- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-324-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- UAB“Panevėžio veislininkystė“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-324-755/2018
teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06439-2017-5
2018 m. liepos 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio veislininkystė“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8031-902/2017 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio veislininkystė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Č. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Panevėžio veislininkystė“ 9 431,80 Eur dydžio skolą, 129,21 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki sprendimo visiško į vykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2017 m. liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 pardavė atsakovei prekes – šienainio rulonus už 23 111 Eur sumą. Atsakovė už parduotas prekes atsiskaitė tik iš dalies: 2017 m. liepos 13 d. sumokėjo 5 000 Eur sumą, o liepos 26 d. sumokėjo dar 2 000 Eur. 2017 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kad liepos 31 dienai atsakovės skola ieškovui pagal 2017 m. liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 yra 16 111 Eur. Tuo pačiu šalys susitarė atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą 6 679,20 Eur sumai. Atlikus įskaitymą, atsakovė ieškovui liko skolinga 9 431,80 Eur. Ieškovas pagal 2017 m. liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 nuo 2017 m. liepos 18 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos paskaičiavo 129,21 Eur palūkanų. Taip pat prašė priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsniu, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 9 431,80 Eur skolą, 129,21 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 598,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 ieškovas pardavė atsakovei 955 vnt. šienainio rulonų po 20 Eur už vienetą, iš viso už 23 111 Eur sumą, įskaitant PVM, sąskaitos apmokėjimo terminas per 5 darbo dienas-iki 2017 m. liepos 18 d. Atsakovas pagal šią sąskaitą – faktūrą atsiskaitė tik iš dalies: 2017 m. liepos 13 d. sumokėjo 5 000 Eur, liepos 26 d. sumokėjo dar 2 000 Eur. 2017 m. rugpjūčio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio skolų užskaitymo aktą, sutarė, jog atsakovė ieškovui pagal 2017 m. liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 yra skolinga 16 111 Eur sumą, o ieškovas atsakovei pagal 2017 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą PAV Nr. 709 yra skolingas 6 679,20 Eur, todėl, atlikus tarpusavio skolų užskaitymą dėl 6 679,20 Eur, atsakovė ieškovui liepos 31 d. yra skolinga 9 431,80 Eur.
5. Nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryti du žodiniai susitarimai dėl produkcijos – šienainio rulonų tiekimo, kurie buvo įtvirtinti dvejomis PVM sąskaitomis – faktūromis, išrašytomis balandžio 27 d. ir liepos 11 d., pastarosios pagrindu ieškovas civilinėje byloje ir reikalauja atsakovės padengti skolą. 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0358 nurodyta, jog UAB ,,Panevėžio veislininkystė“ iš A. Č. perka 302 vnt. šienainio rulonų po 17 Eur už vienetą, iš viso už 6 212,14 Eur, įskaitant PVM (pirmas susitarimas). Antru susitarimu, pagal 2017 m. liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 ieškovas įsipareigojo atsakovei parduoti, o pastaroji priimti ir sutartu terminu, iki liepos 18 d., apmokėti už 955 vnt. šienainio rulonų po 20 Eur už vienetą, iš viso 23 111 Eur sumą, įskaitant PVM.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad susitarimai buvo įforminti dvejomis sąskaitomis – faktūromis skirtingu metu, produkcija (šienainiai) buvo parduota skirtinga vieneto kaina (17 ir 20 Eur), užsakyta skirtingo laikotarpio produkcija (pernykštė ir šių metų), užsakytas skirtingas jos kiekis (302 ir 955 vnt.), derybos (dėl kainos ir kiekio) pagal antrą susitarimą vyko atskirai, kas matyti iš pirminės liepos 11 d. sąskaitos, kuri teismui buvo pateikta gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad tarp šalių buvo sudarytas ne vienas, o du susitarimai dėl produkcijos tiekimo UAB ,,Panevėžio veislininkystė“ ir dėl šios priežasties, teismo vertinimu, susitarimai turi būti vykdomi atskirai tiek dalyje dėl produkcijos tiekimo (pristatymo), tiek ir dalyje dėl atsiskaitymo už užsakytą produkciją. Šiuo atveju ieškovas, pateikdamas ieškinį, rėmėsi tik viena liepos 11 d. sąskaita – faktūra Nr. 0364. Todėl teismas nesutiko su atsakovės išsakyta pozicija, jog turėtų būti įskaitoma atsakovės 4 998,80 Eur permoka už pirmą tiekimo partiją (pagal pirmą susitarimą), konstatuojant skolos nebuvimą pagal byloje pareikštą ieškinį pagal liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 0364. Teismo nuomone, atsakovė turi pareikalauti pristatyti ieškovą sutartą produkciją pagal pirmą susitarimą – pagal 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0358, o to ieškovui nepadarius, spręsti dėl permokos susigrąžinimo, kaip tai numato CK 6.315 straipsnio 3 ir 4 dalys. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, jog nepateikta įrodymų apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl atsakovės nurodytos 4 998,80 Eur permokos įskaitymo į liepos 11 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. 0364 nurodytą sumą už antro tiekimo produkciją, t. y. pagal antrą susitarimą, taip pat nagrinėjant šią civilinę bylą, ieškovas neišreiškė pageidavimo dėl atsakovės 4 998,80 Eur permokos įskaitymo.
