- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-135-357/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-03-04423-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- O. M.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-03-04423-2011-9
NUTARTIS
2012 m. vasario 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5327-883/2011 pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo; išvadą duodanti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė O. M. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama šalių santuoką, įregistruotą 1997 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 363, nutraukti dėl sutuoktinio R. M. kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes M. ir M.; nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove O. M., priteisti iš atsakovo R. M. nepilnamečių sūnų D. ir M. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, nepilnamečių vaikų turtą ir lėšas uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti ieškovei O. M.. Ieškovė posėdžio metu ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo pakeitė ir nurodė, kad prašo priteisti išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, kitoje dalyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Ieškovė nurodė, kad įsipareigojimus AB Swedbank pagal 2007-11-08 kredito sutartį Nr. 07-126530-EG po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė.
Atsakovas R. M. su ieškiniu sutiko iš dalies: pripažino, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį kiekvienam sūnui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Nutraukė O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1997 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 363, dėl R. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo O. M. paliko santuokinę pavardę M., R. M. palikti pavardę M..
Nustatė nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina O. M..
Nustatė atsakovo R. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. M. ir M. M. tvarką:
1) tėvas R. M. pasiima sūnus D. M. ir M. M. kas antrą penktadienį nuo 19 val. iš vaikų motinos O. M. gyvenamosios vietos ir grąžina juos vaikų motinos gyvenamojoje vietoje iki sekmadienio 15 val.;
2) tėvas R. M. su sūnumis D. M. ir M. M. kiekvienais metais praleidžia pusę šventinio Kalėdų ir Velykų laikotarpio.
Priteisė iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 300 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės.
Priteisė iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 300 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės.
Nustatė, kad O. M. tvarko nepilnamečiams sūnums D. M. ir M. M. priteistą išlaikymą uzufrukto teise.
Padalino O. M. ir R. M. santuokoje įgytą turtą ir priteisti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nurodė, kad įsipareigojimus AB Swedbank pagal 2007-11-08 kredito sutartį Nr. 07-126530-EG po santuokos nutraukimo ieškovė O. M. vykdo asmeniškai.
Priteisė iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 138 Lt žyminio mokesčio.
Priteisė iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 221,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad ieškovė prašė teismą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas ieškinį šioje dalyje pripažino. Abu sutuoktiniai pripažino, kad tolesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, todėl teismas šį prašymą tenkino ir šalių 1997-06-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, įrašo Nr. 363, nutraukė dėl atsakovo R. M. kaltės.
Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo palikti santuokinę pavardę, teismas šį prašymą laikė pagrįstu, todėl tenkino ieškovei palikdamas santuokinę pavardę – M., atsakovui – M..
Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, kad nutraukus santuoką, įsipareigojimus pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 07-126530-EG ji bankui Swedbank vykdys asmeniškai. Trečiasis asmuo AB Swedbank sutiko, kad įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovė asmeniškai.
Teismas nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe dalintino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi. Kadangi tarp šalių ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo natūra nekilo, teismas tenkino šalių prašymą ir atsakovui natūra priteisė automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių D. M. ir M. M. gyvenamosios vietos nustatymo, pripažino, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus, todėl ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina tenkino.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys byloje susitarė dėl atsakovo bendravimo su sūnumis tvarkos, ir nenustatęs, kad ši tvarka prieštarautų nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams, nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką: 1) tėvas R. M. pasiima sūnus D. M. ir M. M. su savimi kas antrą penktadienį nuo 19 val. iš vaikų motinos O. M. gyvenamosios vietos ir grąžina juos vaiko motinos gyvenamojoje vietoje iki sekmadienio 15 val.; 2) tėvas R. M. su sūnumis praleidžia pusę Kalėdų ir Velykų šventinio laikotarpio.
Teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams tenkino iš dalies. Ieškovė posėdžio metu ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeitė ir prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, paskiriant ją nepilnamečių sūnų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad atsakovas detalizuoto nepilnamečiams sūnums reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nepateikė, nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma yra tokia, kokią gali teikti tėvai. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jis nėra pajėgus teikti nepilnamečiams vaikams ieškovės prašomą išlaikymą ir sutiko vaikams teikti 150 Lt išlaikymą per mėnesį. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog byloje nė viena iš šalių neįrodė nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo realaus dydžio. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamas sudaro 759,40 Lt darbo užmokestis, nekilnojamo turto neturi. Atsakovas gauna apie 800-900 Lt per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi.
