Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-10 · Civilinė byla Nr. 2S-883-527/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-10
Bylos Nr.
2S-883-527/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
UAB „Soniatranas“
Advokatai
Jolanta Ramoškienė
Civilinė byla Nr. 2S-883-527/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;
procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.2; 121.14; 122.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. K2-6814-638/2010 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei UAB „Soniatranas“ dėl darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2009-03-03 teisme gautu ieškiniu (b. l. 3-5) prašė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir priteisti iš atsakovės darbo užmokestį.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-08-17 priėmė sprendimą už akių (b. l. 30-32), kuriuo ieškinį tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

Ieškovė 2009-11-24 teisme gautu prašymu (b. l. 38) kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, nurodydama, kad jai apie sprendimą už akių tapo žinoma tik 2009-11-17, teismo raštinėje gavus teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą. Ieškovė apie teismo posėdį ir bylos nagrinėjimą nebuvo informuota, todėl teismui negalėjo pateikti pinigų priėmimo kvito, pagrindžiančio jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-26 nutartimi (b. l. 40) atsisakė priimti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes prašymas, pateiktas praleidus 20 d. terminą, kurio atnaujinimo įstatymas nenumato, teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 277 str.). Ieškovė 2009-12-10 atskiruoju skundu (b. l. 43) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-26 nutartį. Kauno apygardos teismas 2010-02-09 nutartimi (b. l. 51-52) atskirąjį skundą patenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-26 nutartį ir ieškovės prašymo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad pagal CPK 277 str. 2 d. iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Terminas papildomo sprendimo priėmimo klausimu iškelti taikomas tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismas šį klausimą iškelia priimdamas nutartį skirti jį nagrinėti teismo posėdyje. Šis terminas nėra naikinamasis - CPK 277 str. nenustato draudimo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui priimti papildomą sprendimą paduoti, todėl teismas šį terminą gali atnaujinti. Praleistas procesinis terminas atnaujinamas ir papildomo sprendimo klausimas išsprendžiamas priimant vieną procesinį dokumentą - papildomą sprendimą arba nutartį, kuria atmetamas pareiškimas priimti papildomą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimo atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 punkto pagrindu, t. y. prašymas yra nenagrinėtinas teisme (b. 1. 40). Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga. Sąvoka, „jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme“, siejama visų pirma su būtinumu laikytis bylų priskyrimą bendrosios kompetencijos teismams reguliuojančių normų reikalavimų. Tai reiškia, kad taikant atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, būtina vadovautis CPK 22 str., kuriuo nustatyta teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismas, atsisakydamas priimti, nutartyje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą (CPK 137 str. 3 d.).

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs klausimą iš naujo, 2010-02-18 nutartimi (b. l. 57-58) atsisakė priimti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad ieškovė 2009-03-03 pateiktame teismui ieškinyje prašė esant CPK nustatytoms sąlygoms priimti sprendimą už akių, tačiau jokių duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kadangi procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko, 2009-05-05 ieškovės atstovė prašė leisti įteikti procesinius dokumentus per antstolį (b. 1. 27). Teismas leido įteikti per antstolį, 2009-07-21 teismui buvo grąžinta šaknelė, patvirtinanti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2009-07-14 (b. 1. 29). Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismas 2009-08-17 priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš dalies patenkino ieškovės ieškinį (b. 1. 30-32). Sprendimo už akių nuorašas 2009-08-18 išsiųstas ieškovei. Teismas laikė, kad ieškovė turėjo galimybę sužinoti apie priimtą sprendimą už akių, nes pati prašė, kad būtų priimtas toks sprendimas, pati rūpinosi procesinių dokumentų įteikimu, žinojo, kas vyksta byloje. Pati sutikdama su teismo sprendimo už akių instituto taikymu atsakovei (b. 1. 4), ieškovė (jos atstovė) turėjo numanyti apie tokios galimybės realumą, susidarius tam sąlygoms, bei pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu. Antra vertus, profesionaliam teisininkui privalu žinoti, kad apie sprendimo už akių priėmimą nei viena bylos šalis nėra informuojama pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė (CPK 133 str. 3 d., 142 str. 4 d.). Iš pateikto išlaidų kvito matyti, kad 500 Lt advokatei ieškovė sumokėjo tik 2009-04-08, t. y. jau po ieškinio teismui pateikimo. CPK 277 str. 2 d. nustato, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimas buvo priimtas 2009-08-17 (b. 1. 30). Teismo nuomone, pareiškėja praleido terminą paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes pateikė jį teismui tik 2009-11-24 (b. 1. 38). Šiuo atveju neturi reikšmės, kada pareiškėja sužinojo apie priimtą sprendimą, nes CPK 277 str. 2 d. sieja termino pradžią ne nuo sužinojimo, o nuo sprendimo priėmimo dienos. CPK 277 str. nenustato draudimo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui priimti papildomą sprendimą paduoti, tačiau pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti. CPK 277 str. nereglamentuoja prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo kriterijų. CPK 3 str. 6 d. nurodo, kad tais atvejais, kai nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas visų pirma turi taikyti įstatymą, reguliuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Įstatymo analogijos būdu taikytinas įstatymas nustatomas atsižvelgiant į tai, kokiame teisiniame institute ir kokioje teisės šakoje susidarė įstatymo spraga. Prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo teisinis reglamentavimas labiausiai panašus į apeliacinio skundo priėmimo reglamentavimą. Pagal analogiją taikytinas CPK 315 str. 2 d. 1 p., kuris nurodo, jog jei skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atnaujinti, prašymas yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ieškovė 2010-02-26 atskiruoju skundu (b. l. 60-61) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nutartį.

Atskirajame skunde nurodoma, kad, teismui negalėjus įteikti atsakovei procesinių dokumentų, ji išreiškė nuomonę dėl jų įteikimo būdo. Procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta posėdžio data, o atsakovei buvo nurodytas 14 d. terminas atsiliepimui į ieškovės ieškinį parengti. Kadangi byla buvo nagrinėjama ginčo teisena, teismas ieškovę privalėjo informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau apie paskirtą bylos nagrinėjimą ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jai ar jos atstovei nebuvo pranešta apie posėdį. Ieškovei nebuvo pranešta apie teismo parengiamąjį ar teismo posėdį, o apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma tik 2009-11-17, kai teismo raštinėje ji gavo teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą. Teismas nutartyje tvirtina, kad ieškovei neva teismo sprendimas buvo išsiųstas tinkamai ir laiku, t. y. 2009-08-18, tačiau ieškovė teismo sprendimo negavo. Kadangi savo atstovei pinigus pagal susitarimą dėl atstovavimo byloje ji perdavė vėliau nei teismui buvo pateiktas ieškinys, ieškovė protingai tikėjosi, kad apie teismo posėdį ieškovė bei jos atstovė bus informuotos ir turės galimybę pateikti teismui kvitą dėl turėtų išlaidų. Kadangi apie posėdžio vietą ir laiką ieškovė ir jos atstovė nebuvo informuotos, teismas nors ir priėmė sprendimą už akių, privalėjo ieškovę tinkamai informuoti apie vykstančius procesus, nes apie kitus veiksmus ieškovę informuodavo, o ieškovė juos tinkamai vykdė. Tokiu būdu teismas pažeidė ieškovės procesines teises, o teismo nutartis turi būti panaikinta, nes ieškinys kildinamas iš darbo teisinių santykių, teismas turėjo galimybę išspręsti klausimą dėl termino ieškovės prašymui pateikti atnaujinimo ir priimti jos prašymą, juolab, kad teismas motyvavo, jog pinigus atstovei ieškovė sumokėjo 2008-04-08, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Jį pateikti ieškovė protingai tikėjo teismo posėdžio dieną. Ieškovei nebuvo žinomos aplinkybės, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendžia, CPK 277 str. 1 d. 3 punktas suteikia galimybę jį išspręsti teismui priimant papildomą sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva. Tačiau, vadovaujantis CPK 277 str. 2 dalimi, iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima tik per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju neturi reikšmės, kada pareiškėja sužinojo apie priimtą sprendimą, nes CPK 277 str. 2 d. sieja termino pradžią ne nuo sužinojimo, o nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kadangi pareiškėja prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė teismui tik 2009-11-24 (b. 1. 38), visiškai akivaizdu, kad pareiškėja praleido terminą, nustatytą CPK 277 str. 2 d., tokiam prašymui paduoti. Nors CPK 277 str. ir nenustato draudimo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui priimti papildomą sprendimą paduoti, tačiau, vadovaujantis CPK 78 str. 2 d., konstatuotina, jog pareiškėja privalėjo pateikti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, o teismui nebuvo jokio įstatyminio pagrindo termino atnaujinimo klausimą svarstyti savo iniciatyva, nesant pareikšto prašymo, tuo labiau, kad ieškovę byloje atstovavo profesionalus teisininkas - advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė.

CPK 277 str. nereglamentuota, kaip turi pasielgti teismas, jeigu prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo paduodamas praleidus CPK 277 str. 2 d. nustatytą 20 d. terminą. CPK 3 str. 6 d. nurodo, kad tais atvejais, kai nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas visų pirma turi taikyti įstatymą, reguliuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Įstatymo analogijos būdu taikytinas įstatymas nustatomas atsižvelgiant į tai, kokiame teisiniame institute ir kokioje teisės šakoje susidarė įstatymo spraga. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo teisinis reglamentavimas labiausiai panašus į apeliacinio skundo priėmimo reglamentavimą. Pagal analogiją taikytinas CPK 315 str. 2 d. 1 p., kuris nurodo, jog jei skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atnaujinti, prašymas yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Kadangi ieškovė per savo atstovę advokato padėjėją Jolantą Ramoškienę prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo padavė praleidusi CPK 277 str. 2 d. nustatytą terminą ir šio termino atnaujinti neprašė, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį prašymą atsisakė priimti CPK 277 str. 2 d. ir 315 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

Dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų apie tai, kad ieškovė ir jos atstovė nebuvo informuotos apie teismo posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, datą, todėl protingai tikėjosi, jog bus informuotos ir dar turės galimybę pateikti teismui kvitą apie turėtas išlaidas, kolegija nepasisako, kadangi šių aplinkybių vertinimas neturi jokios reikšmės šios apeliacijos rezultatui ir gali būti svarbus tik sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti ir dėl prašymo priteisti šis išlaidas pagrįstumo, jeigu praleistas terminas būtų atnaujintas.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atskirąjį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 334–336, 338 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Arūnas RudzinskasIzolda Nėnienė