7. Teismas nesutiko su atsakove, jog iš jos galėtų būti pareikalauta susimokėti tik už faktiškai patiektus 770 rulonus už 18 634 Eur sumą, įskaičius PVM, ir kad ji neturi pareigos apmokėti visą sumą, nurodytą liepos 11 d. sąskaitoje – faktūroje Nr. 0364 už visus 955 vnt. rulonų, t. y. ir už negautą produkciją. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, jog apmokėjimas už antro tiekimo produkciją turės būti padarytas per 5 darbo dienas, iki 2017 m. liepos 18 d. Šioje dalyje susitarimo atsakovė neginčija, ji nesikreipė į ieškovą, kad atsiskaitymo terminas pagal šią sąskaitą būtų pratęstas ilgesniam laikui, šalys nesusitarė, jog atsiskaitymas pagal sąskaitą Nr. 0364 vyks konkrečiu būdu – tik pagal faktinį produkcijos pristatymą, šalys atsiskaitymui už antro tiekimo produkciją numatė konkretų terminą, iki liepos 18 d. Tokiu būdu, atsakovė šioje dalyje pasiekto susitarimo turėjo laikytis, sutartu terminu privalėjo pilnai atsiskaityti su ieškovu net ir tuo atveju, jeigu nebuvo gavusi visos užsakytos produkcijos.
8. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovei pristatė 955 vnt. šienainio rulonų pagal antrą susitarimą, tokiu būdu, lieka nepaneigta, jog atsakovė gavo produkcijos mažiau nei nurodytas jos kiekis sąskaitoje – faktūroje. Pažymėjo, jog į bylą pateikti krovinio važtaraščiai produkcijos vežimo po liepos 3 d. neparodo, kad produkcija atsakovei buvo pristatyta, nes važtaraščiai nėra pasirašyti atsakovės atsakingo darbuotojo, yra tik ieškovo buhalterio J. M. parašas, važtaraščiai tinkamai neužpildyti, duomenys apie krovinį neišsamūs, krovinys nebuvo sveriamas. Nurodė, jog patenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, bet konstatavus, kad atsakovė negavo viso užsakyto kiekio – 955 vnt. šienainio rulonų, atsakovė turi teisę reikalauti jai nepristatytos produkcijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Panevėžio veislininkystė“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškinį, faktiškai priteisė 4 477 Eur už pagal antrąją tiekimo partiją (PVM sąskaita – faktūra ČIM Nr. 0364) nepatiektus 185 šienainio rulonus ir neįskaitydamas 4 998,51 Eur atsakovės permokos pagal pirmąją patiekimo partiją (PVM sąskaita – faktūra ČIM Nr. 0358), pagal kurią ieškovas iš 302 rulonų tepatiekė vos 59 vnt. Tokiu būdu, teismo sprendimu ieškovas praturtės 9 475,51 Eur suma dėl nepatiektų 243 rulonų pirmąja tiekimo partija ir 185 rulonų antrąja tiekimo partija. Mano, jog teismo išvada, kad šienainio rulonų tiekimas vyko pagal du atskirus susitarimus, todėl šie susitarimai gali būti vykdomi atskirai, t. y. keliant atskirus ginčus, o permoka gali būti reikalaujama atskirai, prieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms priešpriešinių šalių reikalavimų įskaitymus. Šiuo atveju būtent 4 998,51 Eur permokos įskaitymas yra vienarūšis, neįeina į CK 6.134 straipsnio draudžiamų įskaitymų kategoriją, ši suma kilusi iš tokio paties šienainių rulonų tiekimo (tik jie pagaminti 2016 m. ir kaina skiriasi), tarp tų pačių šalių, kurių viena yra sumokėjusi pilną susitarimo kainą, kita nepatiekusi visų prekių per protingą terminą. Teismo argumentas, kad atsakovė dėl šios sumos turi pateikti reikalavimą ir tik neįvykdžius jo kelti ginčą CK 6.315 straipsnio 3 ir 4 dalies tvarka, yra neteisingas ir iškreipiantis prievolės vykdymo principą, numatytą CK 6.38 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir, kai nenurodyti vykdymo terminai, vadovautis protingumo kriterijais. Šiuo konkrečiu atveju patiekimo terminas nebuvo reglamentuotas, tačiau iš ieškovo veiksmų matyti, kad jis, patiekęs 59 rulonus iš 2016 m. žolės pjūties, toliau rulonus pagal 2017 m. balandžio 27 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0358 tiekti net nesiruošė, o 2017 m. birželio 21 d. pradėjo tiekti 2017 m. gamybos šienainio rulonus antrąja partija. Be to, klaidinga išvada, kad atsakovė dėl nepatiekimo pagal pirmąją partiją (PVM sąskaita – faktūra ČIM Nr. 0358 ) turi pirmiausia pareikalauti trūkumo (243 rulonai) patiekimo ir tik po to pasinaudoti CK 6.315 straipsnio 3 ir 4 dalimi. Atsakovės reikalavimas dėl 4 998,51 Eur sumos įskaitymo teismui turėjo būti privalomas, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį teisė įskaityti leidžiama bet kuriai šaliai jos pareiškimu. Toks pareiškimas gali būti pareiškiamas ir teisme neteikiant atitinkamo ieškinio.
11. Teigia, jog teismo išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. skolų užskaitymo aktas taip pat rodo atsakovės skolą, yra neteisinga, nes šis aktas surašytas vadovaujantis tik 2017 m. liepos 11 d. sąskaita faktūra Nr. 0364, o nesivadovauta faktiniais patiekimo duomenimis pagal važtaraščius, kurie yra patiekimo įrodymai. Kaip matyti iš teismo sprendimo, ieškovas nepatiekė reikiamo šienainio rulonų skaičiaus, kurį įsipareigojo sąskaitomis faktūromis patiekti.
12. Mano, jog nepagrįsta teismo išvada ir dėl apmokėjimo už visus 955 šienainio rulonus, nors buvo patiekta tik 770 vnt. Priešingai nei sprendė teismas, sąskaita faktūra nėra prekių kiekio patiekimo įrodymas ir nėra pirkėjui privalomas mokėjimo dokumentas, kai nepristatytas visas joje nurodytas prekių kiekis. Pirkėjas turi teisę apmokėti už tiek, kiek prekių pristatyta, kas ir buvo padaryta, t. y. sumokėta už faktinį gautą rulonų kiekį, įskaičius ir 4 998,51 Eur permoką pagal pirmąją tiekimo partiją. Negali būti laikoma, kad sutartis įvykdyta, kai daiktai neperduoti. Tuo tarpu teismas laikė konstanta PVM sąskaitą – faktūrą, o ne važtaraščius, kurie yra pagrindu sutarties įvykdymui įrodyti. PVM sąskaita – faktūra nėra sutarties įvykdymo įrodymas, todėl vadovautis tik ja teismui nebuvo pagrindo.
13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Č. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, iš dalies pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies „Dėl pristatytos ir nepristatytos produkcijos“ motyvus: „Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilus ginčui dėl pristatytos produkcijos pagal 2017 m. liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 (nurodyti 955 vnt. šienainio rulonų), ieškovas privalėjo teismui pateikti leistinus rašytinius įrodymus, pavyzdžiui produkcijos gabenimo, pristatymo važtaraščius, priėmimo – perdavimo aktus, kvitus, patvirtinti, jog pagal aukščiau nurodytą sąskaitą atsakovei UAB ,,Panevėžio veislininkystė“ buvo patiekti visi 955 vnt. užsakyti šienainio rulonai (po 20 Eur už vienetą). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovei pristatė 955 vnt. šienainio rulonų pagal antrą susitarimą, tokiu būdu, lieka nepaneigta, jog atsakovė gavo produkcijos mažiau nei nurodytas jos kiekis nagrinėjamoje sąskaitoje – faktūroje. Atsakovės teigimu, ji pagal antrą tiekimą gavo 770 vnt. produkcijos, šiai aplinkybei patvirtinti atsakovė pateikė atsargų apskaitos kortelę 2017/4, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo birželio 21 d. iki liepos 3 d. atsakovei pagal važtaraščius Nr. 5-30 iš viso buvo pristatyta 770 vnt. šienainio rulonų. Kad atsakovei pagal aukščiau nurodytą sąskaitą – faktūrą buvo pristatyta daugiau nei 770 vnt. (arba 955 vnt.), leistinais rašytiniais įrodymais ieškovas neįrodė. Į bylą pateikti krovinio važtaraščiai produkcijos vežimo po liepos 3 d. neparodo, jog produkcija buvo pristatyta atsakovei UAB ,,Panevėžio veislininkystė“ ir atsakovė produkciją priėmė (ją gavo), nes važtaraščiai nėra pasirašyti atsakovės atsakingo darbuotojo, yra tik ieškovo buhalterio J. M. parašas, važtaraščiai tinkamai neužpildyti, duomenys apie krovinį neišsamūs, krovinys nebuvo sveriamas. Nesant objektyvių duomenų, t. y. tinkamai surašytų bei įformintų, su atsakingų už produkcijos priėmimą atsakovės darbuotojų parašais važtaraščių, pristatytos produkcijos įtraukimą į atsakovės apskaitą patvirtinančių dokumentų, teismas laiko nepakankamais duomenimis ieškovo teismui pateiktas detalias materialiai atsakingo asmens lapkričio 20 dienai sudarytas ataskaitas, kad ieškovas atsakovei pristatė visą užsakytą produkciją. Nors teisme ieškovas tvirtino, jog savaitgalį produkciją atsakovei pristatė jis, vežė ir po kelis kartus per dieną, šiai aplinkybei patvirtinti, jog po liepos 3 d. atsakovei toliau buvo vežama produkcija (pagal antrą susitarimą), ieškovas pateikė aukščiau