Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista

2015-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 32 val. per mėnesį; 2016-04-04 išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. 2023 m rugsėjo 28 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą mediniu šluotos kotu sudavė nukentėjusiajam T. A. į nosies sritį, tokiais veiksmais šeimos nariui – sūnui T. A., sukėlė fizinį skausmą.

2023-10-02 apklausos metu liudytojas R. A. parodė tyrėjai, kad duoti parodymus prieš savo motina sutinka. 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 18 val., pas jį į namus atvyko brolis T. A.. Jam su T. geriant alų gyvenamojo namo virtuvėje, įbėgo jo mažametė dukra L. A. ir posūnis K. G.. Jo motina R. A., buvusi savo kambaryje, pasakė „ko čia laksto benkartai“. T. atsistojo ir, paėjęs link mamos miegamojo pasakė, kad taip sakyti ant anūkų negalima. Jis tuo metu paėmė vaikus už rankų ir išvedė į kitą kambarį. Jam po kokių penkių minučių grįžus į virtuvę, žodinis konfliktas tarp motinos ir brolio jau buvo nurimęs. T. sėdėjo ant kėdės ir „naršė“ savo telefone. Jis taip pat atsisėdo ant kėdės ir „naršė“ savo telefone. Žiūrėdamas telefone vaizdo įrašus, išgirdo kažkokį garsą, lyg kas būtų trinktelėjęs. Pakėlęs galvą pamatė, kad nuo T. nueina motina, dešinėje rankoje laikydama šluotą mediniu kotu, o T., dešine ranka užsidengęs veidą, išėjo į kiemą. Jis taip pat išėjo į kiemą. T. jam pasakė, kad mama šluotos mediniu kotu sudavė jam į nosį. Matė, kad T. iš nosies bėga kraujas. Brolis, būdamas lauke, paskambino savo sugyventinei G. K. ir paprašė parvežti į namus bei kieme garsiai pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Jis suprato, kad brolis taip pasakė norėdamas pagąsdinti motiną, nes policijos nekvietė. Atvykusi brolio sugyventinė T. išvežė į namus, o motina, nuėjusi į savo kambarį, viena kažką kalbėjo. Jis ir jo brolis su motina nesutaria, nes pastaroji nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, yra konfliktiška (1 t., b. l. 119–120).

2024-02-06 papildomos apklausos metu liudytojas R. A. parodė tyrėjai, kad pirminėje apklausoje davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis. Įvykio vakarą virtuvėje jam su T. gurkšnojant alų, į kambarį atbėgo jo vaikai. Mama, išgirdusi vaikų triukšmą, pastaruosius pavadino „benkartais“. T. mamai pasakė, kad taip vadinti vaikus negražu. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis išvedė vaikus į jų su O. kambarį. Jam grįžus į virtuvę, T. ir mamos žodinis konfliktas buvo pasibaigęs. T. sėdėjo prie stalo ir žiūrėjo į telefoną. Jis taip pat atsisėdo ir pasilenkęs žiūrėjo savo telefoną. Tada išgirdo duslų garsą „tukšt“. Pakėlęs galvą, pamatė iš virtuvės išeinančią mamą, kuri rankoje laikė šluotą. Pažiūrėjęs į T. pamatė, kad šis, ranka susiėmęs už nosies, rankoje buvo kraujo. T. greitai išbėgo į lauką ir pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Mama turėjo girdėti kaip T. grasino kviesti policijos pareigūnus. Jis nematė kaip mama sudavė T., tačiau iš visos įvykių sekos mano, kad būtent mama sudavė T. šluota ar jos kotu į nosies sritį. Kitų asmenų tuo metu virtuvėje nebuvo. Kai į jų namus atvyko policijos pareigūnai, jis nesirodė, nes buvo išgėręs ir bijojo, kad mama jo taip pat kuo nors neapkaltintų. Jis suprato, kad policijos pareigūnus iškvietė mama. Jis į namus grįžo, kai išvyko policijos pareigūnai, ir nuėjo miegoti. Miegojo labai kietai, nejuto, kad buvo atvykę policijos pareigūnai antrą kartą. Policiją mama iškvietė jo sugyventinei O., melagingai informuodama, kad ši kelia jai grėsmę. O. su vaikais buvo išvežta iš namų. Jis miegojo labai kietai ir nieko negirdėjo. Ar T. dar kartą buvo atėjęs į jų namus, nežino, jo nematė. Jis įvykio vakarą su T. nekonfliktavo. Mano, kad O. pakeisti parodymus galėjo dėl to, kad nenori konfliktuoti su jo mama, pas kurią gyvena su vaikais, kai jis išvažiuoja dirbti. Jo mama yra labai kerštinga moteris. Nei T., nei mama nėra jo prašę duoti kažkuriam iš jų naudingus parodymus. Mama dažniausiai pykdavosi su broliu T., pastarąjį žemindavo ir pasijuokdavo iš T.. Jų konfliktų priežastis gali būti ir nuoskaudos iš vaikystės. Konfliktus dažniausiai pradeda mama, kuri visus aplinkinius kaltina dėl savo problemų (1 t., b. l. 125–127).

Liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš sugyventinio ir vaikų tėvo motiną R. A., su kuria kartu gyvena. Liudytoja nurodė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teismas gali vadovautis jos pirminiais, po įvykio duotais parodymais.

2023-09-29 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjo tarnybiniame pranešime „Dėl apklausos metu paaiškėjusių duomenų apie nusikalstamą veiką“ nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37545-23 apklausiamas įtariamuoju T. A. nurodė, jog mama R. A. žodinio konflikto metu jam vieną kartą sudavė mediniu šluotos kotu į nosies sritį, taip sukeldama fizinį skausmą (1 t., b. l. 5).

2023-10-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo T. A. parodymai, kad 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 18 val. jo sugyventinė G. K. automobiliu nuvežė jį pas jo brolį R. A. į namus, (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama R. A. ir brolio R. šeima. R. gyvena su sugyventine O. P. ir keturiais mažamečiais vaikais. Nuvykęs aplankyti brolio R., su pastaruoju bendravo ir gėrė alų virtuvėje. Jo santykiai su motina nėra geri dėl vaikystės nuoskaudų. Mama dažnai vartoja alkoholį. Pastaruoju metu mama alkoholį vartoja diena iš dienos apie du mėnesius. Jiems su broliu kalbant, iš miegamojo išėjo akivaizdžiai neblaivi mama, su kuria jis pasisveikino ir ši nuėjo atgal į miegamąjį. Neilgai trukus po kambarį pradėjo lakstyti ir triukšmauti R. maži vaikai. Jo motina greitai išėjo iš miegamojo ir pradėjo vaikus vadinti „benkartais“. Išgirdęs kaip mama negražiai vadina savo anūkus, jis nesusilaikė ir pasakė, kad motina anūkus vadina taip pat kaip ir juos ankščiau vadindavo. Mama kažką atsakė ir tarp jų virtuvės kambaryje kilo žodinis konfliktas. R. tuo metu buvo išvedęs vaikus į kitą kambarį. Konflikto metu jis su mama išsakė vienas kitam nuoskaudas ir priekaištus. Jokių fizinių veiksmų mamos atžvilgiu jis neatliko, net nebuvo prie pastarosios priėjęs. Po konflikto jis atsisėdo virtuvėje, prie lango, o mama nuėjo į savo miegamojo kambarį. R. tuo metu sėdėjo kitoje stalo pusėje, arčiau išėjimo durų. Sėdėdamas ir naršydamas telefone, jis staiga pajuto smūgį į nosies sritį. Po smūgio jis suriko iš išgąsčio ir sugriebė už nosies, nes skaudėjo. Pažiūrėjęs į ranką, pamatė bėgantį kraują. Pakėlęs akis, pamatė prieš save stovinčią mamą su šluota rankoje. Šluotos kotas buvo medinis. Mama atrodė išsigandusi, nes pamatė kraują. Jis išbėgo į lauką. Sukeltą skausmą 10 balsų sistemoje vertina 6 balais. Jam būnant lauke, atėjo broliai R. ir E.. R. jam atnešė ledo ir klausė ar reikalinga greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Jis, norėdamas pagąsdinti savo motiną, garsiai pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Policijos pareigūnų dėl mamos veiksmų jis nekvietė, manė, kad susitaikys ir bus viskas gerai. Jo sugyventinė atvažiavo jo pasiimti. O. su vaikais įvykio nematė, buvo kitame kambaryje. Konfliktą matė brolis R.. Civilinio ieškinio motinai nereikš (1 t., b. l. 13 –16).

2023-10-02 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamoji R. A. smurtavo nukentėjusiojo T. A. atžvilgiu ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą (1 t., b. l. 31–37).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2023-09-28, 23:57 val., gautas R. A. pranešimas, kad marti O. puola muštis, triukšmauja, neduoda ramybės. Šeimoje auga 4 nepilnamečiai vaikai (1 t., b. l. 53–56).

2023-12-06 kitų objektų apžiūros protokole aprašytas policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys (1 t., b. l. 61–63).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-10-18 papildomai apklaustas T. A. parodė, kad po įvykio, kai mama žodinio konflikto metu jam vieną kartą mediniu šluotos kotu sudavė į nosies sritį, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo apie dvi dienas. Suduodama smūgį, mama jam nieko nesakė. Mano, kad motina pati išsigando pamačiusi kraują. Jam išėjus į lauką, iš paskos išėjo E., kuris bandė nešti kažką šalto. Būdamas lauke jis suriko, kad kvies policijos pareigūnus, bet to daryti neplanavo. Jis paskambino savo sugyventinei G., kuri atvažiavo parsivežti jį į namus. Kai mama jam sudavė mediniu šluotos kotu, galėjo matyti brolis R., kitų asmenų nebuvo. Jei mama jo atsiprašytų, jis atleistų. Visi konfliktai su mama kyla dėl pastarosios nuolatinio alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 77–78).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2024-01-22 papildomai apklaustas T. A. parodė, kad 2023-09-28 tarp jo ir mamos R. A. kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje pastaroji jam sudavė. Jam su broliu R. vartojant alų virtuvės kambaryje, įbėgo R. A. mažamečiai vaikai L., kuriai apie 7 m., bei K., kuriam apie 10 m., ir patriukšmavo. Mama, būdama savo kambaryje, kuris greta virtuvės, atskirtas arka, išgirdo triukšmą ir atėjo į virtuvės kambarį. R. A. tuo metu buvo neblaivi, įėjusi į virtuvę, pradėjo negražiais žodžiais vadinti mažamečius vaikus. Jis mamai papriekaištavo, sakydamas kaip ji drįsta taip vadinti vaikus. Tuo metu R. išvedė vaikus į kitą kambarį. Jis su mama žodžiais konfliktavo. Mama, būdama išgėrusi, visada yra agresyvi ir konfliktiška. Žodinio konflikto metu jis stovėjo prie įėjimo į mamos miegamojo kambarį, o mama buvo miegamajame. Jis nebuvo priėjęs prie mamos ir jokio fizinio kontakto su pastarąja neturėjo. Žodinis konfliktas baigėsi, kai jis pasakė ką norėjo ir grįžo į virtuvės kambarį. Atsisėdęs prie stalo girdėjo, kad mama kažką „burbuliavo“. Atėjęs R. taip pat atsisėdo prie stalo. Jis sėdėjo arčiau lango, o R. – arčiau išėjimo durų. Abu pasilenkę per telefoną žiūrėjo juokingus vaizdo įrašus ir juos aptarinėjo. Tada jis pajuto vieną smūgį į nosies sritį. Smūgis buvo stiprus, juto stiprų skausmą. Susiėmęs už nosies pajuto, kad bėga kraujas. Pakėlęs galvą prieš save pamatė mamą, stovinčią priešais ir rankoje laikančią šluotą mediniu kotu. Mama atrodė išsigandusi. Jis suprato, kad jam sudavė mama, nes daugiau nieko nebuvo. Po smūgio jis mamą pavadino „kvaile“ ar kažkaip kitaip ir išėjo į lauką. R., jei gerai pamena, ėjo paskui jį ir klausė kas nutiko. Būdamas lauke jis pagrasino, kad iškvies policiją. Mama tikriausiai išsigando ir pati iškvietė policijos pareigūnus. Kurį laiką pabuvęs lauke, jis paskambino savo sugyventinei G. K. bei paprašė parvežti į namus. Pas mamą pasilikti nebenorėjo, nes jautėsi įskaudintas. Įvykio metu namuose buvo O. P., R. A., jų 4 mažamečiai vaikai, mama R. A. ir brolis E. A.. O. su vaikais buvo viename kambaryje, o E. kažkuriame kitame kambaryje. Kodėl E. teigė, kad nebuvo namuose, nežino. E. konflikto tikrai nematė, nes buvo kitame kambaryje. G. jį parvežė į namus. Važiuojant jis pastarajai nesakė kas nutiko. Tik grįžus į namus G. pastebėjo, kad jo nosis sužalota ir pasiteiravo kas nutiko. Jis pasakė, kad mama sudavė jam mediniu šluotos kotu. G. ėmė jam priekaištauti, kad jis važiuoja pas mamą, žinodamas kokia ši konfliktiška. Nebenorėdamas klausytis G., jis išėjo į lauką pasivaikščioti. Kai grįžo į namus, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jis pareigūnams nesirodė, nes suprato, kad jį gali išvežti. G. pasakė pareigūnams, kad jo nėra namuose. Pareigūnams išvykus, jis niekur nebuvo išėjęs. Tą vakarą į (duomenys neskelbtini) nebuvo grįžęs. Konfliktų tą vakarą nei su R., nei su E., nei kitais asmenimis neturėjo (1 t., b. l. 83–85).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2024-02-07 papildomai apklaustas T. A. parodė, kad pamena duotus parodymus ir juos tvirtina, parodymai teisingi, prašo jais vadovautis (1 t., b. l. 90–91).

Iš 2023-10-26 akistatos tarp nukentėjusiojo T. A. ir įtariamosios R. A. protokolo matyti, kad nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, o R. A. kaltės dėl T. A. sukelto fizinio skausmo nepripažino (1 t., b. l. 98–101).

2024-02-21 parodymų patikrinimo protokole užfiksuoti nukentėjusiojo T. A. parodymai kur ir kaip vyko konfliktas su R. A., kurio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 105–115).

Iš 2024-02-27 akistatos tarp liudytojo R. A. ir įtariamosios R. A. protokolo matyti, kad liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, o R. A. kaltės dėl T. A. sukelto fizinio skausmo nepripažino (1 t., b. l. 137–139).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-10-18, liudytoja apklausta O. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu R. A. ir 4 mažamečiais vaikais kartu su R. A.. Gyvenamasis namas yra dviejų galų, jie vaikšto per atskirus įėjimus ir būna skirtinguose kambariuose, tik virtuvė yra bendra. Jos ir R. santykiai yra komplikuoti, jos mažai bendrauja, nes R. dažnai vartoja alkoholį, o išgėrusi būna agresyvi, provokuoja konfliktus. 2023 m. rugsėjo pabaigoje, jos sugyventinis R. su broliu T. ir E. buvo išėję pas draugą, į namus jie grįžo apie 19.00-19.30 val. Kai grįžo, R. jai atvedė didesnius vaikus į jų kambarį. R. buvo išgėręs, tačiau nevisiškai girtas. Palikęs vaikus kambaryje, R. išėjo. Ji ėjo migdyti vaikų, jokio konflikto negirdėjo. Jai būnant savo kambaryje, į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai klausė kur T. su R.. Kodėl policijos pareigūnai ieško T. ir R., ji tuo metu nesuprato. Ji pareigūnams pasakė, kad jų namuose nėra, nes T. tą dieną ji net nematė. Kai policijos pareigūnai išvyko, netrukus grįžo R.. Ji pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. R. pasiteiravus kodėl, ji atsakė, kad nežino. R. alkoholį vartojo nuo 2023 m. kovo 31 d. ir jos manymu melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nes ji jokio konflikto negirdėjo. Tą pačią naktį, apie 23.30 val., R. jai iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad ji turi vykti iš namų, nes R. kelia grėsmę ir pavojų. Ji su R. tuo metu nebendravo ir neturėjo jokių reikalų. Kodėl R. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Apie tai, kad R. tą vakarą būtų šokusi per savo miegamojo langą, ji nežino ir nemano, kad ši tai darė, kadangi turi savo atskirą išėjimą į lauką. Iki šiol nežino ar R. sudavė T. ar T. pastarajai (1 t., b. l. 143–144).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2024-02-01, liudytoja papildomai apklausta O. P. parodė, kad pirminėje apklausoje davė ne visiškai teisingus bei išsamius parodymus, nes buvo supykusi ant R., per kurią jai buvo įteiktas smurto artimoje aplinkoje orderis ir ji negalėjo 15 parų grįžti į namus bei nenorėjo kištis į T. ir R. santykius. Pamena, kad T. po įvykio lankėsi policijos komisariate ir jai su R. papasakojo, jog policijoje nurodė, kad mama R. sudavė mediniu šluotos kotu jam į nosies sritį ir dėl to jam buvo padarytas sužalojimas nosyje. T. taip pat