Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. R. ir R. R. skundą dėl notarės Dangiros Martinonytės-Mieželienės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo R. U., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš pareiškėjų teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių notarės pateiktų paveldėjimo bylos Nr. 41/2011 dokumentų nuorašų, 2011-03-17 mirė pareiškėjų ir suinteresuoto asmens mama J. U. (paveldėjimo byla Nr. 41-2011, b.l. 5, 6-7, 10, 11, 12). Mirusioji testamentu visą turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjoms ir suinteresuotam asmeniui (paveldėjimo byla Nr. 41-2011, b.l. 8). Pareiškėjos per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarę priimdamos mirusiosios palikimą (CK 5.50 straipsnis) (paveldėjimo byla Nr. 41-2011, b.l. 3, 4). 2011-12-27 prašymu pareiškėjos kreipėsi į notarę, prašydamos suinteresuoto asmens palikimo dalį padalinti pareiškėjoms lygiomis dalimis ir išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimus (civ. b.l. 6; paveldėjimo byla Nr. 41/2011, b.l. 33). 2012-01-30 notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi yra dar vienas įpėdinis – suinteresuotas asmuo, kuris į notaro biurą nesikreipė ir jo valia dėl palikimo priėmimo nežinoma (civ. b.l. 7; paveldėjimo byla Nr. 41-2011, b.l. 64).

CK 5.1 straipsnyje nurodoma, kad paveldėjimas- tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimui priimti įpėdinis turi atlikti juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kuriais būtų išreikšta šio asmens valia dėl teisės į palikimą įgyvendinimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi testamentinis įpėdinis pagal įstatymą- mirusiosios sūnus R. U. - per įstatymo nustatytą terminą, jokių veiksmų, siekdamas priimti mirusiosios palikimą, neatliko, darytina išvada, kad palikimo jis nepriėmė. Vadovaujantis CK 5.60 straipsnio 2 dalimi, palikimo nepriėmimas ir palikimo atsisakymas turi tas pačias teisines pasekmes. Todėl kito paveldėtojo palikimo nepriėmimas negalėjo būti priežastimi notarei neišduoti palikimą priėmusioms pareiškėjoms paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnį, notaras yra įpareigotas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą tiktai tuo atveju, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams, ar neatitinka jų reikalavimų. Kadangi šiuo atveju paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas jokiems įstatymams neprieštaravo, atitiko visus įstatymų keliamus reikalavimus, todėl notarė turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.

Kitoks Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius, aiškinimas, nagrinėjamu atveju prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi būtų akivaizdžiai pažeistos sąžiningų paveldėjimo civilinių teisinių santykių dalyvių- pareiškėjų, kurios per įstatymo nustatytą terminą atliko visus CK numatytus palikimo priėmimo veiksmus, teisės. Kitam testamentiniam įpėdiniui per įstatymo nustatytą terminą nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo ir neatliekant jokių kitų teisinių veiksmų, įpėdinės, kurios per įstatymo nustatytą terminą atliko visus CK numatytus palikimo priėmimo veiksmus, niekada negalėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimų ir įgyvendinti savo, kaip turto paveldėtojų, teisių.

Notarė nurodė, kad paveldėjimo byloje atliekami veiksmai, siekiant informuoti testamentinį įpėdinį – suinteresuotą asmenį, apie palikimą. „Įpėdinis turi priimti palikimą aktyviais veiksmais. Jeigu per įstatymo nustatytą terminą įpėdinis valios neišreiškė, notaras turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams. Notaras neprivalo ieškoti įpėdinių.“ (Konsultacija „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kai ne visi įpėdiniai yra pareiškę valią“, Patvirtinta Lietuvos Notarų rūmų prezidiumo 2008-12-29 nutarimu Nr. 9.1.). Pilnai užtenka, kad notaras, įgyvendindamas LR notariato įstatymo jam įtvirtintas pareigas juridiškai įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, įspėtu įpėdinius, kurie kreipiasi dėl palikimo, kad jei yra dar ir kitų asmenų, galinčių būti šaukiamais paveldėti, o įpėdiniai tokius duomenis nuslepia, jie prisiima riziką, kad tokiems asmenims, vėliau sužinojusiems apie palikimą ir palikimo priėmimo terminą praleidusiems dėl svarbių priežasčių, teismo sprendimu terminas galės būti pratęstas, t.y. įpėdiniai turi būti įspėti apie teisminių ginčų riziką.

Be to, kaip matyti iš paveldėjimo bylos medžiagos, notarė atliko visą eilę veiksmų, siekdama surinkti duomenis apie suinteresuotą asmenį: padarytos užklausos į Gyventojų registrą, SODRĄ, teritorinę darbo biržą, užklausti teismai dėl kreipimosi dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ar dėl termino palikimui priimti pratęsimo, apie mirusiosios testamento paskelbimą pranešta viešai. Teismas sprendžia, kad notarė veikė pakankamai aktyviai, siekdama apginti testamentinio įpėdinio – suinteresuoto asmens subjektines teises, tačiau atkreipia dėmesį, kad nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo jau daugiau kaip metai (CK 5.8. straipsnis), ilgas terminas apsunkina kitų įpėdinių padėti ir galimybę tinkamai rūpintis testatorės paliktu turtu, tuo pažeidžiamos aktyvių, t.y. palikimą priėmusių įpėdinių, teisės ir teisėti interesai. Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad skundo tenkinimas ir priimama teismo nutartis neapriboja kito testamentinio įpėdinio - mirusiosios J. U. sūnaus R. U. - civilinių teisių. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimų išdavimas pareiškėjoms, neužkerta kelio kitam įpėdiniui pagal testamentą, realizuoti savo kaip įpėdinio teises kitais įstatymo numatytais būdais. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimų išdavimas pareiškėjoms, neužkerta kitam įpėdiniui nei galimybės įstatymų nustatyta bendra tvarka kreiptis teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto- palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą fakto- nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nei galimybės bendra tvarka kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (CPK 576- 578 straipsniai). Realizuodamas šias savo teises kitas įpėdinis taip pat turi teisę ir ginčyti pareiškėjų palikimo priėmimo teisėtumą bei bendra tvarka teisme pareikšti reikalavimą, dėl notarės išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais pilnai ar iš dalies.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjų skundas tenkintinas, notarė įpareigotina atlikti notarinį veiksmą (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos D. R. atstovas pagal įgaliojimą yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį už skundą dėl notaro veiksmų. Kadangi už skundus dėl notarų veiksmų žyminis mokestis nėra mokamas, jis pareiškėjos atstovui yra grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 291 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjų D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto 14-ojo notaro biuro notarės Dangiros Martinonytės-Mieželienės 2012-01-30 nutarimą „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigoti notarę atlikti prašomą notarinį veiksmą – palikimo dalį, priklausiusią testamentiniam įpėdiniui R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir išduoti D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą liudijimus.

Įpareigoti Kauno apskrities VMI grąžinti pareiškėjos D. R. atstovui pagal įgaliojimą L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paduodant skundą dėl notaro veiksmų sumokėtą žyminį mokestį – 100 Lt (vienas šimtas Lt), sumokėtą 2012-02-20, mokėjimo nurodymo Nr. 449607.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.