- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-57-898/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- L. D.
- Advokatai
- Egidijus Vosylis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),
kaltinamojo L. D. gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Egidijaus Vosylio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. D. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kitų asmenų, L. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 283 straipsnio 2 dalyje (Riaušės) ir BK 258 straipsnio 2 dalyje (Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu).
Žemesnės instancijos teismas
1.1. L. D. pagal BK 283 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų (toliau – LR Seimo rūmai), esančių Gedimino pr. 53, Gedimino prospekte, A. Tumėno, A. Goštauto ir Gynėjų gatvėse bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su kitais byloje kaltinamais asmenimis bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) pareigūnams, ir tuo metu, kai minėti bendrininkai nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.40 val., iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., dėl chuliganiškų paskatų išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, smurtavo, niokojo turtą, vartojo necenzūrinius žodžius ir agitavo šalia stovinčius blokuoti Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, mėtė sprogimo efekto pirotechnikos gaminius, betono luitus, akmenis, kiaušinius, butelius ir kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, Lietuvos Respublikos Seimo narius, policijos ir VST tarnybinius automobilius, trukdė Lietuvos Respublikos Seimo nariams bei Lietuvos Respublikos Seimo darbuotojams pasišalinti iš Lietuvos Respublikos Seimo rūmų patalpų, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams atsitraukti nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų pastato 75 metrus bei išsiskirstyti dėl neteisėto protesto, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus, kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką bei pasipriešino policijos ir VST pareigūnams padarydami fizinę ir moralinę žalą <...>, padarydami turtinę žalą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai <...>, VST <...>, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui <...>, padarydami moralinę žalą Lietuvos Respublikos Seimo nariui S. J., L. D., 2021 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu nuo 19.11 val. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. 00.15 val., būdamas šalia Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, A. Tumėno gatvėje, Vilniuje, išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: aktyviai dalyvaudamas riaušėse prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Vilniuje, A. Tumėno gatvėje, riaušių metu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su kitais riaušių dalyviais susikibęs rankomis užtvėrė ir tokiu būdu blokavo A. Tumėno gatvę, sustabdė eismą ir neleido pravažiuoti policijos automobiliui ir kitiems eismo dalyviams, apie 20.47 val. grūmėsi su pareigūnais, konfliktavo su spaudos atstovais, žurnalistais, bei tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ne mažiau kaip tris kartus metė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, spjaudė ant pareigūnų skydų, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į pareigūnų skydą ir pareigūnams rodė necenzūrinius gestus, tuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.
1.2. Be to, L. D. kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl to, kad neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2021 m. pradžios, įgijo sulenkiamą peilį su užrašu ant geležtės „AK-47 CCCP“, kuris yra pramoninės gamybos kovinis (taktinis) peilis (stilizuotas kaip peilis-durtuvas, nors realiai nėra pritaikytas tvirtinti prie šaunamojo ginklo), turintis automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm, dėl to priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi skyrė kaltinamajam L. D. kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo L. D. paieška.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2024 m. sausio 27 d. 10.45 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. nutartimi, patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą, kaltinamajam L. D., palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Teismas nustatė suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytas suėmimo taikymo sąlygas. Nutartimi padaryta išvada, kad tik kaltinamajam taikant kardomąją priemonę – suėmimą, galima pasiekti tikslus, numatytus BPK 119 straipsnyje.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu kaltinamojo L. D. gynėjas advokatas E. Vosylis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. priimtą nutartį, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (suėmimas), paskiriant jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Taip pat prašo nagrinėjant skundą išklausyti kaltinamąjį.
4.1. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvais bei argumentacija, faktinės situacijos vertinimu ir paskirtu suėmimu, nes, gynėjo įsitikinimu, yra reali galimybė BPK numatytų tikslų pasiekti netaikant kraštutinės kardomosios priemonės (suėmimo). Nekvestionuojama, kad kaltinamasis iki faktinio suėmimo dalyvavo tik pirmame teisiamajame posėdyje ir į kitus teisiamuosius posėdžius neatvyko, tačiau (galimai dėl didelės bylos apimties ir/ar kaltinamųjų gausos) nebuvo detaliai įsigilinta dėl kokių priežasčių kaltinamasis taip elgėsi, t. y. šiai dienai, nėra išspręstas klausimas dėl kaltinamojo ligos, kuri galimai ir gali būti pagrindine tokio nebūdingo L. D. elgesio priežastimi.
