Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjęs pareiškėjo BnP Finance, AB pareiškimą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant D. J., B. J., antstolei Jurgitai Žilinskaitei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7723-615/2015 dėl 825,60 Eur skolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-03-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,13 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojos BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) naudai. 2016-11-04 antstolės Jurgitos Žilinskaitės patvarkymu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas D. J. sudarė santuoką su B. J., kuri gauna nuolatinę 200,84 Eur dydžio išmoką iš VSDFV pensijų skyriaus, todėl kreditoriui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Vedybinės sutarties, vedybų sutarčių registro duomenimis, sudaryta nėra. Kito kilnojamojo ir nekilnojamo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas neturi, kadangi skolininkas šiuo metu niekur nedirba, lėšų skolininko sąskaitose nėra.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad D. J. ir B. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad santuoka nutraukta. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl D. J. ir B. J. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės gaunama išmoka iš VSDFV pensijų skyriaus, pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintina lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo BnP Finance, AB, į.k. 302447985, prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ pajamų, kurias jo sutuoktinė B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gauna kaip išmoką iš VSDFV pensijų skyriaus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.