Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis (pensininkais), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2023 m. gegužės 17 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su draugu, išgėrė alkoholio – 0,7 l talpos butelį degtinės. Apie pietus draugas išėjo, o jis užsnūdo. Vakare mamai prireikė vaistų, jai pasidarė blogai su sveikata, ji yra 92 metų amžiaus. Važiavo jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“ jų parvežti, buvo sustabdytas pareigūnų. Jautėsi normaliai, tačiau buvo nustatytas girtumas. Sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Jo vairavimo stažas 45 metai. Niekada nebuvo netekęs teisės vairuoti. Buvo baustas vieną kartą už greičio viršijimą. Šį poelgį vertina labai neigiamai. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skiriant jo seserį. Jie bendrauja dažnai. Kalbėjo su seserimi apie šį įvykį ne vieną kartą, papasakojo jai, kaip kvailai ir negražiai pasielgė, buvo neatsakingas. Sesuo yra psichologė, gali padėti, kad jis nebevartotų alkoholio. Sesuo jam kalbėjo, kad taip elgtis negalima. Sesers įtaka jam tikrai padės taip nebesielgti. Motina ir sesuo yra artimiausi jam žmonės, kurie daro didžiausią įtaką. Automobilis, kurį vairavo, buvo pirktas prieš 4 metus, jį įsigijo už 7 200 Eur. Teisė vairuoti apskritai jam yra reikalinga, tačiau šiuo metu – ne, nes jis turi atlikti bausmę.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. M. paaiškino, kad ji pateikė prašymą atleisti jos brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sutinka būti laiduotoja, nori pasinaudoti tokia galimybe. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Yra psichologė, šiuo metu dirbanti. Mano, kad broliui gali daryti pozityvią įtaką, bendraudama su juo, nuramindama, pasikviesdama į kultūrines vietas. Kai jis grįžo iš užsienio, apsigyveno su motina, ją prižiūri, ji dažnai atvažiuoja. Po įvykio turėjo prevencinį pokalbį su broliu, jis labai gailėjosi dėl savo poelgio, nervinosi. Jie kartu darys viską, kad daugiau taip neatsitiktų. Brolio ryšys su motina labai stiprus, ji labai pergyvena dėl šio įvykio, o jam tai labai svarbu. Brolis, grįžęs iš užsienio, prižiūrėjo motiną, vežiojo ją į gydymo įstaigas, pats sportavo, šis įvykis labai netikėtas. Brolis nepiktnaudžiauja alkoholiu. Jos pajamos yra apie 2 000 Eur per mėnesį, tačiau, jei būtų galimybė, prašo laidavimą taikyti be užstato.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 17 d. apie 18.20 val. prie (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje sustabdyta motorinė transporto priemonė „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią būdamas neblaivus vairavo V. M.. 18.22 val. vairuotojui alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,59 prom., tai yra sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, 18.40 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2,35 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 4–7,8–10).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.22 val. pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,59 prom. girtumo laipsnis, 18.40 val. antruoju tikrinimu nustatytas 2,35 prom. girtumo laipsnis (b. l. 37, 38).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–24).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilio „Opel Astra Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra V. M. (b. l. 43).

VĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio „Opel Astra Sports Tourer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje – 7 450 eurų su PVM (b. l. 44).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. M. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu (b. l. 39–42).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis V. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju V. M. buvo inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,59 prom., o antruoju atveju – 2,34 prom. neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš sėsdamas prie vairo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra jis su draugu namuose išgėrė butelį degtinės, o motinai prireikus vaistų, pamiegojęs, jausdamasis gerai, sėdo prie automobilio vairo. Kaip matyti iš jo teisme duotų parodymų, alkoholį jis vartojo įvykio dieną apie pietus, o buvo sustabdytas patikrinti vakare. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti jo neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šios aplinkybės, kaip ir nustatytas artimas sunkiam neblaivumo laipsnis, tarnybiniame pranešime (b. l. 8–10) užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, jau prieš sėsdamas prie automobilio vairo, buvo neblaivus, o jo koordinacija akivaizdžiai buvo sutrikusi. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kaltinamasis visiškai prisipažino dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Be to, kaltinamojo kaltę padarius BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikaltimą patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymų turinys, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Minėtas 2023 m. gegužės 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad V. M. pastebėtas vairuojantis policijos pareigūnų, kuriems įtarimų sukėlė jo manevravimas kelyje. Alkotesteriu užfiksuoti rodmenys užfiksuoti tinkamai – galiojantį patikros sertifikatą turinčiu prietaisu, tarp patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis kaip 15 min laiko tarpas. Atsivželgiant į tai, kaltinime pagrįstai ir teisingai, vertinant abejones kaltinamojo naudai, nurodytas būtent mažesnis antruoju pūtimu jam nustatytas neblaivumo laipsnis.

Kaip minėta, pats kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl jo vairavimo fakto sutampa su kitais surinktais įrodymais byloje. Kaltinamojo tyčios įvykdyti šį nusikaltimą nešalina tai, kad automobilį jis vairavo siekdamas nupirkti vaistų motinai, staiga pablogėjus jos sveikatai, kadangi tokiais savo veiksmais – padidinto pavojaus šaltinio vairavimu apsvaigus bei esant stresinėje būsenoje, kaltinamasis neabejotinai sukėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams, nesant jokio objektyvaus būtinumo tokiems veiksmams, kadangi vakaro metu kaltinamasis neabejotinai turėjo galimybę vaistų įsigyti pasinaudodamas viešojo transporto paslaugomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šiuo atveju pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. M. 2023 m. gegužės 17 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

Dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesers A. M. žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, V. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo sesers, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė pasirinkęs netinkamą situacijos sprendimo būdą, jo motinai staiga prireikus vaistų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su savo artimaisiais, ypač motina ir seserimi, yra apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus šeiminius ryšius, kurie jį skatina nebenusikalsti. Jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas už du kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie teismų praktikoje nėra priskiriami itin šiurkštiems, administracines nuobaudas yra įvykdęs. Turėdamas specialiąją teisę vairuoti 45 metus, kaltinamasis iki šiol nebuvo jos praradęs, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas labiau teigiamai, kaip nuosekliai ir iš esmės nepertraukiamai darbo veiklą vykdęs asmuo. Kaltinamasis registruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau ši aplinkybė yra fiksuota daugiau kaip prieš 10 metų, vėlesnių duomenų, kurie patvirtintų, kad įtaką kaltinamojo elgesiui turi žalingas alkoholio vartojimas, nėra. Jo sesuo teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad brolis alkoholinius gėrimus vartoja saikingai. Jis šiuo metu registruotas yra pensininkas, kaip minėta, anksčiau aktyviai vykdęs darbo veiklą, šiuo metu prižiūri ir rūpinasi savo garbaus amžiaus motina. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį stresinėje situacijoje. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad V. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir išimtinai teigiamai apibūdinama jo sesers, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek ji, tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė itin artimą jų ryšį, kurį motyvavo išsakydami tokias aplinkybes, kaip dažni pokalbiai tarpusavyje, kurių metu sesuo, būdama psichologe, stengiasi padėti kaltinamajam suprasti netinkamus pasirinkto elgesio modelius, teikia jam pagalbą, skatina pozityvų jo užimtumą. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, ji neteista, yra saistoma ilgalaikiais darbo santykiais. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Vien tai, kad ji per penkerius metus buvo keletą kartų bausta administracine tvarka, savaime nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Šie pažeidimai nepriskirtini šiurkštiems, itin piktybiškiems, paskirtas baudas A. M. yra sumokėjusi. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 2 metus, kuris atitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyto minimalaus ir maksimalaus galimo skirti laidavimo termino vidurkį.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, nors ir išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, kuris sąlygojo jos apsisprendimą laiduoti už jį, vis dėlto teismo prašė neskirti užstato, motyvuodama tuo, kad ji šiuo metu gauna 2 000 Eur pajamas per mėnesį, tačiau jos darbas sunkus, o atlygis už jį turi būti tinkamas. Pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį bei aplinkybes, kurioms esant jo neblaivumas buvo nustatytas – užfiksuotą jo pavojingą manevravimą kelyje, užstatas šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas ne tik siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bet ir užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu. Laiduotoja nurodė vykdanti darbo veiklą, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios užstato įmokėjimą darytų objektyviai negalimą ar neproporcingą laidavimo institutu siekiamiems tikslams. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad laiduotoja turi interesą gauti tinkamą atlygį už darbą, nesudaro pagrindo spręsti, kad užstatas šiuo atveju jai būtų per didelė ar nepakeliama našta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam laidavimas skirtinas su užstatu, nustatant jo dydį – 500 Eur, tuo bus užtikrintas atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės keliamų tikslų įgyvendinimas šioje baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – trumpesniam negu įstatyme numatytas vidurkis šios poveikio priemonės terminui – 2 metams. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikintinas.

Proceso išlaidų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“;

- dėl transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomos UAB (duomenys neskelbtini) saugomoje automobilių aikštelėje: BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Opel Astra“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra pats kaltinamasis, be to, teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad jis yra automobilio savininkas ir juo naudojasi. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertę (7 450 eurų su PVM), teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus adekvati ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė išieškoti iš kaltinamojo transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos numato tokią galimybę tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, šioje byloje nenustatytos.

Darant tokią išvadą, pažymėtina, kad, kaip minėta, transporto priemonė yra kaltinamojo nuosavybė, taip pat ji yra laikoma UAB (duomenys neskelbtini) saugomoje aikštelėje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos konfiskavimas negalimas dėl turto paslėpimo ar suvartojimo. Be to, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, jo turtinę padėtį (be kita ko, tai, kad jis yra pensininkas, darbo veiklos nevykdo), kuri nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamas jo pajamas tam, kad būtų užtikrintas turto vertės išieškojimas šioje byloje, spręstina, kad nėra ir kitų priežasčių, dėl kurių šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 2 (dvejų) metų laikotarpiui su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (šio automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“;

Įpareigoti laiduotoją A. M. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur užstato sumą į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir tai, kad jis mokamas už V. M.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei V. M. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.