Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00724-2010-7

Teisėja: Vilma Šiukštienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.;

1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;

1.2.26.2.1.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.;

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir E. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendį.

Tuo pačiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-05-11 nuosprendžiu nuteistas ir L. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteistas už tai, kad kartu su L. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2010-11-03, apie 11.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. 81, Lietuvos profesinio reabilitacinio rengimo centro pirmo aukšto koridoriuje, pašalinių asmenų akivaizdoje, turėdami dingstį prikibti, bendrininkui L. B. sudavus du smūgius kumščiu nukentėjusiajam D. K. į veidą, E. D. tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu du smūgius į veidą ir du smūgius kumščiu į nosį nukentėjusiajam D. K. ir tokiais bendrais su L. B. veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką padarė nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistasis E. D. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti ir sumažinti paskirtą bausmę, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo E. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam D. K., tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis prisipažino sudavęs du smūgius nukentėjusiajam ir prašė pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis E. D. pripažino ne visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes.

Be to, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis E. D. neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatlygino nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Tokie apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip nuoširdus gailėjimasis.

Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti nuteistojo prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tuo pagrindu, kai nuteistasis apeliacinio proceso metu keičia parodymus, užfiksuotus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pripažįsta tas aplinkybes, kurių jis nepripažino pirmosios instancijos teisme, jei dėl to nesikeičia nei padarytos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei padarytos veikos kvalifikacija. Nors apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. D. prisipažino sudavęs du smūgius nukentėjusiajam D. K., kolegija daro išvadą, kad nėra sąlygų pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. iš esmės neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. D. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.) nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, nuteistojo asmenybę – E. D. nusikalstamą veiką padarė, būdamas 5 kartus teistas, neišnykus teistumui, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Lietuvos Reabilitacinio profesinio rengimo centro charakterizuojamas neigiamai, išbrauktas iš mokinių sąrašų, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam E. D. už nusikalstamą veiką mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Paskirta bausmė ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi subendrinta bausmė nėra per griežtos, jų švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo E. D. nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi, su nukentėjusiuoju palaiko draugiškus santykius ir pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu prašė jį išteisinti, yra svarbios, tačiau jos negali būti pakankamu pagrindu bausmei švelninti.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. teigia, kad griežtesnės, nei prašė prokuroras, bausmės paskyrimas rodo, jog teismas buvo šališkas ir iš anksto nusistatęs, šis apelianto argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, ir skirdami bausmę vadovaujasi straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo normos. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai ir E. D. paskyrė tinkamą bausmę.

Apeliacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio pažeidimų ir kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas vienintelio liudytojo parodymais, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, yra deklaratyvūs ir nepagristi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimų, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.