Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-101-265/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
2A-101-265/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04865-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
N. R.
Advokatai
Petras Matažinskas
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-101-265/2010Teisėjas D. Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-04865-2009-5)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui V. R., ieškovo atstovui advokatui Petrui Matažinskui, atsakovei N. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriais prašė: dėl atsakovės N. R. kaltės nutraukti santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1984-04-27; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; įpareigoti atsakovę netrukdyti bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime; priteisti iš ieškovo 47/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymą sūnui; priteisti ieškovui 2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); palikti santuokos metu turėtas pavardes. Nurodė, dėl religinių įsitikinimų skirtumo iškilo šeimoje nesutarimai, prasidėjo barniai, ginčai. Šeima visą laiką buvo krikščioniškų pažiūrų, tačiau atsakovė po kurio laiko pradėjo domėtis kita religine pakraipa – Jehovos liudytojais. Į minėtos reginės bendruomenės judėjimą įtraukė ir sūnų, norėjo įtraukti ir ieškovą. Ieškovas su tuo nesutiko, bandė atsakovę atkalbėti nuo šio tikėjimo, nes jis nesuderinamas su jų krikščioniškomis pažiūromis bei tradicijomis. Ieškovas nurodė, kad dėl šeimos iširimo kalta atsakovė, kadangi ji pažeidė įsipareigojimus gerbti jį, laikytis krikščioniškųjų tradicijų, būti lojali.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Prašė nenutraukti santuokos tarp jos ir ieškovo ir skirti susitaikymo terminą. Kartu prašė, jei būtų nutraukta santuoka, sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja; iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisti po 1000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; palikti santuokos metu turėtas pavardes; išregistruoti ieškovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jos ir atsakovo santuoka buvo darni ir ji, pasirinkdama Jehovos liudytojų religinę bendruomenę, jokių teisės normų nepažeidė. Ieškovas 2007-04-17 išėjo iš namų ir paliko šeimą, o ji laikėsi ir iki šiol laikosi duotos priesaikos – gerbti vyrą, jį mylėti ir būti jam ištikima ir lojali. Nurodė, jog visada rūpinosi savo vaikais, dirbo dėl jų išlaikymo, o ieškovas jau dvejus metus mažai prisideda prie sūnaus Martyno išlaikymo, nerodo noro bendrauti su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-24 sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Tesimas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ją nutraukė. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „R.“. Santuokos metu įgytą turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), padalino natūra taip: ieškovui priteisė 47/100 dalis šio buto bei abu žemės sklypus; atsakovei priteisė 53/100 dalis minėto buto. Nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą nustatė su motina, t.y. atsakove N. R.. Teismas taip pat priteisė nepilnamečiui vaikui M. R. išlaikymą turtu – priteisė 47/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei periodinėmis išmokomis – po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2009-07-22 iki vaiko pilnametystės. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė. Iš atsakovės ieškovui priteisė 1638 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad santuoka faktiškai iširusi, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą LR CK 3.27 str., todėl priėjo išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas taip pat padarė išvadą, kad santuokoje įgyto turto (dviejų kambarių buto ir dviejų žemės sklypų) padalijimas natūra atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų. Įvertinęs tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas rado pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovui priteisė 47/100 buto dalis, kurių vertė yra 99277,16 Lt, atsakovei priteisė 53/100 buto dalis, kurių vertė – 111950,84 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui tenka mažesnė santuokoje įgyto turto dalis, jam priteisė du žemės sklypus, kurių bendra vertė 5448 Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas prašė jo dalį buto priteisti nepilnamečiam vaikui kaip išlaikymą ir atsakovė tam neprieštaravo, bei įvertinęs, kad tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, nepilnamečiui vaikui priteisė išlaikymą turtu, t.y. priteisė 47/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat akcentavo, jog priteisus išlaikymą vien turtu nebūtų visapusiškai patenkinti nepilnamečio vaiko interesai, todėl iš ieškovo taip pat priteisė ir išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Atsakovas V. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-24 sprendimą dalyje dėl 400 Lt išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui M. R. pakeisti ir priteisti išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad išlaikymas sūnui priteistas turtu, t.y. jam priklausančia 47/100 dalimi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 99277,16 Lt. Be to, jis sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas sūnui pinigais, mokant po 200 Lt periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymi, kad sūnų yra apdraudęs iki pilnametystės ir kiekvieną mėnesį moka 40 Lt draudiminę išmoką. Taip pat neprieštarauja, kad sūnus apsigyventų pas jį ir tokiu būdu palengvintų atsakovės naštą išlaikyti sūnų. Todėl mano, kad prisiėmė didesnę dalį išlaidų išlaikyti sūnų, o atsakovė piktnaudžiauja savo padėtimi, nerodo noro įsidarbinti ir tokiu būdu vykdyti prievolę išlaikyti sūnų materialiai.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo nurodo, kad keisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, teikė prioritetą vaiko teisėms ir interesams, atsižvelgė į vaiko poreikius, jo sveikatos būklę. Nurodo, kad ieškovas turi nuolatinį darbą, gauna pensiją, jo mėnesio pajamos sudaro apie 3000 Lt, todėl jis realiai gali teikti kas mėnesį 400 Lt išlaikymą sūnui. Ieškovui po santuokos nutraukimo atiteko du žemės sklypai, kurių vertė, atsakovės manymu, šiuo metu viršija jai ir sūnui priteisto buto vertę, nes butas yra 1971 m. statybos, nedidelio ploto, nepaklausioje vietoje. Nurodo, kad šiuo metu dirba draudimo tarpininke, tačiau jos gaunamų pajamų nepakanka patenkinti netgi elementarių vaiko fiziologinių poreikių, o sūnaus mokymuisi ir gydymui būtinos papildomos lėšos. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo forma atitinka nepilnamečio sūnaus interesus, jos ir atsakovo turtinę padėtį.

Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu atsakovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra 600-700 Lt. Ieškovas nurodė, kad jo atlyginimas per mėnesį vidutiniškai apie 2000 Lt atskaičius mokesčius, jis taip pat gauna 280 Lt dydžio pensiją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Prašo sumažinti šį dydį iki 200 Lt.

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. LR CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymą vaikui priteisė ne tik periodinėmis išmokomis, bet ir turtu – 47/100 dalimis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šį dviejų kambarių 47,35 kv.m. ploto butą pirmosios instancijos teismas padalino natūra ir 47/100 dalis buto priteisė ieškovui, o 53/100 dalis – atsakovei. Ieškovui taip pat priteisė du 0,0600 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šalys neginčija tokio turto padalijimo, tačiau atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad sprendžiant turto padalijimo klausimą nurodyta nereali buto vidutinė rinkos vertė – t.y. 211228 Lt, šiuo metu šio buto vertė yra žymiai mažesnė, o ieškovui priteistų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė viršija buto vidutinės rinkos vertę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (LR CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Atsakovė jokių įrodymų dėl santuokos metu įgyto turto vidutinės rinkos vertės nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, nustatytos turto vertės neginčijo, todėl jos argumentai dėl turto vertės vertintini kritiškai. Laikytina, kad turto vidutinę rinkos vertę pagrindžia byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 13-17), todėl iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisto 47/100 dalių buto vertė lygi 99277,16 Lt .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors išlaikymas vaikui iš ieškovo priteistas nekilnojamu turtu, t.y. buto dalimi, kuriame vaikas faktiškai gyvena su mama, ir tai užtikrina vaiko teisę į būstą, tačiau tokia išlaikymo forma savo prigimtimi nėra skirta nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui. Vaiko pilnaverčiam vystymuisi reikalingos kasdieninės periodinės lėšos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų, t.y. vienos minimalios mėnesinės algos dydį, taip pat įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo amžių atitinkančius kasdienius poreikius bei kiekvieno iš tėvų finansinę padėtį, priteisė iš ieškovo po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedirbo, buvo registruota darbo biržoje. Tuo tarpu šiuo metu atsakovė dirba draudimo tarpininke, jos pajamos yra apie 600-700 Lt per mėnesį. Be to, atsakovė, atsižvelgiant į jos amžių, patirtį, taip pat turi pareigą imtis priemonių, kad gautų didesnes pajamas ir galėtų teikti didesnį išlaikymą sūnui. Taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovei priteistos 53/100 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė, remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, yra žymiai didesnė nei ieškovui priteistų žemės sklypų vertė.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas be išlaikymo turtu bei periodinėmis išmokomis savo nepilnametį vaiką remia ir kitais būdais – sūnų apdraudęs kaupiamuoju gyvybės draudimu, už kurį kiekvieną mėnesį moka po 40 Lt (b.l. 93), taip pat sutinka, kad sūnus bet kada gali pagyventi pas jį ir tokiu būdu ieškovas sumažintų atsakovei tenkančių išlaidų vaiko išlaikymui dalį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant išlaikyti proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties principą ir užtikrinti būtinus nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovo reikalavimas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-24 sprendimo dalį, sumažinant išlaikymo dydį nuo 400 iki 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, tenkintinas iš dalies. Iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. R. kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės mokamomis 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis (LR CK 3.192 str. 2, 3 d., 3.194 str. 3d., 3.196 str. 1 d. 1p.). Teisėjų kolegijos manymu, toks ieškovo skiriamas išlaikymas sūnui kartu su priteistu išlaikymu turtu bei įskaitant motinos teikiamą išlaikymą užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitiktų tėvų esamą materialinę padėtį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-24 sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. R. priteisimo periodinėmis išmokomis dydžio keistina (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Iš ieškovo V. R. nepilnamečiui vaikui M. R. priteistinas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-22 iki vaiko pilnametystės.

Iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam priteistinas sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atlyginimas (LR CPK 302 str., 93 str. 2 d.). Ieškovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 72 Lt žyminį mokestį, todėl pagal patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus iš atsakovės ieškovui priteistina 36 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. R. priteisimo periodinėmis išmokomis. Iš ieškovo V. R. nepilnamečiui vaikui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 300 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2009-07-22 iki vaiko pilnametystės.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš atsakovės N. R. ieškovui V. R. priteisti 36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasTeisėjai Audrius SaulėnasErika Misiūnienė