nurodytas ir teismo kaip netinkamą įrodymą byloje vertintus krovinio važtaraščius. Šiuo gi atveju, paties ieškovo šioje dalyje teisme duotą paaiškinimą teismas vertina kaip subjektyvų, kadangi jis pats yra byloje dalyvaujantis asmuo ir yra suinteresuotas bylos baigtimi, tiek įrodinėjant, jog turi teisę į visą atsiskaitymą pagal liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 0364, tiek įrodinėjant, jog pagal šią sąskaitą atsakovei buvo pristatyta visa užsakyta produkcija. Teismas vertina ieškovo iniciatyva į teismo posėdį iškviestų ir apklaustų liudytojų (vairuotojo, buhalterio) neišsamius parodymus. Matyti, jog teisme liudytoju apklaustas vairuotojas D. R. tiksliai negalėjo nurodyti pristatyto atsakovei produkcijos kiekio, teigė, jog buvo vežama po 30 rulonų, kai iš krovinio važtaraščių matyti, jog buvo vežamas ne vienodas kiekis produkcijos. Liudytojo J. M. parodymai, kaip ir vairuotojo, yra neišsamūs, netikslūs, kadangi jis parodė, jog jam yra žinoma apie krovinio gabenimą krovininiu automobiliu, po 2 ar 3 kartus per dieną, vienu reisu buvo gabenama po 30 vnt. šienainio rulonų, tačiau jis taipogi negalėjo nurodyti nuvežto ir atsakovės priimto produkcijos tikslaus kiekio. Liudytojai taip pat nenurodė tikslių krovinio gabenimo dienų. Teisme liudytoja apklausta Č. žinojo apie atsakovės ieškovui įsiskolinimo buvimą, tačiau konkretūs faktai apie šalių susitarimų vykdymą jai nebuvo žinomi. Nagrinėjamu atveju, teismo manymu, svarbu pažymėti, jog į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie konkrečius kiekius atsakovės reikalaujamos pristatyti produkcijos po liepos 3 d. Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, jog pats ieškovo vežimas (pristatymas) produkcijos atsakovei buvo chaotiškas: produkcija buvo vežama skirtingais kiekiais, skirtingu intensyvumu, kartais per dieną po kelis kartus, o kartais buvo nevežama kelias dienas, kadangi šalys buvo susitarusios, jog bus vežama ,,pagal pareikalavimą“, tačiau svarbu pažymėti, jog šalys nebuvo sutarusios užsakytos produkcijos pristatymo galutinio termino, todėl ieškovui teismui nepateikus objektyvių duomenų, jog atsakovei buvo pristatyta daugiau nei 770 vnt. šienainio rulonų pagal liepos 11 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 0364 (antrą susitarimą), laikytina, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovei buvo pristatyta ir ji gavo daugiau nei 770 vnt. produkcijos. Dėl (ne)pristatytos atsakovei produkcijos pagal 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0358 teismas nepasisako, nes ieškovas savo reikalavimo negrindžia šia sąskaita, be to, atsakovė taipogi nebuvo pareiškusi ieškinio (priešpriešinio reikalavimo) dėl pirmo susitarimo tinkamo neįvykdymo. Šiuo gi atveju, teismas nurodo, jog patenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, bet konstatavus, jog atsakovė negavo viso užsakyto kiekio, 955 vnt. šienainio rulonų, atsakovė turi teisę reikalauti jai nepristatytos produkcijos“. Taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad, nors teismo sprendimas rezoliucinėje dalyje ieškovui yra iš esmės palankus, tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje „Dėl pristatytos ir nepristatytos produkcijos“ teismas konstatavo aplinkybes bei padarė išvadas, kurios savo esme yra susijusios su pripažinimu, jog atsakovė negavo viso užsakyto ir ieškovo 2017 m. liepos 11 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. 0364 nurodyto 955 vnt. šienainio rulono kiekio, todėl atsakovė turi teisę reikalauti likusios jai nepristatytos produkcijos. Tokiu būdu, teismas konstatavo ieškovo atžvilgiu reikšmingas nepalankias aplinkybes, akivaizdžiai turėsiančias įtakos dar vienam šalių ginčui, jų nepašalinus iš sprendimo motyvų, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgytų prejudicinę galią atsakovės naudai pastarajai net nepareiškus priešpriešinio reikalavimo.
15. Teigia, jog teismas, konstatuodamas, kad ieškovas privalėjo pateikti leistinus rašytinius įrodymus, pavyzdžiui produkcijos gabenimo, pristatymo važtaraščius, priėmimo – perdavimo aktus ir pan., nepagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip vežimo, o ne pirkimo – pardavimo teisinius santykius. Konstatavęs, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, jog atsakovei buvo pristatyta daugiau nei 770 vnt. šienainio rulonų pagal sąskaitą, teismas nevertino ir svarbių bylai aplinkybių: atsakovė PVM sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 priėmė ir atliko dalinius mokėjimus; praėjus 20 dienų po sąskaitos išrašymo ir po 2 dalinių mokėjimų, atsakovės vyr. buhalterė parengė, pasirašė ir atsiuntė ieškovui 2017 m. rugpjūčio 1 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, tuo pačiu aktu šalys pasirašytinai susitarė atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą, o atlikus įskaitymą atsakovė patvirtino, jog tą dieną ji ieškovui liko skolinga 9 431,80 Eur; atsakovės atstovas patvirtino, kad sąskaitos suma yra teisinga; nors nei vienas iš atsakovei po 2017 m. liepos mėn. pateikto važtaraščio nėra pasirašytas atsakovės ar jos atstovo, tačiau atsakovė vienu atveju tvirtina, kad prekės pagal juos buvo pristatytos (770 vnt.), kitu atveju šiuos važtaraščius jau neigia; ginčas dėl to, kad ieškovas atsakovei atvežė ne visus sąskaitoje nurodytus šienainio rulonus, iškilo tik tuomet, kai ieškovas dėl skolos kreipėsi į teismą; teismas nepagrįstai neišsamiais laikė ieškovo buhalterio J. M. parodymus, kadangi pastarasis aiškiai nurodė, jog 2017 m. liepos 4 d. važtaraščius parengė pagal faktiškai paruoštus atsakovei pristatyti šienainių kiekius ir kad šie šienainiai 2017 m. liepos 4 d iš ūkio atsakovei buvo išgabenti; byloje apklausta liudytoja – atsakovės buhalterė patvirtino, kad ginčo objektu tapusi PVM sąskaita – faktūra ČIM Nr. 0364 buvo įtraukta į atsakovės apskaitą pilna apimtimi, kad atsakovė pagal šią sąskaitą faktūrą sumokėtą PVM įtraukė į atskaitą, kas patvirtino faktą, jog visa eilė atsakovės atliekamų konkliudentinių veiksmų tvirtino PVM sąskaitos – faktūros ČIM Nr. 0364 ir joje nurodytų duomenų pagrįstumą ir teisėtumą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo UAB „Panevėžio veislininkystė“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad ieškovas pardavė atsakovei produkciją, kurią turi pristatyti pagal jos pareikalavimą. Apeliantei buvo pristatyta tiek produkcijos, kiek ji pareikalavo, todėl visus savo įsipareigojimus pagal 2016 m. pagamintų šienainio rulonų pirkimo – pardavimo sandorį ieškovas yra įvykdęs tinkamai. 2016 m. šienainio rulonai iki šiol yra jo ūkyje, o apeliantei nebuvo pristatyti tik dėl nuo jos pačios priklausančių aplinkybių. Taip pat ieškovas apeliantei pristatė visą PVM sąskaitoje – faktūroje ČIM Nr. 0364 nurodytą 2017 metų gamybos šienainių rulonų kiekį ir net daugiau. Tuo tarpu važtaraščio nepasirašymas ginčo atveju nepaneigia pirkimo – pardavimo santykių egzistavimo, produkcijos pristatymo fakto ir atitinkamai prievolės atsiradimo fakto. Kadangi visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas apeliantei pristatė 981 vnt. 2017 m. gamybos šienainio rulonų, todėl pastaroji privalo jam sumokėti visą PVM sąskaitoje – faktūroje ČIM Nr. 0364 nurodytą sumą. Tokiu būdu, teismas, nors ir padaręs nepagrįstas išvadas dėl nepristatyto produkcijos kiekio, priėmė teisingą sprendimą toje dalyje, kuria nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės 9 431,80 Eur skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
20. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją , neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
21. Iš ieškovo apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad jis prašo įvertinti ar teismui buvo pagrindas sprendimo motyvuose nurodyti, kad pagal antrąjį susitarimą buvo parduota ne 955 vnt., o mažiau -770 vnt. šienainio rulonų .Iš atsakovės skundo argumentų matosi, jog ji prašo patikrinti ar pagrįsta :1.)teismo išvada, kad šienainio rulonų tiekimas vyko pagal du atskirus susitarimus, todėl šie susitarimai gali būti vykdomi atskirai, t. y. keliant atskirus ginčus, o permoka gali būti reikalaujama atskirai, prieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms priešpriešinių šalių reikalavimų įskaitymus;2.) išvada dėl 4 998,51 Eur permokos įskaitymas nebuvo leistinas;3.) teismo argumentas, kad atsakovė dėl šios sumos turi pateikti reikalavimą ir tik neįvykdžius jo kelti ginčą CK 6.315 straipsnio 3 ir 4 dalies tvarka; 4.) atsakovės reikalavimas dėl 4 998,51 Eur sumos įskaitymo teismui nebuvo privalomas, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį teisė įskaityti leidžiama bet kuriai šaliai jos pareiškimu;5.) išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. skolų užskaitymo aktas rodo atsakovės skolą;6.) teismo išvada dėl apmokėjimo už visus 955 šienainio rulonus, nors buvo patiekta 770 vnt. Teismas pasisako dėl šių skundų argumentų.
22. Dėl atsakovės skundo.
22.1. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,jog šalių įsipareigojimus sąlygojo du atskiri savarankiški žodiniai susitarimai dėl 2016 ir 2017 metų gamybos žolės šienainio rulonų įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokią išvadą daro atsižvelgiant į šienainio pagaminimo metus ( 2016 ir 2017 m. gamybos),atskirai pateiktas ir priimtas priklausomai nuo gamybos metų sąskaitas, skirtingas rulono vieneto kainas( 17 ir 20 Eur) ir kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Papildomai pastebima, jog šalys sudarė skolų suderinimo aktą, kuris atliktas tik vienos sąskaitos ( 2017 m. gamybos ) atžvilgiu. Jeigu, kaip teigia atsakovė, abiejų metų gamybos rulonų įgijimas atliktas vieno sandorio pagrindu, sunku logiškai pagrįsti, kodėl tuo metu nebuvo įvertinta dalies 2016 metų gamybos rulonų nepateikimas, nors už juos jau buvo sumokėta;
22.2. Kolegija nepagrįstu vertina skundo argumentą, jog atsakovė galėjo atlikti 4 998,51 Eur užskaitą už negautą 2016 metų gamybos rulonų kiekį ir sutinka su priešinga pirmos instancijos teismo išvada.
Papildomai kolegija pastebi, kad dėl mokėjimų pagal 2017 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0358 ( už 2016 m. gamybos rulonus) ieškinys nepateiktas, dėl netinkamų mokėjimų( faktiškai gauta mažiau produkcijos nei apmokėta) pagal šią sąskaitą savarankiško reikalavimo ar priešieškinio atsakovė neteikė, todėl teismui nebuvo procesinio pagrindo pasisakyti at ieškovas turi sugrąžinti dalį lėšų, ar perduoti atsakovei likusią 2016 metų gamybos produkcijos dalį.
22.3. Sutinkama su išvada,jog 4 998,51 Eur sumai pagrindo atlikti įskaitymą nebuvo. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog ginčo šalių įsipareigojimai yra vienarūšiai, todėl gali būti vykdomi vienai iš šalių atlikus įskaitymą ( CK 6.134 straipsnis), bet šiuo atveju nėra sąlygų jam atlikti. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog iki teisminių procesų pradžios( 2017-08 pradžios) ji būtų atlikusi įskaitymą ir apie tai pranešusi kitai šaliai, kaip reikalauja CK 6.161 straipsnio 2 dalis. Pati apeliantė skunde nurodo, jog toks pareiškimas apie įskaitymą yra nurodytas atsiliepime į ieškinį, tad jis atliktas ( apeliacinio skundo antras lapas). Šis dokumentas teismui pateiktas 2017-10-13. Pastebima, jog jame nėra raštu suformuluota pareiškimo apie įskaitymą, o tik nurodoma, kad atsakovė permokėjo ieškovui 4 998,51 Eur, todėl ieškinys atmestinas( b.l.21-24).
22.4. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus. Apie galimą įskaitymą atsakovės pareikšta tik teisminio proceso eigoje. Ieškovas su galimu įskaitymu nesutiko, taigi dėl jo galimybės tarp šalių kilęs nesutarimas jau buvo nagrinėjamas teisme, todėl įskaitymas nebuvo galimas.
23. Teismo sprendimo kritika dėl išvados ,jog atsakovė dėl 4 998,51 Eur sumos galėjo pateikti reikalavimą tik prieš tai pareikalavus pristatytą visą sutartą 2016 m. gamybos produkciją ir tik neįvykdžius to kelti ginčą CK 6.315 straipsnio 3 ir 4 dalies tvarka, pripažįstama iš esmės pagrįsta. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta veiksmų alternatyva pirkėjo nuožiūra-perduoti daiktus arba grąžinti sumokėtą sumą. Vienok, šiuo atveju šia teisine galimybe pirkėjas turi naudotis laikydamasis nustatytos tvarkos, t.y.reikšdamas procesine forma atitinkamą reikalavimą.Šiuo atveju tokio savarankiško reikalavimo atsakovė nesuformulavo. Pareiškimas apie įskaitymą nebuvo pateiktas, o jo galimybės kilus teisminiam ginčui neliko dėl įstatyminio ribojimo ( nutarties 22.4 p.).
24. Nepagrįsta vertinama apeliantės kritika teismo išvadai, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. skolų užskaitymo aktas rodo atsakovės skolą dėl 2017 m. gamybos šienainio rulonų pagal PVM sąskaitoje – faktūroje ČIM Nr. 0364 nurodytą sumą. Šį aktą parengė atsakovės finansininkė R. E., teismui ji paaiškino, jog derino klausimą su bendrovės vadovu, jai buvo sakyta ,jog faktiniai kiekiai atitinka nurodytiems sąskaitoje-faktūroje( garso įrašas nuo 02.40). Sąskaita buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, nesugrąžinta kaip klaidinga, pagal ją atlikta PVM atskaita. Atsakovės buhalteriniuose dokumentuose ji neapskaityta kaip avansinis ar pan. finansinis dokumentas.
