Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-898/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
1A-565-898/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13903-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
E. M.
Advokatai
Anatolijus Svila
Baudžiamoji byla Nr. 1A-565-898/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13903-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Simonai Peršinai,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,nuteistajam E. M., nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmės subendrintos ir E. M. skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdaliu, ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su neatlikta arešto bausme, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, galutinė bausmė nustatyta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 18 d. (nuosprendžio paskelbimo), į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bendrovės „Samsung Elektronics“ civilinis ieškinys tenkintas, iš E. M. civilinio ieškovo naudai priteista 418 Eur padarytai žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. E. M. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2017 m. kovo 19 d., laikotarpyje nuo 9 iki 10 val., būdamas prekybos centre „Ozas“, Ozo g. 18 , Vilniuje, iš „Samsung Lounge“ zonos, esančios pirmame prekybos centro aukšte, paimdamas nuo stendo pagrobė „Samsung Electronics Baltics“ SIA atstovybei „Samsung Electronics Lithuania“ priklausantį turtą – planšetinį kompiuterį Samsung Galaxy TAB a (2016), 121 Eur vertės, tuo padarydamas „Samsung Electronics Baltics“ SIA atstovybei „Samsung Electronics Lithuania“ 121 Eur turtinę žalą. Taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

2. E. M. taip pat nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. kovo 19 d., laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val., būdamas prekybos centre „Ozas“, Ozo g. 18 , Vilniuje, iš „Samsung Lounge“ zonos, esančios pirmame centro aukšte, paimdamas nuo stendo pagrobė SIA „Samsung Electronics Baltics“ atstovybei „Samsung Electronics Lithuania“ priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7“, 298 Eur vertės, tuo padarydamas „Samsung Electronics Baltics“ SIA atstovybei „Samsung Electronics Lithuania“ 298 Eur turtinę žalą. Taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu E. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę, esant galimybei pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Skunde pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, rėmėsi tik neigiamai E. M. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į tai, kad E. M. turi nuolatinį darbą, jo mergina laukiasi, jis turi pastovią gyvenamąją vietą. Apeliantas sutinka grąžinti visą padarytą žalą, tačiau kadangi yra suimtas, to neleidžia aplinkybės. Į teismą gali pristatyti visas pažymas iš darbo ir ligoninės.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis faktiškai ginčija tik jam paskirtos bausmės dydį, esant galimybei prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismo posėdyje apygardos teisme baigiamųjų kalbų metu jis taip pat nurodė, jog nori grįžti į namus, prašo išleisti anksčiau. Taigi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad už atskiras nusikalstamas veikas E. M. paskirtos bausmės buvo bendrinamos taikant bausmių apėmimą (BK 63 str. 5 d. 2 p.), todėl už baudžiamąjį nusižengimą (numatytą BK 178 str. 4 d.) paskirta arešto bausmė faktiškai jokios reikšmės galutinei E. M. skiriamai bausmei neturėjo, teismas šiuo atveju aptaria tik už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos bausmės pagrįstumą.

6. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę, parinkdamas jos dydį ir rūšį, atsižvelgė į ankstesnius E. M. teistumus, aplinkybę, jog jis nedirbo, iš anksčiau jam skirtų švelnesnių bausmių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes E. M. buvo paskirta negriežta, tačiau reali laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose, konkrečiai už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu, E. M. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7. Vertinant paskirtos E. M. laisvės atėmimo bausmės terminą visų pirma pažymėtina, jog minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, jei jis nenumatytas straipsnio sankcijoje, yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). Šiuo atveju E. M. buvo paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nežymiai viršija numatytą minimalią ribą bei yra šešis kartus mažesnė už straipsnio sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės maksimumą (už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų). Pagrindo teigti, jog tokia bausmė yra per griežta, šiuo atveju nėra.

8. Spręsdamas dėl E. M. paskirtos bausmės dydžio bei galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas teismas pažymi, jog tuo metu, kai padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (2017 m. kovo 19 d.), E. M. buvo teistas keturis kartus, visus kartus už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, numatytas BK 178 straipsnio 1, 4 dalyse. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės rūšys: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu, to paties teismo 2013 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu – viešųjų darbų bausmės. Trečiuoju jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą teismas skyrė E. M. laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendis). Tais pačiais metais E. M. atžvilgiu priimtas dar vienas nuosprendis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendis – kuriuo už dar vieną nusikaltimą nuosavybei E. M. skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vėlgi atidėtas. Kaip matyti iš informacinės sistemos „Liteko“, tam tikrą laiką E. M. iš tikrųjų bandė laikytis jam skirtų įpareigojimų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi probacijos sąlygos jam buvo pakeistos – E. M. paskirta BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta pareiga gydytis priklausomybės ligas. Nepaisant to, E. M. šios pareigos nesilaikė, be kita ko žinodamas, jog jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagysčių, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė naują nusikalstamą veiką – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu jis nuteistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kurį padarė 2017 m. rugpjūčio 13 d. (99-102 b. l.).

9. Įvertinusi ankstesnius E. M. teistumus, tai, jog skirtos švelnesnės bausmės rūšys ir parodytas pasitikėjimas atidedant skiriamų laisvės atėmimo bausmių vykdymą nepadėjo pasiekti bausmės paskirties, visų pirma – sulaikyti asmens nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d. 1 p.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. M. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pagrindo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų nėra.

10. Dėl apeliacinio skundo teiginių, jog E. M. turi darbą, jo mergina laukiasi, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, teismas visų pirma pažymi, jog „Sodra“ duomenimis, paskutinį kartą E. M. dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 17 d., t. y. kiek daugiau nei mėnesį, prieš tai darbą turėjo tik 2016 metais (63 b. l.). Patikrinus 2018 m. duomenis apie E. M. įsidarbinimą, jokių duomenų apie jo darbovietes nerasta. Taigi šiuo atveju daryti išvadų apie turimą pastovų ir legalų darbą, kad tokios aplinkybės sąlygoja būtinybę skirti dar švelnesnę bausmę, negalima. Aplinkybė, jog jo mergina laukiasi, taip pat nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis (nors apeliaciniame skunde tokius duomenis pateikti žadėjo, jie pateikti teismui nebuvo). Taigi nurodyti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo mažinti E. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar atidėti jos vykdymą.

11. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas E. M. paskirtas bausmes bendrindamas su ankstesniu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas. BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet teismas taiko bausmių apėmimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu E. M. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1, 4 dalyse. Tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), t. y. veikos nesiskiria pagal pavojingumą ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, veikos akivaizdu nebuvo padarytos ir esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, taigi pagrindo taikyti bausmių apėmimą šiuo atveju nebuvo ir nėra. Šiuo konkrečiu atveju bendrinant bausmes E. M. turėjo būti taikomas BK 63 straipsnyje reglamentuojamas visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdas, kas reikštų griežtesnės bausmes paskyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą teismas, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, neturi pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir pritaikyti E. M. mažiau palankų bausmių bendrinimo būdą, šiuo atveju, atitinkamai BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis