Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-22 · Administracinė byla Nr. I-8592-662/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-22
Bylos Nr.
I-8592-662/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
UAB „Koralita“
Atsakovas
Lietuvos saugios laivybos administracijai
Advokatai
Remigijus Bukėnas
Adm. byla Nr. I-8592-20/2007
Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Violetos Balčytienės,

sekretoriaujant Renatai Klezytei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams Gyčiui Badarui ir advokato padėjėjui Remigijui Bukėnui,atsakovo atstovams Antanui Aloyzui Draugeliui ir Artūrui Mažrimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Koralita“ skundą atsakovui Lietuvos saugios laivybos administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 2007/01-4R-213 paliko UAB „Koralita“ prašymą įpareigoti Lietuvos saugios laivybos administraciją panaikinti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. V-111, kuriuo sustabdytas UAB „Koralita“ atestavimo pažymėjimo galiojimas, nenagrinėtą, ir atmetė UAB „Koralita“ prašymą panaikinti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus atsisakymą išduoti atestavimo pažymėjimą jūrų krovinių krovimui bei įpareigoti Lietuvos saugios laivybos administraciją tokį pažymėjimą išduoti ne vėliau 2007 m. rugsėjo 18 d. kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Koralita“ skunde prašo: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2007/01-4R-213; Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. V-111 „Dėl UAB „Koralita“ atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ ir įpareigoti atsakovą per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Koralita“ išduoti atestavimo pažymėjimą jūrų krovinių krovimui; sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 3-313 patvirtinto „Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo“ 18.3. p. reikalavimas turėti nuomojamas krantines (prieplaukas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (2002 m. spalio 10 d. įstatymas Nr. IX-1132) 2 str. 4 d., nustatančiai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrenginiai turi nuosavybės teise priklausyti valstybei ir gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais pasitikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms; priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (b. l. 2-9). Pareiškėja paaiškino, kad pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos nuostatus (nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3-252), Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija), įgyvendindama jai pavestus uždavinius, kontroliuoja, kaip vykdomi tarptautinių, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų, ir kitų teisės aktų nustatyti saugios laivybos reikalavimai (Nuostatų 6.1. p.), taip pat atestuoja įmones, teikiančias su saugia laivyba susijusias paslaugas (Nuostatų 6.12. p.). Tačiau priimdama skundžiamą sprendimą, Administracija pati pažeidė galiojančius teisės aktus ir taisykles. Į Įmonių atestavimo komisijos posėdį (jeigu toks iš viso buvo surengtas), kurio metu, kaip matyti iš protokolo, buvo svarstomas klausimas dėl UAB „Koralita“ veiklos, pareiškėja kvietimo negavo. UAB „Koralita“ itin svarbus klausimas buvo išnagrinėtas neišklausius bendrovės atstovo paaiškinimų, o remiantis tik neįgaliotų vykdyti atestuotos veiklos kontrolę subjektų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ bei Uosto kapitono tos pačios dienos pranešimais. Įmonių atestacinės komisijos posėdžio protokole, kuris neatitinka raštvedybos reikalavimų, nėra nurodyta, kas pasisakė svarstomu klausimu, kaip buvo priimtas nutarimas - balsuojant ar bendru sutarimu, kas pasiūlė priimti būtent tokį nutarimą. Analizuojant komisijos protokolą galima daryti išvadą, kad tokio komisijos posėdžio iš viso nebuvo, atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo klausimą vienasmeniškai išsprendė laikinai paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) pareigas R. T.. UAB „Koralita“ pažymi, kad apie Įmonių atestavimo tarnybos darbuotojų G. I. D. ir I. K. atliekamą ar atliktą patikrinimą ir surašytą aktą nebuvo informuota ir su juo nesupažindinta. Skunde pareiškėja nurodo, kad Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikė visus reikalingus dokumentus ir tai patvirtinta ant bendrovės prašymo tarnautojo ranka padarytas prierašas. Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 48 (2005 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 3-313 redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas) 18.3. p. reikalavimas turėti nuomojamas krantines (prieplaukas) pareiškėjai taikomas nepagrįstai ir ją diskriminuoja, nes iš atestavimo pažymėjimų apskaitos sąrašo matyti, kad iš 19 bendrovių, kurioms išduoti atestavimo pažymėjimai, tik vienai bendrovei - AB „Klaipėdos nafta“, galėjo būti išduotas atestavimo pažymėjimas jūrų krovinių krovimui, nes tik ji viena yra įtraukta į Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str. 1 d. nurodytų įmonių sąrašą, kurioms gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį valstybei nuosavybės teise priklausantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai. Remiantis tuo darytina išvada, kad visoms bendrovėms, tarp jų ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“, atestavimo