrukcijoje nebuvo pateikta informacijos lietuvių kalba, todėl ieškovui buvo perduota apelianto parengta kavos aparato naudojimosi instrukcija lietuvių kalba, atitinkanti gamintojo instrukciją. Ieškovas nusipirkęs kavos aparatą, nereiškė apeliantui jokių pretenzijų dėl instrukcijos lietuvių kalba nepateikimo, ir pradėjo naudoti kavos aparatą. Konstatuoti pardavėjo atsakomybės už kavos aparato trūkumus dėl instrukcijos lietuvių kalba nepateikimo nebuvo jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją ir akivaizdžiai peržengė ieškinyje apibrėžtas reikalavimo ribas, nes ieškovas negrindė savo reikalavimų atitinkamos informacijos trūkumu.

4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir neištyręs reikšmingų aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir neteisingą galutinį sprendimą. Apeliantas prieš išrašydamas prekės garantinį taloną ar pratęstos garantijos sertifikatą patikrina prekių komplektiškumą, apžiūri, ar nėra išoriškai matomų defektų, mechaninių pažeidimų. Jeigu kavos aparato rankenėlė būtų buvusi nulaužta daikto pardavimo ieškovui metu, ieškovas ar apeliantas būtų pastebėjęs šį akivaizdų prekės trūkumą. Kavos aparatas ieškovo buvo priimtas be pretenzijų, todėl konstatuoja, jog ieškovui buvo perduotas tinkamos kokybės kavos aparatas.

5. Ieškovo reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįsti, todėl taip pat turėtų būti atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsiliepimas

Ieškovas G. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008). Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008, 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 ). Be to, vartotojų teisių gynimo nuostatos detalizuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus metodikoje ,,Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga‘‘ (Teismų praktika Nr.30).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas G. J. iš UAB ,,Topo centras‘‘ parduotuvės Nr. 11 2008-12-19 pirko kavos virimo aparatą “Bomann” modelis Nr. CB 175. Pirkimo metu aparatas nebuvo išbandytas, nes nebuvo tam sąlygų. Ieškovas parduotuvės pardavėjo buvo įtikintas, kad aparatas yra tvarkingas, pakuotėje yra naudojimosi instrukcija, buvo suteikta garantija metams laiko. Kavos aparatas pirktas kaip dovana. 2008-12-24 kavos aparatas buvo išpakuotas, aparato naudojimosi instrukcija buvo tik užsienio kalbomis. Įjungus aparatą į elektros tinklą ir bandant pasukti valdymo rankenėlę į nurodytą padėtį, rankenėlė prasisuko. Pastebėta, kad valdymo rankenėlės vidinis galas yra ištrupėjęs. 2008-12-28 aparatas buvo pristatytas į parduotuvę, defektams pašalinti, nes buvo garantinis. Atsakovas 2009-01-15 telefonu informavo, kad aparatas nėra sutaisytas, pripažintas negarantiniu, nes sugadinta mechaninė dalis ir pasiūlė nekokybišką, nesutaisytą ir neveikiantį aparatą atsiimti. Taip pat, byloje nustatyta, kad šio prietaiso naudojimo instrukcija lietuvių kalba buvo pateikta tik į bylą teisme ir ji nebuvo įteikta ieškovui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad kavos aparatas neveikė ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl ieškovo veiksmų, nes jis yra atsakingas už nulūžusią kavos virimo aparato rankenėlę, tačiau šis motyvas prieštarauja byloje nustatytam faktui, kad ieškovui nebuvo įteikta kavos virimo aparato naudojimo instrukcija lietuvių kalba ir aparato patikra nebuvo atlikta parduotuvėje pardavimo metu. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog teismas neturėjo teisės nustatyti priešingas nei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos inspektoriaus aplinkybes, jog už atsiradusį gedimą yra atsakingas ne ieškovas, bet apeliantas (pardavėjas). Tik atsakovas, būdamas prietaiso pardavėju ir įsipareigojęs atlikti garantinio remonto darbus, yra atsakingas už šio trūkumo savalaikį nustatymą. Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą ir pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos išvados teismui nėra privalomos ir vertinamos kartu su visais kitais įrodymais visumoje. Kolegija daro išvadą, jog įrodymų vertinimo prasme, procesinės teisės normų I instancijos teismas nepažeidė. ( LR CPK 185 str.).

Šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti jo ir šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintina. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu, gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat, atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. J. ir kt. v. UAB „ Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2004).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581 konstatuota, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Todėl, šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ieškovo pasirinktą vartotojo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje, t. y. vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 5 p. redakcija, galiojusi ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, numatė ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik įstatymo numatytais atvejais, kas numatyta specialiame vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Todėl šiuo atveju, yra pagrindas priteisti ieškovo prašomą neturtinę žalą pagal CK 6.250 str. nustatytus kriterijus. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Visais atvejais, būtina analizuoti teisinio santykio šalių elgesį. Tačiau šioje byloje yra teisiškai reikšminga tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė motyvų dėl neturtinės žalos dydžio, todėl įvertinus tai, kad ieškovas įsigijo nekokybišką buitinį prietaisą atsakovo parduotuvėje ir pateikė įrodymus, jog jis buvo skirtas dovanai ir ieškovas negalėjo naudotis šiuo prietaisu kaip dovana. Šios aplinkybės buvo susijusios su papildomomis ieškovo laiko sąnaudomis, dvasiniais išgyvenimais, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškinio dalį dėl neturinės žalos atlyginimo. Šios žalos dydis yra simbolinis.

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, tinkamai ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus. Teismas šią išvadą pagrindė byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai laikytini naujais argumentais bei naujais įrodymais nepagrįsti ir nenuginčyti, todėl jų pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta procesinės ar materialinės teisės normų taikymo ar aiškinimo pažeidimų. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. galutinis sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų įtiekimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutari a:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Topo centras“ (įmonės kodas 135790459, Savanorių pr. 206A, Kaunas) 6,44 Lt (šešis litus 44 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Birutė SimonaitienėLaisvė AleknavičienėKopija tikraTeisėjaJolanta Badaugienė