Visos šios byloje nustatytos aplinkybės teismui leido teigti, kad šalių turtinė padėtis nėra gera. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas mokėjo laikinai iki bylos nagrinėjimo priteistą išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Todėl laikė, kad atsakovas teismui neatskleidė realių savo šiuo metu gaunamų pajamų, todėl pažymėjo kad, esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Teismas vertino tai, kad atsakovas jokios specialybės nėra įgijęs, todėl laikė, kad atsakovas neįrodė sąžiningo siekio užtikrinti sūnums turtinės teisės į išlaikymą, neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių (dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad nėra pagrindo perkelti sūnų išlaikymo pareigos vien ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Todėl vertindamas atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą sūnums, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie neįgalumą, kitų išlaikytinių neturi, ir neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti sūnums jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
Todėl teismas sprendė, kad per mėnesį skiriamas 600 Lt išlaikymas patenkintų nepilnamečių vaikų interesus bei būtinus poreikius, užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, nepilnamečių sūnų išlaikymui iš atsakovo teismas priteisė kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Teismas, nepilnamečių vaikų motiną, ieškovę O. M., kaip įstatyminę atstovę, įpareigojo uzufrukto teise tvarkyti sūnų išlaikymui tėvo R. M. mokamas periodines išmokas iki jų pilnametystės.
Atitinkamai teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl sutuoktinio kaltės nustatymo ir išlaikymo sūnums priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: dėl santuokos iširimo pripažinti kaltais abi šalis O. M. ir R. M.; priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės; priteisti iš R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės.
1. Apeliantas laiko, kad teismas nepagrįstai dėl santuokos iširimo kaltu išimtinai pripažino atsakovą. Teigia, kad ieškovės buvo niekinamas, žeminamas. Gyvenant santuokoje ieškovė dažnai išeidavo iš namų po kelias dienas, neinformuodavo kur praleisdavo laiką. Pagrindinę santuokos iširimo priežastį ieškovė nurodo atsakovo nenorą dirbti, tačiau esant sunkiai padėčiai šalyje ne taip paprasta susirasti darbą.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nurodo, kad dėl darbo pobūdžio ir gaunamų pajamų šiuo metu negali mokėti teismo priteisto išlaikymo po 300 Lt. Kadangi darbas yra sezoninis, apeliantas gauna 670 Lt, todėl sumokėjus 600 Lt išlaikymo, nebelieka butui, maistui. Apeliantas sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą nustatyta tvarka nepateikti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl sutuoktinio kaltės
Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažino atsakovą, atmestinas.
Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.), o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtų prašęs pripažinti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo ar nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priešingai, atsakovas raštu ieškinį šioje dalyje pripažino, nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės (49 b. l.), todėl esant ieškovės prašymui nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės (1-2 b. l.), teismas pagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šis draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismo santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės, šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su tuo sutiko. Kadangi šiuo atveju yra nagrinėjamas ne vaikų išlaikymo klausimas, ne vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, o sutuoktinio kaltės klausimas, todėl negali būti taikoma šių taisyklių išimtis - leidimas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Šią apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieškinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieškinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. L. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-366/2004; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Versmės“ leidykla v. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, bylos Nr. 3K-3-35-2009).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas prieštarauti dėl savo kaltės nutraukiant santuoką ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, galėjo tik pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovui pripažinus savo kaltę nutraukiant santuoką, teismas pagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.
Dėl priteisto išlaikymo sūnums dydžio
Apeliantas nurodo, kad dėl darbo pobūdžio ir šiuo metu 670 Lt gaunamų pajamų negali mokėti teismo priteisto išlaikymo po 300 Lt, todėl sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui.
Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismas, nustatinėdamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas neatskleidė realių savo šiuo metu gaunamų pajamų.
Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar negalėjimu šiuo metu gauti pajamas. Todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, sūnums teismo priteistas išlaikymas yra ne per didelis nei reikalingas vaikų minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali, to neišgalint, jis turi pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniams.
Šiuo atveju apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali teikti priteisto išlaikymo savo sūnums. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas šiuo dėl darbo pobūdžio ir gaunamų pajamų negali teikti teismo priteisto išlaikymo, laiko nepagrįstais.
Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto sūnums reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog penkiolikos ir dešimties metų sūnums mėnesiui pakanka po 200 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sutikimas teikti po 200 Lt per mėnesį išlaikymą, negali patenkinti net minimalių sūnų poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Šalys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.