25. Šalys dėl šienainio pirkimo nesudarė rašytinių susitarimų, bet atsakovės paaiškinimai dėl avansinio apmokėjimo už 2016 m. šienainį rodo, jog buvo susitarta dėl išankstinio apmokėjimo už daiktus. Toks susitarimas įstatymais nedraudžiamas ( CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdyje atsakovės atstovas N. G. patvirtino, jog šienainis ieškovo buvo atvežamas pagal pareikalavimą, nebuvo taip, kad jo neatvežtų, savavališkai nevežė( garso posėdžio protokolo 1:20-1:21,1:37-1:38). Pasakyta leidžia spręsti, jog šalys buvo susitarę, kad daiktus pateiks pagal pirkėjo nurodymą, o apmokėjimas yra išankstinis, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada,jog atsakovė turėjo sutartinę pareiga apmokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas už šienainį, nepaisant ar faktiškai jis jau buvo gautas.
Dėl ieškovo skundo
26. Ieškovo skundas tenkinamas.
27. Šis skundas pateiktas tik dėl teismo motyvų ir išvadų, nes su teismo sprendimo rezoliucine dalimi ieškovas sutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas pašalinti iš sprendimo motyvacinės dalies teismo išvadas, jog ieškovas neįrodė pateikęs atsakovei 955 vnt. , t.y. daugiau nei atsakovės teigimu 770 vnt. šienainio rulonų.
28. Visų pirma, ši teismo motyvacija yra perteklinė. Kadangi teismas sprendė, jog atsakovė turi sutartinę pareigą sumokėti ( neatsižvelgiant į plėvelės vertės užskaitą pagal skolų suderinimo aktą) už 2017 m. gamybos šienainio rulonus PVM sąskaitoje – faktūroje ČIM Nr. 0364 nurodytą visą sumą, nepaisant to ar faktiškai šis kiekis jau pateiktas, pasisakymas koks kiekis faktiškai buvo pateiktas , kolegijos vertinimu, nusprendžiant dėl reikalavimo sumokėti pagal konkrečią sąskaitą teisiškai nereikšmingas.
29. Antra, jeigu spręsti dėl pateikto kiekio iš esmės nepaisant nutarties 27 p. nurodyto argumento, kolegija nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė pateikęs ne mažiau 955 vnt. rulonų. Pirmosios instancijos teismas išvadą ieškovui neįrodžius ne mažiau 955 vnt.pagrindė pastebėjimu, kad pateikti krovinio važtaraščiai atsakovės atstovų nepasirašyti, krovinys nebuvo sveriamas, duomenys apie krovinį neišsamūs. Paties ieškovo paaiškinimai apie krovinio vežimą kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens gali būti subjektyvūs, o liudytojų D. R., J. M. paaiškinimai neišsamūs , netikslūs, Č. neinformatyvūs.
30. Kolegijos vertinimu, vertinant dėl to koks rulonų kiekis pagal PVM sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 pateikimas įrodytas, turėjo būti atsižvelgiama ne tik į liudytojų paaiškinimus, kai kuriuos atskiri bylos duomenis, bet įvertinta įrodymų visuma, iš jos spręsta kokia labiausia tikėtina išvada dėl atvežto atsakovei 2017 m. gamybos rulonų kiekio.
31. Teismas nepasisakė kokia 2017 m. rugpjūčio 1 d. skolų užskaitymo akto, kuriame fiksuota atsakovės skola dėl 2017 m. gamybos šienainio rulonų pagal PVM sąskaitoje – faktūroje ČIM Nr. 0364 svarba. Šioje sąskaitoje faktūroje nurodytas produkcijos kiekis, kaina. Atsižvelgiant į šios nutarties 24 p. nurodytą argumentaciją ( akto rengimo aplinkybes), mažai tikėtina, jog jame būtų buvę nurodytos kitokios nei faktinės aplinkybės.Be to, iš ieškovo ir atsakovo vadovo N. G. susirašinėjimo žinutėmis matyti, jog 2017-07-11 ieškovas nurodo rengiantis sąskaitą už šienainį, tą pačią dieną N. G. informuoja, jog sąskaita netinka, paskambins rytoj. Iš sąskaitos parengtos 2017-07-11 matosi, jog joje nurodytas 945 vnt,. rulonų kiekis po 25 Eur už vienetą ( bendra suma 28586,25 Eur). Liepos 12 d. šalys tariasi susitikti apie 15 val. Iš liepos 13 d. susirašinėjimo matosi, jog N. G. informuoja ieškovą jau padaręs 5000 Eur mokėjimą ( b.l.113-118). Atsakovei buvo pateikta kita sąskaita su kitokiais duomenimis – 955 vnt.po 20 Eur ( viso 23111 Eur) ( popietinės bylos dalies b.l.180).Tokia įvykių seka leidžia spręsti, jog tarp šalių vyko pokalbiai, derybos dėl pristatyto šienainio rulonų kiekio ir kainų, sutarta dėl mažesnės kainos.Svarbu, jog pokabiai, derybos vyko jau po to kai 2017 m. gamybos šienainio rulonų vežimas buvo baigtas. Kaip naivus vertinamas atsakovės ,liudytojos paaiškinimas, kad sąskaita buvo priimta mokėjimui tikintis, jog ieškovas dar atveš trūkstamą , pasak atsakovės, rulonų kiekį.
32. Kolegija nesprendžia, jog atsakovės atstovų parašų krovinio važtaraščiuose nebuvimas leistų daryti labiau tikėtiną ir suderinimo akto duomenis paneigiančią išvadą bent 955 vnt. rulonų nepristačius. Krovinio važtaraščių paskirtis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas( CK 6.6.808 straipsnis) jais tiesiogiai nėra nustatinėjamas nei sutartinių pirkimo-pardavimo santykių buvimas, sutarties turinys. Tarp šalių nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Kolegija pastebi, jog ant visų atsakovės pateiktų krovinių važtaraščių nėra pirkėjo( atsakovės) atstovų parašų, bet atsakovė neneigia prekes pagal tuos važtaraščius gavusi ( b.l.29-57), tuo tarpu ant keletos krovinio važtaraščių pagal kuriuos atsakovė neigė gavusi prekes yra pasirašyta atsakovės darbuotojų A. V., I. A. (b.l.73-96). Pasakyta leidžia sutikti su ieškovo aiškinimu, jog krovinio važtaraščiai buvo pildomi nerūpestingai ir atmestinai, patikimai krovinio perdavimo pirkėjui jie negali patvirtinti.
33. Šalių buhalterinė apskaita ( įrašai apie ieškovo perduotus atsakovei ir pastarosios įrašai apie gautus rulonų kiekius) irgi neleidžia susidaryti patikimo vaizdo apie tikrąjį perduotos-priimtos produkcijos kiekį, nes jie yra esmingai priešingi. Nė viena iš šalių negalėjo įtakoti į kitos šalies atliekamų buhalterinių įrašų tikslumą, turto inventorizacijos duomenys nepateikti, todėl vien pagal juos daryti išvadų irgi negalima.
34. Apibendrinant pasakytą, kolegija daro išvadą, jog nutarties 31-33 p. aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, jog ieškovas pateikė atsakovei ne mažiau 955 vnt . 2017 m. gamybos šienainio rulonų ir priešingos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados šalintinos.Tai atliktina nurodant kokios išvados yra nepagrįstos, bet nešalinant pačio sprendimo teksto dalies kaip ieškovo skunde prašoma. Minėtoje dalyje yra atpasakojamas įrodymų turinys, todėl pašalinus dalį teksto ši sprendimo motyvuojamoji dalis taptų be turinio.
35. Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, o atsakovės atmetus, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Analogiška taisyklė nustatyta ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ( CPK 98 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
36. Ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, kuris jo skundą patenkinus, priteistinas iš atsakovės. Ieškovas pateikė įrodymus apie 2100 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teismo procese išlaidas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (8.10,8.11),jos pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis. Iš jų 1000 Eur nurodoma sumokėjus už pasirengimą bylos nagrinėjimui, medžiagos nagrinėjimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kelionės išlaidas, baigiamosios kalbos rengimą. Sąskaitoje nėra detalizuota paslaugų teikimo trukmė , tas apsunkina tiksliai apskaičiuoti išlaidų dydį. Dėl to, atsižvelgiant į bylos duomenis, nustatoma, jog teismo posėdžiai apeliacinės instancijos procese truko 2 valandas ( Rekomendacijų 8.19, maksimalus atlygis 0,2 VMDU), paaiškinimo ir baigiamosios kalbos rašytinio teksto parengimas( Rekomendacijų 8.16 p., maksimalus atlygis 0,8 VMDU( 0,4 x.2).Pasirengimo bylos nagrinėjimui, bylos analizės ir kelionės į teismo posėdžius trukmė, jos išlaidų dydis nenurodyti, todėl kolegija sprendžia, jog tam reiktų apie 5 val.( 8.20 p., maksimalus atlygis 0,5 VMDU). Viso 1,5 VMDU. Atstovės išlaidų dydis 1000 Eur šio maksimalaus dydžio neviršija, todėl priteisiamos visos nurodomos kaip patirtos atstovavimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės UAB“Panevėžio veislininkystė“ apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir iš jo motyvuojamosios dalies pašalinti kaip nepagrįstas teismo išvadas, kad nustatyta, jog ieškovas A. Č. neįrodė pagal 2017-07-11 PVM sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 pristatęs atsakovei UAB“Panevėžio veislininkystė“ ne mažiau 955 vnt. 2017 m. gamybos šienainio rulonų , kad atsakovė UAB“Panevėžio veislininkystė“ gavo iš A. Č. ne 955 vnt ., o ne daugiau 770 vnt. 2017 m. gamybos šienainio rulonų , tad UAB“Panevėžio veislininkystė“ turi teisę reikalauti jai nepristatytos pagal 2017-07-11 PVM sąskaitą – faktūrą ČIM Nr. 0364 produkcijos.Kitą sprendimo dalį palikti nepakeista.
Priteisti A. Č. ,a k. (duomenys neskelbtini) iš UAB“Panevėžio veislininkystė“ , kodas 168559278, bylinėjimosi išlaidų 2175 ( du tūkstančius šimtą septyniasdešimt penkis) Eur .