pažymėjimai jūrų krovinių krovimui yra išduoti neteisėtai, pažeidžiant prieš tai minėtą įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 22 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-265/2007) konstatavo, kad pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas jūrų uosto krantinės ir kiti infrastruktūros įrenginiai gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį tik įstatyme išvardytoms valstybės įmonėms. Šių įmonių sąraše nėra atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“, taigi šiam juridiniam asmeniui krantinė negali būti išnuomota, jiems gali būti tik suteikiama teisė naudotis prie jų nuomojamų žemės sklypų esančiomis krantinėmis (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16 (2001 m. vasario 8 d. redakcija) patvirtintos Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties 3 punktas).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos saugios laivybos administracija prašo UAB „Koralita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62-65). Atsiliepime nurodo, kad 2007-08-01 gavo Uosto kapitono raštą Nr. UD-11.1.3-2671, pranešantį, kad 2007-07-31, apie 16.30 val. UAB „Koralita“ pradėjo krovos darbus iš laivo „Season Traider“ krantinėse Nr. 100, 101 ir 102, neturėdama atitinkamai įforminto atestavimo pažymėjimo jūrų kroviniams krauti. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2007-08-01 rašte Nr. 02-02/3772 paaiškino, kad UAB „Koralita“ 2007-07-31 pradėjo vykdyti laivo „Season Traider“ krovos darbus bei iškrautą krovinį ratuota krovos technika veža per LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nuomojamą žemės sklypą. Patikrinus gautą informaciją buvo nustatyta, kad UAB „Koralita“ iškrauna laivą „Season Traider“ prie krantinių Nr. 100-101 ir krovinį bendrovės automobiliniais krautuvais uosto teritorija gabena į šaldytuvą, tuo pažeisdama atestuojamos veiklos sąlygas, nes yra atestuota krovinių krovimo veiklai nuosavo krovinio krovimui šaldytuve ir laive. Administracijos direktoriaus 2006-03-21 įsakymu Nr. V-44 sudaryta komisija 2007-08-01 posėdyje išnagrinėjo medžiagą, susijusią su pareiškėjos atestuojamos veiklos pažeidimu, ir nutarė siūlyti Administracijos direktoriui sustabdyti atestavimo pažymėjimo Nr. 44/06, išduoto 2006-09-18, verstis jūrų krovinių krovimu (nuosavo krovinio šaldytuve ir laive) galiojimą, nes pareiškėja, vykdydama neatestuotą veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 str. 1 d., kuri nustato, kad įmonės, teikiančios su saugia laivyba susijusias paslaugas turi būti nustatyta tvarka atestuotos. Administracijos direktorius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 37.2 p. ir Įmonių atestavimo komisijos 2007-08-01 posėdžio protokolu Nr. 37, priėmė sprendimą – 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-111 sustabdė Atestavimo pažymėjimo Nr. 44/06 galiojimą iki 2007-09-18. Apie pažymėjimo galiojimo sustabdymą 2007-08-08 raštu Nr. 7.2(1.15)-S-771 buvo tinkamai informuota pareiškėja ir Tvarkos aprašo 43 p. nustatyta tvarka informacija apie pažymėjimo galiojimo sustabdymą buvo paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pareiškėjos skundą dėl Administracijos sprendimų sustabdyti atestavimo pažymėjimo galiojimą ir atsisakyti išduoti įmonės atestavimo pažymėjimą nagrinėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pažeidimų atsakovo veiksmuose nenustatė. Atsiliepime pabrėžiama, jog skirtingai nei teigia pareiškėja, Administracijai paduodama 2007-07-27 prašymą Nr. 580 atestuoti bendrovę užsiimti jūrų krovinių krovimu, ji nepateikė visų reikiamų dokumentų. Tvarkos aprašo 23 p. nustato, kad įmonei pateikus prašymą dėl jos atestavimo bei reikiamus dokumentus, Administracija per 30 dienų nuo jų gavimo privalo juos išnagrinėti ir priimti sprendimą išduoti atestavimo pažymėjimą arba pateikti pareiškėjui motyvuotą raštišką atsisakymą tai padaryti. Administracija, išanalizavusi atestavimui pateiktus dokumentus, nustatė, kad nepateikti dokumentai, įrodantys, jog bendrovė atitinka Tvarkos aprašo 18.3 p. nustatytą papildomą reikalavimą įmonėms, teikiančioms jūrų krovinių krovimo paslaugas, turėti nuomojamas krantines (prieplaukas). Pareiškėja pridėjo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ žemės nuomos sutarties su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ kopiją. Ši sutartis nesuteikia bendrovei teisės naudotis krantinėmis (prieplaukomis). Tvarkos aprašo 18.3 p. nuostata turėti nuomojamas krantines (prieplaukas), sprendžiant įmonės atestavimo jūrų krovinių krovimo veiklai klausimus, gali būti prilyginta nuostatai turėti teisę naudotis krantinėmis (prieplaukomis), nes abi nuostatos nustato reikalavimą, susijusį su teise naudotis krantinėmis. Tvarkos aprašo reikalavimas dėl krantinių yra būtinas siekiant užtikrinti profesionalią įmonių, teikiančių jūrų krovinių krovimo paslaugas, veiklą ir šios veiklos kontrolę. Administracija 2007-08-08 rašte Nr. 7.2(1.15)-S-771 UAB „Koralita“ nurodė, kad įmonės atestavimo pažymėjimo jūrų krovinių krovimui išduoti negali, nes pareiškėja neturi VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ leidimo naudotis krantinėmis, todėl neatitinka Tvarkos aprašo 18.3 p. reikalavimų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai su UAB „Koralita“ skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

I. Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007–09–10 sprendimo Nr. 2007/01–4R–213 1 punkto ir Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2007–08–07 įsakymo Nr. V–111 „Dėl UAB „Koralita“ atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ panaikinimo:

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2007–08–01 raštu Nr. UD–11.1.3–2671 „Dėl krovos darbų“ informavo Lietuvos saugios laivybos administraciją, kad UAB „Koralita“ pradėjo krovos darbus iš laivo „Season Trader“ ir tęsia juos krantinėse Nr. 100–102, neturėdama atitinkamai įforminto įmonės atestavimo pažymėjimo jūrų kroviniams krauti (VAGK b. l. 34). Su analogišku raštu į Lietuvos saugios laivybos administraciją taip pat kreipėsi ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“, prašydama nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užtikrinama saugi laivyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir kad būtų užkirstas kelias UAB „Koralita“ vykdyti jūrų krovinių krovimą, kadangi ji neturi atestavimo pažymėjimo nurodytai veiklos rūšiai (VAGK b. l. 35). Lietuvos saugios laivybos administracijos Įmonių atestacinė komisija 2007–08–01 pasiūlė sustabdyti įmonės atestavimo pažymėjimo Nr. 44/06, išduoto 2006 m. rugsėjo 18 d. verstis jūrų krovinių krovimu (nuosavo krovinio šaldytuve ir laive), galiojimą (VAGK b. l. 36), o atsakovas 2007–08–07 įsakymu Nr. V–111 „Dėl UAB „Koralita“ atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ nurodyto atestavimo pažymėjimo galiojimą sustabdė iki 2007 m. rugsėjo 18 d. (VAGK b. l. 37).

