Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2021-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-264-569/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
e2-264-569/2021
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00204-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
D. G.
Kategorijos
Civiline byla Nr. e2-264-569/2021m.Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00204-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovės atstovams bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui M. S., advokatui D. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskalbtini) ‘‘ ieškinį atsakovui D. G. dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė BUAB ,, (duomenys neskalbtini) ‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. G. 42 965,67 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės atstovai bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo M. S., advokatas D. U. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskalbtini)“, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Tavix“ (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo eilės numeris B-JA340).

3. Pagal Juridinių asmenų registro išrašo duomenis nuo 2015-06-26 iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovo pareigas vykdė atsakovas D. G., jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Iš viešai prieinamos informacijos ir kreditorių pateiktų duomenų yra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nevykdė imperatyvios įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei, todėl jis privalo atlyginti dėl tokio neveikimo kilusius nuostolius. Bendrovės bankroto byloje yra patvirtinta 49 318,78 Eur kreditorių finansinių reikalavimų.

4. Kaip matyti iš bendrovės finansinių atskaitomybių dokumentų, nuo pat 2016 metų bendrovė neturėjo jokio vertingesnio turto, visą bendrovės turtą sudarė per vienerius metus gautino sumos ir menkavertis ilgalaikis turtas, t. y. automobilis. Automobilis Citroen, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bankroto procese buvo realizuotas už 735,00 Eur. Nors bendrovė nuo 2016 m. į savo finansines ataskaitas įtraukdavo per vienerius metus gautinas sumas, tačiau teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

5. 2018-11-15 ieškovė turėjo finansinį įsipareigojimą VMI, kuris sudarė 5 618,11 Eur. Kadangi į 2018 metų balansą įrašyto ilgalaikio turto vertė sudarė tik 793,00 Eur, o kitą bendrovės turtą sudarė beviltiškos gautinos sumos, todėl laikytina, kad vėliausiai 2018-11-15 ieškovė faktiškai buvo nemoki. Šiaulių apygardos teismas ieškovei bankroto bylą iškėlė remiantis 2016 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Todėl darytina išvada, jog ieškovė faktiškai nemokia buvo netgi anksčiau nei 2018-11-15. Po šiame ieškinyje nurodyto ieškovės nemokumo momento, t. y. po 2018-11-15 iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės finansiniai įsipareigojimai išaugo iki 49 318,78 Eur. Atsakovas, kaip ieškovės vienasmenis valdymo organas, yra atsakingas dėl to, jog ieškovei tapus nemokia nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nebuvo sustabdytas bendrovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams didėjimas.

6. Kadangi atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado galiojant Įmonių bankroto įstatymui, todėl, vertinant atsakovo civilinės atsakomybės pagrindus, taikytinos būtent ĮBĮ normos. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ buvo nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui). ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numatė, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai ieškovei.

7. Remiantis CK 6.249 straipsniu 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Po ieškinyje nurodyto bendrovės nemokumo momento, t. y. po 2018-11-15 iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės finansiniai įsipareigojimai išaugo iki 49 318,78 Eur. Žalos dydis šioje byloje apskaičiuotinas iš bendro išaugusio ieškovės skolų dydžio minusuojant iki nemokumo momento – 2018-11-15 – susidariusias ieškovės skolas: 1) įsiskolinimą VMI 1850,68 Eur; 2) susidariusią skolą 438,02 Eur buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,Apskaita AG‘‘ pagal 2018-09-28 PVM sąskaitą faktūrą; 3) už realizuotą ieškovei priklausiusį automobilį gautą 735,00 Eur sumą. Todėl atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala ieškovei sudaro 46 295,08 Eur. Tačiau ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad galimybė išsiieškoti žalą iš atsakovo yra maža, ieškinio reikalavimo nekeičia ir pasilieka prie ieškinyje nurodytos ieškinio sumos – 42 965,67 Eur.

8. Tuo atveju, jei atsakovas būtų įvykdęs įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai bendrovei, jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams būtų nustoję didėti, taigi nebūtų atsiradusi žala. Ieškovės nuomone, yra pakankamas pagrindas šioje byloje konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, bendrovės administracijos vadovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti, o minėtą kaltės prezumpciją privalo paneigti atsakovas.

9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir sistemiškai jį taikant su CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10. Atsakovas D. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

11. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskalbtini), kuria iškėlė UAB „(duomenys neskalbtini) ‘‘ bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirta MB ,,Tavix‘‘. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB ,, (duomenys neskalbtini) ‘‘ vadovas ir vienintelis akcininkas nuo įmonės įregistravimo - 2015-06-16 - iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas D. G.. Iš kreditorinių reikalavimų susidarymo lentelės matyti, kad, iškėlus bankroto bylą, ieškovės kreditorinių reikalavimų suma sudarė 49 318,78 Eur.