4.2. Pastebėta, kad apylinkės teismui, nagrinėjančiam anksčiau nurodytą baudžiamąją bylą, 2023 m. lapkričio 2 d. buvo pateiktas prašymas dėl psichiatrinės/psichologinės ekspertizės skyrimo kaltinamajam, o 2023 m. gruodžio 8 d. teismui papildomai pateikti ir kaltinamojo medicininiai dokumentai, gauti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės – (duomenys neskelbtini) klinikų, kuriuose nurodyta, jog L. D. buvo gydytas stacionare (duomenys neskelbtini) skyriuje ir daug kartų gydytas ambulatoriškai (duomenys neskelbtini) ligų ambulatoriniame skyriuje. Gynėjo advokato nuomone, neįsigilinus į kaltinamojo elgesio priežastis (galimai turimą ligą ir pan.), pati griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas) paskirta skubotai, nepabandžius taikyti švelnesnes kardomąsias (galimai būtinybę jį gydyti) priemones.
4.3. Skunde teigiama, kad toks nebūdingas kaltinamajam elgesys, leidžia manyti, jog L. D. gali turėti sveikatos problemų, galimai yra nepakaltinamas (BK 17 straipsnis) ar ribotai pakaltinamas (BK 18 straipsnis) ir negali atsakyti/suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2024 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog nesuprato ką kalba liudytojas ir teismui nurodė, kad jis turi elgesio sutrikimą. Tai tik sustiprina argumentus, jog kaltinamasis turi psichikos ligą, kas galimai ir turėjo įtakos jo elgesiui. Be to, skunde nurodyta, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), gyvena kartu su drauge, individualios veiklos pagrindu dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat, kaltinamojo atžvilgiu jau paskelbtas kaltinamasis aktas teisme, jis sutiko duoti parodymus po visų liudytojų apklausos. Tokie duomenys anksčiau nebuvo žinomi (tam tikri procesiniai veiksmai nebuvo atlikti), o dabar ši faktinė situacija (turi kur gyventi, dirba, baudžiamosios bylos proceso veiksmuose dalyvavo) vertintina kaltinamojo naudai ir suėmimo pagrindų taikymo išnykimui.
4.4. Pastebėta, kad vien tik 2024 metais yra suplanuota virš 60 teisiamųjų posėdžių, kurių metu, labai tikėtina, parodymų kaltinamieji dar nespės duoti, todėl šiais metais (labai tikėtina) nebus priimtas teismo procesinis sprendimas. Dėl šios priežasties, gynėjo vertinimu, paskirtoji kardomoji priemonė – suėmimas (nors ir nustatytas ankstesnis kaltinamojo neleistinas elgesys nelankant teisiamųjų posėdžių) yra iš esmės neproporcinga ir per griežta priemonė. Be kita ko, kaltinamasis teisme paaiškino, jog dėl savo elgesio sutrikimo anksčiau nesuprato teisiamųjų posėdžių nelankymo svarbos ir patikino, jog ateityje laikysis nustatytos tvarkos, todėl skunde teigiama, kad suėmimo faktas jau iš esmės davė pakankamą poveikį L. D. ir tolimesnėje perspektyvoje BPK numatytų tikslų iš ties būtų galima pasiekti švelnesne kardomąją priemone nei suėmimas arba švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu.
4.5. Šioje baudžiamojoje byloje jau yra precedentas ir vienam iš kaltinamųjų už teisiamųjų posėdžių nelankymą/tvarkos pažeidimus buvo paskirta intensyvi priežiūra. Mano, kad tokios kardomosios priemonės paskyrimas galėtų būti skiriamas ir L. D., taip suteikiant jauno amžiaus asmeniui dirbti, o ne būti išlaikomam mokesčių mokėtojų. Pažymėta, jog kardomoji priemonė suėmimas, t. y. ultima ratio (kraštutinė) priemonė, kuri gali būti taikytina tik įvertinus šios priemonės taikymo būtinumą ir proporcingumą (BPK 11 straipsnis). Be to, gynėjo vertinimu, suėmimo taikymas tik formaliais pagrindais netoleruotinas ir smerktinas.
