Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo pagal Europos arešto orderį suimto perduotino užsienio valstybei asmens T. B. gynėjo skundus dėl:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį T. B. perduoti Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Respublikos prokuroro prie Nansi (Nancy) aukštesniosios instancijos teismo 2016 m. birželio 28 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) už jos teritorijoje padarytus nusikaltimus, numatytus Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 132-71, 321-2, 321-3, 321-4, 321-9, 321-10, 321-11, 450-1, 450-3, 450-5 straipsniuose;

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria T. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundams nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi gynėjo skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Respublikos prokuroro prie Nansi (Nancy) aukštesniosios instancijos teismo 2016 m. birželio 28 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio T. B. suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Prancūzijos Respublikos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Europos arešto orderyje nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 25 d. buvo atliekami preliminarūs tyrimai pagal Nansi (Nancy) tarpregioninės specializuotos jurisdikcijos teismo (JIRS) pavedimą dėl Prancūzijos šiaurės rytuose 2015 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais lietuvių padarytų daugelio ,,TOYOTA“ ir ,,LEXUS“ tipo transporto priemonių vagysčių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šių veikų vykdytojai, įtariamieji R. A., A. K. ir L. D., toje pačioje geografinėje zonoje, veikdami tokiu pačiu būdu, 2012 m. jau yra padarę panašias veikas (be užvedimo rakto ir be įsilaužimo vogė automobilius ,,BMW“ X5 ir X6), todėl buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas. Vogtų transporto priemonių realizavimo tinklo Lietuvoje organizatorius ir, tikėtina, šių vagysčių organizuota grupe kurstytojas 2012 m. ir 2015 m. buvo Tauragėje gyvenantis T. B., pas kurį 2012 m. kovo 28 d. buvo paimtas 2012 m. iš vasario 7 į 8 d. Colmar (68) vietovėje organizuota grupe pavogto bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio ,,BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas. 2016 m. gegužės 3 d. abu tyrimai dėl veikų aplinkybių ir įtariamų asmenų tapatybių sąryšio buvo sujungti. T. B. ieškomas dėl dalyvavimo nusikalstamame organizuotame susivienijime, veikusiame Lietuvos ir Prancūzijos teritorijose laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., kaip galimas vagysčių organizuota grupe kurstytojas, vogtų transporto priemonių realizavimo Lietuvoje tinklo organizatorius ir Prancūzijoje pavogtų organizuota grupe automobilių realizavimo organizuota grupe vykdytojas (2012 m. kovo 26 d.–rugsėjo 25 d., 2015 metais ir 2016 m. sausio 5 d. padarytos 36 vagystės).

Spręsdamas dėl asmens perdavimo dėl Europos arešto orderyje nurodytų nusikalstamų veikų (išskyrus nurodytą išimtį), Vilniaus apygardos teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti T. B. baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nuteistas T. B.. Posėdis paskirtas 2016 m. spalio 18 d. Šioje baudžiamojoje byloje paskirta švelnesnė kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios jis nepriekaištingai laikosi.

Dėl teismo sprendimo T. B. perduoti Prancūzijos Respublikai pagal EAO

Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu gynėjo skundo teiginį, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nebuvo pagrindo nurodyti, kad T. B. Prancūzijoje įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį. Europos arešto orderyje nurodyta, jog T. B. Prancūzijos Respublikoje kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos kaip: 1) vagysčių organizuota grupe gauto turto įgijimai arba realizavimai organizuota grupe (pagal Prancūzijos Respublikos BK 132-71, 321-2, 321-3, 321-4, 321-9, 321-10, 321-11 straipsnius) bei 2) dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje (pagal Prancūzijos Respublikos BK 450-1, 450-3, 450-5 straipsnius). Lietuvos apeliacinio teismo turimoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. B. pareikštas įtarimas dėl Prancūzijoje padarytų automobilių vagysčių.

Tiesa, nors Europos arešto orderyje nurodyta, kad T. B. prašomas išduoti dėl dviejų nusikalstamų veikų (EAO vertimo ketvirtas lapas), tačiau iš jo turinio nebuvo galima aiškiai nuspręsti, kiek ir kokių vogtų automobilių T. B. kaltinamas įgijęs ar realizavęs, veikdamas organizuota grupe ir dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime. Dėl to spręsdamas klausimą dėl T. B. perdavimo pagal EAO Prancūzijos Respublikai, Vilniaus apygardos teismas pareikalavo papildomos medžiagos, susijusios su inkriminuotomis veikomis. Gautoje medžiagoje sukonkretinti T. B. reiškiami kaltinimai, t. y. nurodytos kiekvieno automobilio pagrobimo aplinkybės, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis ir T. B. vaidmuo konstatuojant, kad jis kaltinamas 36 pagrobtų transporto priemonių įgijimu ar realizavimu organizuota grupe, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ar realizavimu, veikiant organizuota grupe (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis), taip pat dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalis).

Taigi gynėjas skunde nepagrįstai teigė, kad T. B. įtariamas padaręs 36 vagystes ir dalyvavęs nusikalstamame susivienijime, o tai sudaro 37 veikas. Akivaizdu, jog kaltinimas įgijus ar realizavus 36 vogtus automobilius sudaro vieną nusikalstamą veiką. Kita nusikalstama veika – dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Prancūzijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teisės sistemų ypatumai bei procesiniams dokumentams keliami reikalavimai nėra vienodi, todėl negalima reikalauti, kad Prancūzijos Respublikos nacionalinėje teisėje nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas pranešime apie įtarimą ar analogiško pobūdžio procesiniame dokumente visiškai atitiktų Lietuvos Respublikos BPK 187 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Tiesa, gynėjas pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos Brandenburgo federalinės žemės Aukščiausiojo teismo įsakymo suimti, siekiant perduoti nusikaltėlį ekstradicijos byloje, vertimą į lietuvių kalbą argumentuodamas, jog šis teismas, spręsdamas dėl kito įtariamojo L. D. perdavimo pagal Europos arešto orderį, konstatavo, kad turi būti išreikalauti įrodymai apie jo padarytus nusikalstamus veiksmus.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktu dokumentu, atkreipia dėmesį, jog, nors minėtas teismas nurodė, kad Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas Europos arešto orderis ne visiškai atitinka Tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose įstatymo 83 a paragrafo 1 pastraipos reikalavimus, nes nepakankamai nurodytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, trūksta kai kurių konkrečių duomenų, tačiau tai nesutrukdė teismui konstatuoti, kad paieškomo asmens išdavimas nuo pat pradžių yra leidžiamas.

Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikta informacija apie T. B. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti.

Gynėjo skundo teiginiai, jog T. B. 2012 m. ir vėliau nesilankė Prancūzijoje, todėl negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikaltimų, atmetami kaip deklaratyvūs. T. B. kaltinamas dalyvavęs organizuotos grupės, veikusios Lietuvoje ir Prancūzijoje, veikloje, o priede prie EAO aiškiai nurodyta, kad jis veikė, nevykdamas į Prancūziją.

Spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, teismas patikrina: 1) ar laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Prancūzijos Respublikai.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių EAO privalomo ar neprivalomo nevykdymo pagrindų, kurie neleistų T. B. perduoti Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Nagrinėjant skundą, teismo posėdyje gynėjas abejojo, ar procesiniai veiksmai Lietuvoje atlikti, turint teisėtą pagrindą.

Lietuvos apeliacinis teismas pareikalavo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktų papildomos medžiagos. Ją gavus paaiškėjo, jog pirminiai procesiniai veiksmai Lietuvoje buvo atliekami, vykdant Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos teisinės pagalbos prašymą.

Europos arešto orderis, prašant perduoti T. B. Prancūzijos Respublikai, kaip ir dar du EAO dėl bendrininkų perdavimo, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauti iš Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos 2016 m. birželio 28 d. 10.42 val.

Tauragės rajono apylinkės teismas, remdamasis Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduotu EAO, 2016 m. birželio 29 d. priėmė nutartį T. B. skirti kardomąją priemonę suėmimą, o Vilniaus apygardos teismas, gavęs papildomus dokumentus, 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutartį, kuria nutarė Lietuvos Respublikos pilietį T. B. perduoti Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui.

Taigi nėra pagrindo abejoti, jog procesiniai veiksmai atlikti, esant teisėtam pagrindui.

Gynėjas teigė, kad T. B. prašoma perduoti Prancūzijos Respublikai už veiką, už kurią jis jau nuteistas Lietuvoje.

Toks gynėjo argumentas nepagrįstas.

Iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio matyti, jog T. B. su kitais bendrininkais pripažintas kaltu ir nuteistas už 2012 m. kovo 26 d. Prancūzijos Respublikoje pavogto automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimą ir laikymą bei 2012 m. gegužės 16–17 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje dviejų pavogtų automobilių įgijimą.

Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje atsisakė perduoti T. B. Prancūzijos Respublikai už jos teritorijoje 2012 m. kovo 26 (27) d. pavogto automobilio ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimą ir realizavimą.

Gynėjas skunde nurodė, kad T. B. negali būti perduotas Prancūzijos Respublikai, kol nebus baigtas Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Taigi gynėjas prašė taikyti Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Toks prašymas iš dalies tenkinamas.

Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti Europos arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn vykdančiojoje valstybėje narėje <...>.“ Tokia teisė įtvirtinta ir gynėjo skunde nurodytame Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taiko minėtų teisės aktų nuostatas, nes būtent teismas yra ta kompetentinga teisminė institucija, kuri leidžia vykdyti Europos arešto orderį, t. y. nutaria perduoti savo valstybės pilietį kitai valstybei baudžiamajam persekiojimui.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, jog jau minėtu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį už žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimą laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 9 punktais, šioje byloje paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, uždraudžiant jam išvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ir bendrauti su teismo nuosprendyje nurodytais asmenimis.

Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka. Baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Nuteistasis T. B. pareiškė norą dalyvauti teismo posėdyje. Vienas posėdis įvyko 2016 m. spalio 18 d., kitas numatytas 2016 m. lapkričio 21 d.

Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatos numato nuteistojo teisę dalyvauti, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl, kad nebūtų pažeistos nuteistojo teisės, jo perdavimas užsienio valstybei pagal Europos arešto orderį turi būti atidėtas.

Taigi gynėjo skundo argumentai, susiję su T. B. galimybe tinkamai įgyvendinti savo teises teismo procese (Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje), yra pagrįsti. T. B. perdavus pagal EAO Prancūzijos Respublikai Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. per 10 dienų nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, nebūtų įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina galioti, tačiau prašomo perduoti asmens perdavimas atidėtinas, kol įsiteisės Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis.

Dėl teismo sprendimo T. B. pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą

Išnagrinėjus suimtojo T. B. gynėjo skundą ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, daroma išvada, jog T. B. pagristai pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekimas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnis).

Pagal BPK 122 straipsnio 5 dalies nuostatas kardomosios priemonės suėmimo pagrindas yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, taip pat užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis.

Taigi Europos arešto orderis yra pagrindas sulaikyti asmenį, esantį Lietuvos Respublikoje. Sulaikytą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas po sulaikymo prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris, jį apklausęs, gali paskirti suėmimą (remdamasis BPK 122 straipsnio 5 dalies nuostatomis) arba parinkti kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomąsias priemones, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų (BPK 72 straipsnio 4 dalis).

Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos matyti, jog T. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, remiantis 2016 m. birželio 28 d. Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Respublikos prokuroro prie Nansi (Nancy) aukštesniosios instancijos teismo išduotu Europos arešto orderiu už Prancūzijos Respublikos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Už nusikalstamas veikas, dėl kurių galimas T. B. perdavimas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nei pagal Lietuvos Respublikos, nei pagal Prancūzijos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nepasibaigė.

Gynėjas skunde akcentavo Lietuvos Respublikoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje T. B. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės reikšmingumą. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad kitoje byloje T. B. paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, nesudaro pagrindo nepratęsti jam suėmimo termino, remiantis BPK 122 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Be to, Lietuvos Respublikoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ir Europos arešto orderyje nurodytos nusikalstamos veikos labai skiriasi savo apimtimi, o tai turi didelės reikšmės kardomosios priemonės rūšiai parinkti.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog suimtasis turi šeimą, augina vaikus, iki sulaikymo dirbo, todėl jį su Lietuva saisto tvirti socialiniai ryšiai, yra svarbios, tačiau negali paneigti aptariamo šios procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymo pagrindo. Gynėjo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, bet nėra lemiamos nagrinėjamomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos kaltinamas jis padaręs, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, apimtimi ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai, nei nurodė gynėjas, nesumažina pabėgimo (pasislėpimo) nuo teisėsaugos institucijų tikimybės. Be to, aptarti socialiniai ryšiai T. B. nesulaikė nuo nusikalstamų veikų, kuriomis jis kaltinamas, galimo padarymo.

Teisėjų kolegija negali neatkreipti dėmesio į pateiktoje medžiagoje esančius skirtingus duomenis, keliančius abejonių dėl suimtojo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, o tai nagrinėjamu atveju yra labai svarbi aplinkybė.

Tauragės rajono apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo T. B. paskyrimo, jis nurodė gyvenantis savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Tauragėje, (duomenys neskelbtini) kur jį ir sulaikė policijos pareigūnai, o darbovietę nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius). Laikino sulaikymo protokole (2016 m. birželio 28 d.) jo gyvenamoji vieta nurodyta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (būtent šį adresą gynėjas nurodė skunduose). Iš medžiagoje esančios Sodros pažymos matyti, jog T. B. nuo 2009 m. dirbo vien Vilniuje buveines turinčiose įmonėse. Tai leidžia spręsti, kad jis negalėjo nuolat gyventi jo paties nurodytoje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kad šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliekama galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria Lietuvos Respublikos pilietis T. B. perduodamas Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal išduotą Europos arešto orderį, gynėjo prašymas paskirti švelnesnes kardomąsias priemones atmetamas, nes jį tenkinti nėra pakankamo pagrindo.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis paliktina galioti, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta. Ją priimant, nepažeistos bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis).

Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytos jų paskirties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, 76 straipsnio 4 dalimi, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria Lietuvos Respublikos pilietis T. B. perduotas Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Respublikos prokuroro prie Nansi (Nancy) aukštesniosios instancijos teismo 2016 m. birželio 28 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria T. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Atidėti Lietuvos Respublikos piliečio T. B. perdavimą Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, kol įsiteisės Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendis, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.