12. 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo paskirta 500,00 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Bauda atsakovui buvo paskirta už tai, kad jis, kaip bendrovės vadovas, nevykdė pareigos perduoti bendrovės finansinius dokumentus bei turtą bankroto administratoriui. 2020 m. sausio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo apribota teisė 5 metus eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, kadangi atsakovas ir toliau nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės finansinius dokumentus bei turtą.

13. Bankroto administratorius, gindamas ieškovės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismą dėl ieškovei padarytos žalos priteisimo iš įmonės vadovo, kadangi jis nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo ir bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

14. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (ji negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais). Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB ,, (duomenys neskalbtini) ‘‘ matyti, kad nutartis iškelti bankroto bylą priimta 2019 m. gegužės 27 d. Bankroto bylos iškėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kada įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

15. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad įmonė vėliausiai buvo nemoki 2018 m. lapkričio 15 d. Kadangi atsakovas ieškovei įmonės dokumentų bei turto neperdavė, ieškovės administratorius sudarė 2018 metų bandomąjį balansą. Jo pagrindu parengtame įmonės balanse 2018 m. gruodžio 31 dienai nurodyta, kad įmonės ilgalaikis turtas sudarė 793,00 Eur, o per vienerius metus gautinos sumos arba visas trumpalaikis turtas – 75 500,00 Eur. Iš bandomojo balanso matyti, kad ilgalaikis turtas – tai ieškovei priklausiusi transporto priemonė 793,00 Eur vertės. Bandomajame balanse nurodyta, kad įmonės trumpalaikis turtas yra per vienerius metus gautinos sumos, kurios 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 75 500,00 Eur, jas sudaro pirkėjų įsiskolinimas. Duomenų, kad įmonė turėjo kito turto, nėra. Ieškovės atstovai nurodė, kad debitorinio įsiskolinimo išieškoti nėra galimybės, priešingų įrodymų teismui nėra pateikta.

16. Iš VMI pateiktos pažymos apie skolos formavimąsi matyti, kad 2018-11-15 ieškovė buvo skolinga VMI 1850,00 Eur. Taip pat ji buvo skolinga 438,02 Eur buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB ,,Apskaita AG‘‘ pagal 2018-09-28 PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė pradelstos skolos 2018-11-15 viso sudarė 2 288,02 Eur. Įmonės realus turtas nurodytu momentu sudarė 793,00 Eur. Sutiktina su ieškove, kad pagal jos cituojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Įvertinus, kad įmonės realus turtas sudarė 793,00 Eur, o pradelstos skolos 2288,02 Eur, teismas daro išvadą, jog pradelstas ieškovės įmonės įsiskolinimas 2018-11-15 kelis kartus viršijo jos turimą turtą.

17. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

18. Atsakovas, kuris ėjo direktoriaus pareigas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonei tapus nemokiai 2018 m. lapkričio 15 d., nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau buvo minėta, toks įmonės vadovo neteisėtas neveikimas yra pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 49 318,78 Eur. Minusavus ieškovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumą 2018-11-15 dienai - 2288,02 Eur, taip pat minusavus 735,00 Eur už realizuotą ieškovei priklausiusį automobilį Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovei padaryta žala sudaro 46 295,08 Eur. Tačiau ieškovė, atsižvelgusi į skolos išieškojimo perspektyvą, turi teisę prašyti priteisti mažesnę ieškinio sumą ir pasilieka prie ieškinyje nurodytos ieškinio sumos – 42 965,67 Eur.

19. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo neteisėtas neveikimas – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymas – lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą – įmonei tapus nemokiai išaugo kreditorinių įsiskolinimų suma, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį, jo kaltė preziumuojama. Todėl, nustačius būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę, žalą ir žalos bei neteisėto neveikimo priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai), ieškovei atsakovas privalo atlyginti 42 965,67 Eur nuostolius.

20. Atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos atitinkamai nuo iš jo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-11-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

22. Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Pažymėtina, jog ieškovė, kaip bankrutavausi įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis). Iš atsakovo D. G. priteistina 42 965,67 Eur suma, žyminis mokestis už tokią sumą, teikiant ieškinį per EPP sistemą, yra 869,00 Eur.

23. Byloje patirtos 3,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskalbtini)‘‘ (juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini)) iš atsakovo D. G. 42 965,67 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 67 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-11-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. G. 869,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 3,69 Eur (tris eurus 69 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė