- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-518-366/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01087-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Kristina Serdiukienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-518-366/2012
2012 m. lapkričio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2012-03-23 nutarimu R. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 192 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 137,50 Lt baudą už tai, kad jis 2011-10-19 13.10 val., atliekamo operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo pagal pavedimą Nr. SP3-383 metu, (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, naudotas lengvųjų automobilių padangas, ratlankius ir gaubtus laikė ne pagal R. J. ir L. J. 2010-04-21 sudarytą ir su Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suderintą „Atviros naudotų padangų ir ratlankių saugojimo ir sandėliavimo aikštelės priešgaisrinių reikalavimų schemą“, tai yra tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai) yra užkrauti lengvųjų automobilių naudotomis padangomis, ratlankiais ir ratais, tuo pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymo Nr. 1-233 redakcija) 15 punkto reikalavimus.
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas paliko Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės 2012-03-23 nutarimą nepakeistą ir R. J. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai, panaikinant Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2012-03-23 nutarimą Nr. SP1-27 ir administracinę bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2012-08-30 skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs jo skundą, iš esmės perrašant Institucijos argumentus, visiškai nemotyvuotai ir formaliais pagrindais jį atmetė. Apelianto nuomone, jo skundas apylinkės teismui buvo paduotas pasibaigus apskundimo terminui, todėl apylinkės teismas neišsprendęs šio termino atnaujinimo klausimo ir išnagrinėjęs bylą iš esmės pažeidė imperatyvias procesines normas, kas turėtų būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas naikinti nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui kita sudėtimi.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai taikė teisės aktų normas ir sąmoningai nuolaidžiavo Institucijai. Nesutinka, kad ATPK 192 str. 1 d. įtvirtinta norma yra blanketinė ir kad jis savo veiksmais pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 15 p. reikalavimus bei nesilaikė 2010-04-21 sudarytos ir su Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba suderintos „Atviros naudotų padangų ir ratlankių saugojimo ir sandėliavimo aikštelės priešgaisrinių reikalavimų schemos“ reikalavimų. Teismas nepatikrino ir nenustatė, ar schema yra teisės aktas, reglamentuojantis priešgaisrinę saugą ar ne. Teigia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr.1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (kurios beje nepaskelbtos Valstybės žiniose) 92 punkto jis taip pat nepažeidė, nes jame kalbama apie sienų atstumus tarp pastatų. Pabrėžia, kad šiuo atveju, teismas konstatavęs, kad pastatas nuo pastato negali būti arčiau kaip už 6 metrų peržengė savo kompetencijos ribas, nes atsakė į klausimą, kuris nebuvo suformuluotas skunde. Be to, administracines nuobaudas skiria ne teismas, bet institucija, todėl teismas negalėjo administracinės nuobaudos skirti kitais pagrindais. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl kitų aptariamo įsakymo punktų tariamų pažeidimų, kas jo nuomone rodo, kad teismas padarė neprotingą teisės akto selekciją, normą kuri nieko nekvalifikuoja byloje iškėlė virš kitų, nepasisakė, kodėl ir kaip ją taiko, todėl akivaizdžiai bylą išsprendė neteisingai. Pažymi, kad nei Institucija, nei Panevėžio miesto apylinkės teismas nenustatė konkrečios teisės normos, draudžiančios asmeniniame kieme laikyti esamą kiekį padangų, tokios normos, apskritai, nėra, todėl jis administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Jo teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės, t.y. pasisakė dėl to, dėl ko nebuvo jokio ginčo, nevertino, ar jis teisingai nubaustas už schemos nesilaikymą ir pačios schemos teisinės prigimties, ir savo išvadų visai nemotyvavo, todėl laikytina, kad proceso iš viso nebuvo.
R. J. teigimu, Panevėžio miesto apylinkės teismas jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kas yra sandėliavimo aikštelė, kokie keliami jai reikalavimai, ir t.t. bei konstatavo, kad jokios aikštelės nėra, o įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems, tame tarpe teismui, nagrinėjančiam pakartotinai šį klausimą. Apeliaciniame skunde keliamas apylinkės teismo šališkumo, nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą, klausimas, teigiant, kad ir nutartį priėmusios teisėjos elgesys vertintinas kaip teisėjo priesaikos sulaužymas. Prašoma priimti nutartį dėl visiškai netinkamo teisėjos darbo, informuojant apie tai Teismų savivaldos institucijas ir Respublikos Prezidentę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. J. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei pažymi, kad R. J. apeliaciniame skunde sąmoningai siekia suklaidinti teismą teigdamas, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ nebuvo paskelbti „Valstybės žiniose“ (Žin. 2010, Nr. 146-7510). Institucijos teigimu, apeliantas, atkreipdamas dėmesį į „Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų“, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin. 2010, Nr. 146-7510) 93.2 punktą, klaidina teismą kadangi minėtų reikalavimų 9 punktas aiškiai apibrėžia, kad „šių taisyklių reikalavimai taikomi: 9.1. projektuojant ir statant naujus statinius; 9.2. rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims; 9.3. keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį“.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas skundu iš esmės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės 2012-03-23 nutarimas, motyvuodamas tuo, kad bylos nagrinėjimo metu padaryta eilė procesinių pažeidimų, pats sprendimas nemotyvuotas ir neaiškus, o apylinkės teismas klaidingai taikė teisės normas, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad jis jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nėra padaręs. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. J. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 192 str. 1 d. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog R. J. pažeidė priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 192 str. 1 d., ir ar įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtais būdais.
Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o teisėtais būdais gautų įrodymų visetu pagrįsta išvada.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas ir išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, jog R. J. kaltė, padarius ATPK 192 str. 1 d. numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Aukštesnysis teismas negali sutikti su apeliacinį skundą pateikusio asmens argumentais, kuriais iš esmės jis tvirtina, kad skundžiama nutartis priimta neatlikus išsamaus tyrimo, ar neišsprendus klausimo dėl jo skundo priėmimo, ir daro išvadą, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas, jokių procesinių teisės normų nepažeidė. Pažymėtina, kad skirtingai nei teigia apeliantas, terminas jo skundui paduoti buvo atnaujintas 2012-07-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria visiškai tinkamai išspręstas ir R. J. skundo priėmimo klausimas (b.l. 52).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, pakankamai argumentuotos, priimtos išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apelianto teiginiai apie teismo šališkumą nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir įstatymu, tik deklaratyviomis prielaidomis ir galimybėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. J. kaltės pažeidus Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 15 punkte įtvirtintus reikalavimus, kuriuose nurodoma, jog privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti.
Apeliantas savo skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl jo kaltės peržengė savo kompetencijos ribas, nes jo nuomone, pasisakė klausimais, kurie nebuvo suformuluoti jo skunde. Bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apylinkės teisme apibrėžia ATPK 301 str., numatantis, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi iš šios normos seka, kad apylinkės teismas nėra saistomas skundo, nes privalo patikrinti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apskritai, o ne skundo ribose.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 260 str. 1 d. nurodo ne tik būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Taip pat šiame dokumente turi būti nurodytas atsakomybę už pažeidimą nustatantis aktas, t.y. tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija. Šiuo atveju tiek, administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime, kuriuo apeliantui paskirta administracinė nuobauda konkrečiai įvardinta blanketinė norma, kurią jis pažeidė, t.y. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-233 redakcija) 15 punktas. Įsakymas yra paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir šios bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, nustatančios bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus yra privalomos visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims (Taisyklių 1 punktas). Todėl šiuo atveju, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas spręsdamas skundą aiškina ir nagrinėja kitus teisės aktus, kurie nėra susiję su inkriminuojamu pažeidimu (su Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba suderinta „Atviros naudotų padangų ir ratlankių saugojimo ir sandėliavimo aikštelės priešgaisrinių reikalavimų schema“ ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu Nr.1-338 patvirtintos taisyklės „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (šiuo atveju 92 punkto reikalavimai)) yra absoliučiai nepagrįsti. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio yra akivaizdu, kad R. J. inkriminuotas Taisyklių 15 punkto pažeidimas, o ne aukščiau aptarto dokumento ar kitų poįstatyminių aktų reikalavimų nesilaikymas. Tai, kad apylinkės teismas vertindamas jo veiką pasisakė dėl tam tikrų, bendrus priešgaisrinius reikalavimus, numatančių teisės normų, jokios įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi ir jos nekeičia.
Apeliantas ginčydamas kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo tvirtina, kad joks teisės aktas nenumato draudimo nuosavybės teises valdomame sklype laikyti padangas, ratlankius ir kitus daiktus, todėl teigia, kad patraukti jį už tokius veiksmus administracinėn atsakomybėn nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne todėl, kad savo kieme laikė tam tikrus daiktus, kurių apyvarta nėra draudžiama, bet todėl, kad juos laikė pažeisdamas priešgaisrinius reikalavimus, t.y. jo sklype esančios naudotos padangos, ratlankiai ir gaubtai buvo laikomi pažeidžiant Taisyklių 15 punkto numatančio, kad privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi, o tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai), nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, turi būti laisvi ir neužkrauti, reikalavimus, nes minėtais daiktais užkrauti tarpai tarp statinių (minimalūs priešgaisriniai atstumai). Šias aplinkybes patvirtina ne tik 2011-10-19 Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios inspektorės vidaus tarnybos kapitonės V. V. tarnybinio pranešimo duomenys apie atliktą R. J. priklausančio sklypo teritorijos priešgaisrinį patikrinimą (b.l. 14), kurio metu nustatyta, kad apžiūrėjus ir nufotografavus (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, priklausančio R. J. ir L. J., teritoriją, nustatyta, kad padangos ir ratlankiai saugojami ir sandėliuojami ne pagal šių asmenų 2010-04-21 sudarytą ir su Panevėžio apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba suderintą „Atviros naudotų padangų ir ratlankių saugojimo ir sandėliavimo aikštelės priešgaisrinių reikalavimų schemą“, bet ir šio patikrinimo metu įrašytoje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoti patikrinimo vaizdo įrašai ir nuotraukos bei liudytojos V. V. parodymai teisminio nagrinėjimo metu. Jokių duomenų, galinčių sukelti abejones aukščiau įvardintų įrodymų objektyvumu teismas nenustatė, o R. J., nei teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde, neišsakė jokių konkrečių faktų ar duomenų, leidžiančių teigti, kad patikrinimą atlikę pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai prieš jį susimokę, todėl jis yra apkalbamas.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. pažeidė Taisyklių reikalavimus, todėl atsakomybėn pagal ATPK 192 str. 1 d., patrauktas pagrįstai, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veiklos vertinimu, paliekami nenagrinėti, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.