- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-321-366-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00229-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Eligijus Gladutis
- Civilinis ieškovas
- G. G.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-366/2012
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00229-2011-4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2012 m. gegužės 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendžio, kuriuo S. B. vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir byla jo atžvilgiu nutraukta. S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, šiuo nuosprendžiu iš S. B. priteista 14 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., o būtent, kad S. B. 2011 m. liepos 1 d., apie 13.30 val. Panevėžyje, Pramonės gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus – atsižvelgdamas į greitį ir privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tokio atstumo nesilaikė ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir posūkio į kairę sustojusį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. G., nuo susidūrimo smūgio automobilis Škoda Octavia, valstybinis numeri (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamąją dalį ir susidūrė su ten važiavusiu automobiliu Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamų G. T., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivės O. I. K. sveikata – jai konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame žaste, dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžis.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendį, panaikinti jo dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, taikymo. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė vairuoti transporto priemones, neatsižvelgdamas į apelianto ir jo sugyventinės O. I. K. sveikatos pablogėjimą, diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir į būtinybę nuolatos lankytis Kauno akių klinikose, pas Panevėžio m. Konsultacijų poliklinikos specialistus, šeimos gydytoją. Apeliantas pažymi, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina tenkinant buitinius ir socialinius poreikius. Pasak apelianto to padaryti visuomeniniu transportu negalima dėl sveikatos būklės ir visuomeninio transporto važiavimo tik sezono metu, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukeltų aiškiai per griežtas ir pernelyg bei neadekvačiai neigiamas pasekmes. Apeliantas pažymi, kad ankščiau nėra teistas ir baudžiamosios priemonės jam nebuvo taikytos, yra charakterizuojamas teigiamai, be to prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pabrėžia, kad padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų. Mano, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymu baudžiamojo įstatymo tikslai jau yra pasiekti.
Teismo posėdyje apeliantas, jo gynėjas ir prokurorė prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiu teisėtai S. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., ir pagrįstai jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės taikant LR BK 38 str. nuostatas. Tačiau kolegija įvertinusi visumą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, su teismo išvada, kad S. B. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, nesutinka. LR BK 67 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos, t.y. teisės normų pažeidimo, ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Nuteistasis nesutinka su teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukeltų tiek pačiam S. B., tiek dėl sveikatos būklės visokeriopos pagalbos reikalingam jo artimiausiam šeimos nariui, t. y. O. I. K. neigiamas pasekmes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės šeimyninę padėtį, gyvenimo sąlygas užmiestyje, sprendžia, kad apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ypač neigiamai paveiktų ne tiek jo, kiek jo sugyventinės interesus. Nepagrįstai būtų apribota ir suvaržyta minėtų asmenų galimybė judėti, kas yra ypatingai svarbu įvertinus gyvenamą vietą bei sveikatos būklę. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad minėti asmenys turi rimtų sveikatos sutrikimų (b.l. 159-163), nuolatinai gyvena užmiestyje, susisiekimas visuomeniniu transportu yra apsunkintas (b.l. 168,158), todėl teisė vairuoti transporto priemonę yra objektyviai ir pagrįstai reikalinga buitinių, socialinių bei medicininių poreikių tenkinimui.
Kolegija taip pat pažymi, kad draudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus, LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. B. yra senatvės pensininkas, neteistas (b.l.96), veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus, t.y. baustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį dėl to, jog vairavo automobilį neįsijungęs artimųjų žibintų šviesų (b.l. 97), tačiau šis pažeidimas nėra pripažįstamas kaip ypač grubus. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad S. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką būdamas blaivus, iš esmės jis neginčijo nusikalstamos veikos padarymo fakto, be to dėl neatsargia nusikalstama veika padarytų nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymų neatsirado sunkių pasekmių. Tokiu būdu išvardintų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis (atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės yra pensininkas, pragyvena tik iš gaunamos pensijos ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė esant geroms sąlygoms) ir jų pagrindu nepagrįstai S. B. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo realaus pagrindo S. B. uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Be to kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas, yra pernelyg griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų ir jos įgyvendinimas pažeistų proporcingumo reikalavimą.
LR BK 67 str. 2 d. numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai reiškia, kad nėra privaloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Apie tai, kad S. B. nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones jau yra pasisakyta. Tačiau įvertinus S. B. amžių bei pajamas (yra pensininkas), sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, nusikalstamos veikos pobūdi ir aplinkybes bei kitas aplinkybes darytina išvada, jog jam negali būti taikomos ir kitos BK 67 str. išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi jos nepadės įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl S. B. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendis keistinas, kadangi apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai bei nepagrįstai S. B. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise t.y. vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
NUSPRENDŽIA:
S. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.