5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo L. D. gynėjas skundą palaikė ir prašė skundžiamą nutartį panaikinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO sistema) esančiais duomenimis, įvertinusi kaltinamojo gynėjo advokato E. Vosylio skunde nurodytus teiginius ir argumentus, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nustatant paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas.
7. Nagrinėjamu atveju skundu kaltinamojo gynėjas, be kita ko, prašė užtikrinti ir L. D. dalyvavimą teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 130 straipsniu suimtojo dalyvavimas šiame teismo posėdyje nėra privalomas: į posėdį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Apie būtinybę suimtajam dalyvauti teismo posėdyje sprendžia teismas. Šiuo konkrečiu atveju teismas objektyvios būtinybės pristatyti suimtąjį L. D. į teismo posėdį nenustatė, be to, jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios būtinybę užtikrinti suimtojo dalyvavimą teismo posėdyje, nenurodė ir kaltinamojo gynėjas, todėl prašymas netenkinamas.
8. Analizuojant skundo argumentus, pabrėžtina, kad BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas ar yra įstatyme numatytos sąlygos bei pagrindai kardomajai priemonei taikyti. Taigi, apygardos teismas, nagrinėjantis skundą dėl skundžiamos nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas 1 (vienam) mėnesiui, nevertina skunde dėstomų argumentų dėl psichiatrinės/psichologinės ekspertizės (ne)skyrimo, nes tokio pobūdžio prašymas jau buvo paduotas pirmosios instancijos teismui ir dėl šio prašymo sprendimą priims, būtent šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas (BPK 286 straipsnis). Taip pat skunde gynėjas akcentuoja, jog L. D. galimai dėl ligos nesuvokia vykstančių procesų svarbos ir/ar negali kontroliuoti savo elgesio, kadangi iš 2023 m. lapkričio 16 d. rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų elektroninio pacientų registro ir ligoninės informacinės sistemos duomenimis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d. L. D. buvo vieną kartą registruotas stacionare, kai gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje (2015 m.) ir daug kartų ambulatoriškai (duomenys neskelbtini) ligų ambulatoriniame skyriuje (2013-2014 m.). Tačiau, pažymėtina, jog aptariami L. D. gydymosi įrašai yra pakankamai seni, o iš ĮKNR duomenų matyti, jog 2017 m., 2019 m. jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose šio asmens pakaltinamumo klausimas turėjo būti sprendžiamas ir šie duomenys turėjo būti vertinami, tačiau ikiteisminiai tyrimai nutraukti kitais pagrindais, t. y. ne dėl to, kad asmuo tuo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas. Taigi, apygardos teismo įsitikinimu, gynėjo pateiktas raštas, šiuo konkrečiu atveju, yra reikšmingas sprendžiant kaltinamojo (ne)pakaltinamumo klausimus, bet ne vertinant kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumą bei pagrįstumą.
9. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. L. D. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje įtvirtinta baudos arba arešto bausmė, tačiau už BK 283 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, įstatymas numato galimybę skirti tik laisvės atėmimo iki 6 (šešerių) metų bausmę, tad BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga tenkinama. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti asmeniui kardomąją priemonę suėmimą, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti byloje esančiuose nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymuose, asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokoluose, apžiūrų protokoluose apklausos protokoluose, kitoje bylos medžiagoje. Nagrinėjamu aspektu būtina pabrėžti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo, nesprendžia suimtojo kaltės klausimo, bylos duomenų netiria ir kaip jau paminėta, nesprendžia jo (ne)pakaltinamumo klausimų, nes tai daroma tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Aptartų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo klausimą, klaidų dėl duomenų pakankamumo vertinimo nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
11. Kaip jau paminėta, skundžiama nutartimi kaltinamajam buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas, konstatavus, jog šiuo atveju yra vienas iš suėmimo pagrindų, t. y, esant manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas kaltinamajam suėmimą šiuo pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo riziką ikiteisminio tyrimo teisėjas tinkamai įvertino įstatyme numatytos L. D. gresiančios bausmės dydį kitų kardomosios priemonės taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste, t. y. teismas atsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ‒ įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, kurios yra pakankamos nustatant suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
12. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į tai, jog kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau šios kardomosios priemonės jis nesilaikė ir ją pažeidė, t. y. L. D. buvo išvykęs į užsienį – (duomenys neskelbtini), apie tai nepranešęs apylinkės teismui. Be to, teismas nustatė, jog kaltinamasis pažeidė ne tik jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, bet jis ir be pateisinamų priežasčių neatvyko į šiuo metu nagrinėjamos baudžiamosios bylos posėdžius, atvesdinti L. D. į 2023 m. lapkričio 22 d., 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžius taip pat nepavyko. Iš Liteko sistemoje esančių duomenų matyti, kaltinamasis dalyvavo tik pirmame, t. y. 2023 m. balandžio 26 d. vykusiame, teisiamajame posėdyje ir būdamas tinkamai informuotas apie kitus vyksiančius teisiamuosius posėdžius neatvyko. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskelbta šio asmens paieška. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas neleistinais būdais išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Nors skunde kaltinamojo gynėjas nurodė, kad tokia apylinkės teismo padaryta išvada yra nepagrįsta, kadangi L. D. turi gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)), gyvena kartu su drauge, individualios veiklos pagrindu dirba (duomenys neskelbtini), be to, atkreipė dėmesį į tai, jog kaltinamasis šiuo metu dalyvauja baudžiamosios bylos proceso veiksmuose, tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs šiuos skunde išdėstytus argumentus konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nei draugė su kuria L. D. gyvena (nevedęs), nei darbas (duomenys neskelbtini) nebuvo kliūtis kaltinamajam išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) be leidimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nors kaltinamasis praeityje nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka. Be kita ko, aukštesnysis teismas įvertinęs skunde nurodytą argumentą, jog kaltinamasis būdamas laisvėje bus pasiekiamas anksčiau nurodytu gyvenamosios vietos adresu, pastebi, kad L. D. elgesys iki kardomosios priemonės – suėmimo, leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, kaltinamojo gyvenamoji vieta nebuvo pastovi (tiek vykdant nutartis dėl atvesdinimo pareigūnai negalėjo rasti L. D. gyvenamoje vietoje, tiek teismo šaukimų jam nepavykdavo įteikti, jis nedalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose ir nuotoliniu būdu), todėl sutikti su gynėjo skunde išdėstyta pozicija bei vertinti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis nesielgs tokiu pačiu būdu, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog suimtasis nėra saistomas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka, o skunde išdėstyti argumentai nepaneigia galimos rizikos, jog kaltinamasis, suvokdamas gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą, gali pasinaudoti galimybe ir išvykti į užsienį (iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ankstesnė kaltinamojo darbinė veikla buvo susijusi su išvykimu į užsienį) bei vengti dalyvauti procese – bėgti (slėptis) nuo teismo. Apygardos teismo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra konstatuotas pagrįstai, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimas šiuo atveju būtų netikslingas.
15. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje įvertinęs pirmiau aptartas faktines aplinkybes pagrįstai konstatavo, jog švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas šiuo atveju neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei atsižvelgdamas į aplinkybę, jog už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis), pagrįstai nustatė L. D. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui. Šio rezultato (kaltinamojo dalyvavimo procese), teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje, nebūtų galima pasiekti ir taikant skunde nurodytą švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nes ja, nors ir būtų tam tikru mastu (mažesniu, nei suėmimo atveju) suvaržyta kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė, L. D. būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau nebūtų visiškai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo. Apygardos teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ir dėl kitų švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių efektyvumo šioje proceso stadijoje, kadangi kitos kardomosios priemonės, nebus pakankamos užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese. Pabrėžtina, jog kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. Pažymėtina ir tai, jog kardomoji priemonė, įvertinus pasikeitusias aplinkybes, teisminiame nagrinėjime gali būti keičiama į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (užstatą kartu su namų areštu ar intensyvia priežiūra ir k.t.), tačiau šiuo metu, kaip jau paminėta, tokių aplinkybių nenustatyta, kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. D. nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Egidijaus Vosylio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.