Lietuvos saugios laivybos administracijos 2006–09–18 išduotame įmonės atestavimo pažymėjime Nr. 44/06 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 straipsniu, UAB „Koralita“, 300050522, Pievų takas 13–1, Klaipėda, yra atestuota ir turi teisę užsiimti jūrų krovinių krovimu (nuosavo krovinio šaldytuve ir laive). Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (2005 m. vasario 15 d. įstatymo Nr. VIII – 1897 redakcija) 38 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įmonės, teikiančios su saugia laivyba susijusias paslaugas, turi būti atestuotos susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o 2 dalyje – nustatomos šios su saugia laivyba susijusios paslaugos: 1) gelbėjimosi, priešgaisrinių, laivų takelažo priemonių, slėgio, temperatūros, elektros, signalizacijos, automatikos bei kitų prietaisų ir aparatūros gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas; 2) navigacinių, radionavigacinių ir optinių prietaisų gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas; 3) jūrlapių, įskaitant elektroninius jūrlapius, ir kitų navigacinių dokumentų bei literatūros, susijusios su saugia laivyba, koregavimas ir platinimas; 4) ryšio su laivais paslaugų teikimas; 5) locmanų patarnavimai; 6) laivų vilkimas (buksyravimas), laivų gelbėjimo ir povandeniniai techniniai darbai; 7) uostų akvatorijų, bendrojo naudojimo vandens kelių gylių matavimas; 8) jūrų krovinių krovimas; 9) laivų švartavimas; 10) laivų projektavimo ir konstravimo darbai, laivų statyba ir remontas; 11) tarpininkavimas įdarbinant jūrininkus arba vertimasis jūrininkų įdarbinimu laivuose. Taigi jūrų krovinių krovimas yra priskiriamas paslaugų, susijusių su saugia laivyba, grupei. Identiškos atestuojamos veiklos rūšys nurodytos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001–02–13 įsakymo Nr. 48 „Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad tokios paslaugos teikimas kaip nurodyta anksčiau minėtame atestavimo pažymėjime – jūrų krovinių krovimas (nuosavo krovinio šaldytuve ir laive) – apskritai nėra numatytas nei Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje, nei Aprašo 4 punkte. Vienintelė išimtis nustatyta tik šio Aprašo 5 punkte, kai įmonė gali būti atestuojama pagal kelias atestuojamos veiklos rūšis. Lietuvos saugios laivybos administracija yra viešosios teisės subjektas ir jai taikant norminių administracinių aktų nuostatas netaikytinas principas “leista viskas, kas teisės aktų tiesiogiai neuždrausta“. Tai reiškia, kad atsakovė, išduodama atestavimo pažymėjimus teikti paslaugas, susijusias su saugia laivyba, numatytas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 4 punkte, jų negali aiškinti nei plečiamai, nei siaurinamai, t. y. atestavimo pažymėjime turi būti nurodyta teisės aktus atitinkanti atestuojamos veiklos rūšis. Remiantis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, paslauga – jūrų krovinių krovimas – į smulkesnes rūšis neskaidoma. Be to, tokia veikla kaip nuosavo krovinio šaldytuve ir laive krovimas pagal anksčiau nurodytus teisės aktus apskritai negali būti traktuojama kaip atestuojama veikla, nes šiai veiklai teisės aktai nenustato jokių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Koralita“ 2006 m. rugsėjo 18 d. išduotame atestavimo pažymėjime Nr. 44/06 kaip veiklos rūšis yra nurodyta „jūrų krovinių krovimas“, darytina išvada, kad ji Lietuvos Respublikos teisės aktų, tarptautinių susitarimų ir Aprašo reikalavimų nepažeidė (Aprašo 37.2 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, UAB „Koralita“ išduodant atestavimo pažymėjimą buvo taikomi identiški reikalavimai kaip ir teikiant jūrų krovinių krovimo paslaugas. Kad pareiškėja turi nuomojamą krantinę išduodant atestavimo pažymėjimą patvirtina 2006 m. kovo 16 d. sudaryta sutartis tarp LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Koralita“ (VGAK b. l. 85–88). Pagal šios sutarties 3.1.1 punktą LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įsipareigojo pagal Kliento (UAB „Koralita“) paraišką, suderintą su Bendrove, suteikti krantinę laivo pastatymui krovos darbams ir suteikti kitas su krova susijusias paslaugas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad ši sutartis buvo suderinta su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3.7 (2007 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 485 redakcija), 3.8 ir 3.12 punktai). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovai, ši sutartis su pareiškėja buvo nutraukta, todėl UAB „Koralita“ užsiėmė neteisėta veikla (krovinių krovimu iš laivo, neturėdama nuomojamos krantinės), dėl ko ir buvo sustabdytas atestavimo pažymėjimo galiojimas. Taigi šios sutarties nutraukimas negalėjo būti UAB „Koralita“ išduoto atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindu, nes ji tiek atestavimo pažymėjimo išdavimui, tiek ir jo galiojimo sustabdymui, jokios reikšmės neturėjo (nustatyta tvarka nebuvo suderinta su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija).

II. Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007–09–10 sprendimo Nr. 2007/01–4R–213 2 punkto ir Lietuvos saugios laivybos administracijos 2007–08–02 atsisakymo Nr. 7.2(1.15)–S–758 „Dėl įmonės atestavimo panaikinimo“ bei įpareigojimo Lietuvos saugios laivybos administraciją per 2 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjai atestavimo pažymėjimą jūrų krovinių krovimui:

UAB „Koralita“ 2007 m. liepos 27 d. Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikė prašymą Nr. 580, kuriuo prašė ją atestuoti užsiimti jūrų krovinių krovimu (VAGK b. l. 6). Išnagrinėjęs prašymą, atsakovas 2007–08–02 sprendimu Nr. 7.2(1.15)–S–758 „Dėl įmonės atestavimo“ atsisakė išduoti šiai įmonei atestavimo pažymėjimą verstis jūrų krovinių krovimu, nes nepateikti dokumentai, įrodantys, kad įmonė atitinka papildomus reikalavimus įmonėms, teikiančioms krovinių krovimo paslaugas, nustatytus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001–02–13 įsakymo Nr. 48 „Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 18.3 punkte, t. y. įmonė turi nuomojamas krantines (prieplaukas) VAGK b. l. 7)) .

Kaip jau buvo minėta anksčiau, paslaugų, susijusių su saugia laivyba, teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 38 straipsnis ir identiškos atestuojamos veiklos rūšys nurodytos Aprašo 4 punkte. Šio norminio administracinio akto analizė leidžia teigti, kad įmonėms, pretenduojančioms užsiimti minėtomis atestuojamos veiklos rūšimis, yra keliami bendrieji reikalavimai, kurie nustatyti Aprašo 10 punkte ir atskirai kiekvienai atestuojamos veiklos rūšiai keliami dar papildomi reikalavimai, kurie aptariami Aprašo 11–21 punktuose. Minėto Aprašo 18.3 punkte įtvirtinta, kad kaip papildomas reikalavimas įmonėms, teikiančioms jūrų krovinių krovimo paslaugas, yra turėti nuomojamas krantines (prieplaukas).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3.7 punktą (2007 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 485 redakcija) – nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę, perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį turto valdytojo (nuomotojo) sutikimą ir turtą apdraudęs nuomotojo naudai, 3.8 punktą (2006 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 246 redakcija) – nuomininkui draudžiama be turto valdytojo (nuomotojo) rašytinio sutikimo: subnuomoti nuomojamą ilgalaikį materialųjį turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis (1) ir atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą) (2) bei 3.12 punktą (2006 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 246 redakcija) – turto valdytojo (nuomotojo) sutikimas perleisti nuomininko teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę, perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti, subnuomoti išnuomotą ilgalaikį materialųjį turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis, atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą) turi būti pagrįstas rašytiniu sutikimu: turtą nuomojančios valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos - steigėjo (išskyrus valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas, kurių steigėjai yra Lietuvos Respublikos Seimas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė) ar institucijų, įstaigų ir organizacijų, įgaliotų vykdyti steigėjų funkcijas, rašytiniu sutikimu; valstybės mokslo ir studijų institucijos - Švietimo ir mokslo ministerijos rašytiniu sutikimu; valstybės įmonės - valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios valstybės institucijos (išskyrus valstybės įmones, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė) rašytiniu sutikimu. Vadinasi, vadovaujantis šiomis nuostatomis teigtina, kad bet kurias teises ir pareigas, atsiradusias iš uosto žemės nuomos sutarties, nuomininkas gali perleisti tik gavęs išankstinį rašytinį VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sutikimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Koralita“ yra sudariusi prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 6 su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“(VAGK b. l. 99–103), kuri pakeista ir papildyta 2007 m. vasario 2 d. sutartimi (VAGK b. l. 106–107). Pagal 2002 m. spalio 10 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20–63/2002ž, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 3448 m² ploto uosto žemės sklypą yra išnuomojusi UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Lietuvos aukščiausiasis teismas, aiškindamas sąvoką „krantinė“, 2007 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad <... juridiniams asmenims krantinė negali būti išnuomota, jiems gali būti tik suteikiama teisė naudotis prie jų nuomojamų žemės sklypų esančiomis krantinėmis ...>. Tai matyti ir iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999–03–02 įsakymo Nr. 70 „Dėl Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“ (2001 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 16 redakcija) 3 punkto „Nuomotojas leidžia Nuomininkui naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais, kurių bendras ilgis .......... m. Hidrotechninių statinių eksploatacijos tvarka nustatyta šios sutarties priede Nr. ........“.

