Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2029 m. lapkričio 2 d.

6.7. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, ignoruoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ nuostatas bei pažeidžia teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, o taip pat negalima vertinti, jog G. B. pataisos procesas jau yra užtikrinantis tai, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, pirmosios instancijos teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos, egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie nurodyti ir Komisijos nutarime, priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis G. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Jis taip pat laisvės atėmimo bausmės metu trisdešimt kartų skatintas. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje stebima nuteistojo teigiama darbinė motyvacija, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo specialybę. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje – pusiaukelės namuose, periodiškai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse viso bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą, palaiko socialinius santykius su artimaisiais, turi teisę išvykti savaitgaliais ir trumpalaikių išvykų, neturi įsiskolinimų. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. Sutiktina, jog G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema, rizika sumažėjo srityse „gyvenimo stilius ir draugai“ bei „mąstymas ir elgesys“. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Nuteistojo G. B. elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dėlto nuteistajam konstatuoti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; nusikaltimų sunkėjimas; būdingas teisės pažeidimų modelis, ir du dinaminiai – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, bei du apsauginiai – socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais; dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse. Taip pat nustatyti gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai – patvirtintos gyvenamosios vietos turėjimas; patvirtinta darbo vieta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis G. B. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad būdamas laisvėje G. B. dirbo, turi oficialios darbinės patirties, tačiau stebimi ir nedarbingumo laikotarpiai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, pasižymėjo teigiama motyvacija darbui. Tačiau pažymėtina, jog iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteistas, įvykdė siekdamas finansinės naudos, kas laikoma nuskalstamo elgesio modelio dalimi. Nuteistasis vertinimo metu pripažino, kad norėjo pagerinti savo finansinę padėtį. Be to, stebimas nusikaltimų sunkėjimas. Todėl apygardos teismo vertinimu, vis dėlto nuteistojo darbinė motyvacija laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir kelia pagrįstas abejones, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę. To nepaneigia ir nuteistojo pateikta pažyma, jog paleistas lygtinai G. B. tęs darbinę veiklą, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai tęs savo darbinę veiklą ir gaus stabilų atlyginimą.

14. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į G. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju G. B. atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę už trijų nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už trijų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijoms, susijusių neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kontrabanda. Be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio, kas Socialinio tyrimo išvadoje įvardijama kaip nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

15. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

16. Nuteistasis savo skunde akcentuoja aplinkybę, kad atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje elgiasi nepriekaištingai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju nuteistasis elgiasi tiesiog taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nes priešingu atveju visos nuteistojo skunde vardinamos lengvatos gali būti panaikintos ir jis būtų pasiųstas laisvės atėmimo bausmę atlikti griežtesnėmis sąlygomis. Skunde nurodomos aplinkybės dėl tinkamo nuteistojo elgesio savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

17. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymas, pozityvus elgesys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet tai dar nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis skunde apygardos teismui teigia, kad apylinkės teismas formaliai vertino lygtinio paleidimo pagrindų buvimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

18. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

19. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec (2003)22 laikymosi svarbą sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios rekomendacijos apibrėžia gaires valstybių narių tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Tačiau jos nėra imperatyviai privalomos, o rekomendacinio pobūdžio. Taigi, be Europos Sąjungos teisės aktų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lygtinio paleidimo klausimus reglamentuoja BVK ir BPK, kuriuose aiškiai apibrėžti tiek kriterijai, kuriuos turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantys nuteistieji, tiek procesinė lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad G. B. atveju baudžiamojo proceso įstatymo ar BVK reikalavimai ir procedūros buvo pažeistos, todėl pirmiau nurodyti skundo argumentai dėl rekomendacijose įtvirtintų principų vertinti kaip deklaratyvūs, nepagrįsti šios konkrečios bylos duomenimis (faktais) dėl galimo šių principų pažeidimo.

20. Dėl skunde akcentuojamo nuteistojo teisėto lūkesčio, visų pirma pažymėtina, kad lygtinis paleidimas, kaip jau nurodyta pirmiau, yra taikomas tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl konkretaus nuteistojo atitikimo įstatyme nurodytiems šio instituto taikymo kriterijams. BVK normos dėl to, kokius kriterijus turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantis nuteistasis, yra aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat tiek BVK, tiek BPK yra aiškiai nurodyta šio klausimo išsprendimo tvarka. Nuteistojo G. B. teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe būti paleistam lygtinai niekaip nėra ribojama ar varžoma, šia teise nuteistasis faktiškai naudojasi, tačiau teisės į lygtinį paleidimą įtvirtinimas įstatyme savaime nesuponuoja šio instituto besąlyginio taikymo.

21. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį nuteistojo elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės.

22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.