Nors teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ nuomojama uosto žemė ribojasi su krantine ir jai faktiškai priklauso apie 52 metrai krantinės, tačiau hidrotechninių įrenginių perleidimo/suteikimo naudotis sutartis tarp minėtos bendrovės ir pareiškėjos nėra sudaryta. UAB „Koralita“ neturi sudariusi su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrų uosto žemės nuomos sutarties, todėl ji taip pat negali įgyti teisės naudotis ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste esančiais hidrotechniniais statiniais. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2007–12–05 rašte Nr. UD–7.2.11.4168 „Dėl teisės naudotis hidrotechniniais statiniais“ pažymėjo, kad jokio sutikimo dėl teisės naudotis hidrotechniniais statiniais perleidimo nei UAB „Koralita“, nei UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neprašė ir negavo (b. l. 97). Vadinasi, UAB „Koralita“ neįvykdė visų šiai atestuojamos veiklos rūšiai keliamų reikalavimų.

III. Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005–07–12 įsakymo Nr. 3–313 „Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos patvirtinimo 18.3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 daliai:

Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2004 m. vasario 5 d. įstatymo Nr. IX–2000 redakcija) reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrenginiai (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai (1); valstybinės reikšmės keliai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą (2); skrydžių valdymo sistemos įrenginiai (3); viešojo naudojimo geležinkeliai (4)) turi nuosavybės teise priklausyti valstybei ir gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005–07–12 įsakymo Nr. 3–313 „Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos patvirtinimo 18.3 punktą, įmonės, teikiančios jūrų krovinių krovimo paslaugas turi turėti nuomojamas krantines (prieplaukas).

Dėl šių nuostatų 2007 m. birželio 22 d. nutartyje iš dalies yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis konstatavo, kad pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas jūrų uostos krantinės ir kiti infrastruktūros įrenginiai gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį tik įstatyme išvardytoms valstybės įmonėms. Šių įmonių sąraše nėra nei ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, nei atsakovo LKAB „Klaipėdos Smeltė“, taigi šiems juridiniams asmenims krantinė negali būti išnuomota, jiems gali būti tik suteikiama teisė naudotis prie jų nuomojamų žemės sklypų esančiomis krantinėmis (VGAK b. l. 34). Teisė naudotis prie nuomojamų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypų esančiais hidrotechniniais įrenginiais numatyta ir tipinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartyje, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16. Analizuojamu atveju taip pat aktualios ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ 3 punkto nuostatos. Jeigu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomininkai kartu įgyja teisę ir naudotis su nuomojama žeme besiribojančiais hidrotechniniais įrenginiais, tai juos suteikti, perduoti naudotis tretiesiems asmenims galima tik gavus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sutikimą. Taigi kreipiantis dėl atestavimo pažymėjimo – jūrų krovinių krovimas – tretiesiems asmenims būtina sutartis dėl leidimo/suteikimo naudotis hidrotechniniais įrenginiais.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005–07–12 įsakymo Nr. 3–313 „Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos patvirtinimo 18.3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 daliai, todėl prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005–07–12 įsakymo Nr. 3–313 „Dėl Įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarkos patvirtinimo“ teisėtumą, atmestinas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu. Tačiau šiuo atveju pareiškėja nepateikė išsamaus ir detalaus išlaidų apskaičiavimo, iš kurių būtų galima nustatyti konkrečias advokato suteiktas paslaugas ir jų užmokesčio dydžius. Nesant paskaičiavimų dėl išlaidų atlyginimo, neaišku, kokios dydžio išlaidos sudaro bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. darytina išvada, kad pareiškėjai, prašydami atlyginti išlaidas, nepagrindė turėtų išlaidų bylą nagrinėjant teisme. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Koralita“ skundas tenkintinas iš dalies.

Panaikinti Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. V–111 „Dėl UAB „Koralita“ atestavimo pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 2007/01–4R–213 1 punktą.

Kitose dalyse UAB „Koralita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų, nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Veslava RuskanAudrius BakaveckasVioleta Balčytienė