pasakojo, kad nurodė, jog tuo metu kartu virtuvėje buvo R., kuris galėjo viską matyti. Papasakojęs kokius parodymus davė apie įvykį, T. jų neprašė meluoti policijos pareigūnams ir duoti melagingus parodymus. Ji pati, būdama pikta ant R., nusprendė duoti panašius parodymus, kaip ir T.. Dabar paaiškina, kad 2023 m. rugsėjo 28 d., apie pietus, jos sugyventinis R. su broliais E. ir T. išėjo į šalia esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, pas draugą, išgerti alaus. Visi trys į namus grįžo apie 19–20 val. akivaizdžiai išgėrę, tačiau aplinkoje dar orientavosi. Visi trys atsisėdo terasoje parūkyti, alkoholio nebeturėjo. Sėdint terasoje, T. nuėjo link R. namo pusės įėjimo. Iš paskos išėjo E. ir R.. Ji per kitą įėjimą nuėjo į savo namo pusę. Nueidamas T. neatrodė nei susinervinęs, nei piktas. Netrukus ji išgirdo triukšmą iš R. kambario ir ėjo pažiūrėti kas vyksta. T., E. ir R. buvo R. kambaryje šalia vienas kito. Ji nematė, kad kas nors muštųsi ar stumdytųsi. Įėjusi liepė netriukšmauti ir nuėjo į savo kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie ieškojo T.. Ji pareigūnams pasakė, kad T. ir R. nėra. Jie iš tikro buvo kažkur išėję. Išvykus policijos pareigūnams, R. netrukus grįžo į namus ir nuėjo miegoti. Apie 00.00 val. į jų namus antrą kartą atėjo T. ir pasibeldė į jos gyvenamojo namo pusės langą. Ji atidarė duris. Įėjęs T. paprašė parūkyti. T. veidas buvo kruvinas, jis ranka laikė susiėmęs už nosies. Ji neklausė T. kas nutiko, tik pasakė, kad nieko neturi ir liepė eiti į namus. T. nuėjo į miegamojo kambarį, paskui į verandą ir pradėjo kalbinti R. Tarp brolių kilo žodinis konfliktas, bet jie nesimušė. Ji šaukdama liepė T. eiti lauk ir šis išėjo. Kai T. išėjo, ant miegamojo kambario grindų ir ant išėjimo durų rankenos ji pamatė kelis lašus kraujo bei jį išvalė. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai. Ji atidarė duris ir pasiteiravo ko šie ieško. Pareigūnai pasakė, kad ieško jos, nes R. pranešė, kad ji pastarajai kelia grėsmę. Dėl to jai buvo įteiktas smurto artimoje aplinkoje orderis. Ji buvo labai nustebusi ir pasipiktinusi, nes jokio konflikto tarp jos ir R. nebuvo. Policijos pareigūnams apie kraują nieko nesakė, nes nemanė, kad tai svarbu (1 t., b. l. 149–150).

Iš 2024-02-01 akistatos tarp liudytojos O. P. ir įtariamosios R. A. protokolo matyti, kad liudytoja O. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-01 papildomai duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, o R. A. kaltės dėl T. A. sukelto fizinio skausmo nepripažino (1 t., b. l. 157–159).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-10-23, liudytoja apklausta G. K. parodė, kad su T. A. gyvena ir veda bendrą ūkį apie 10 metų. T. ir mamos santykiai yra įtempti, nes vis iškyla vaikystės nuoskaudos. R. daug metų turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kai T. su broliais buvo mažesni, jiems kurį laiką teko gyventi vaikų globos namuose. R. savo klaidų nepripažįsta, jas neigia ir dėl to dažnai kyla žodiniai konfliktai su vaikais. 2023 m., rugsėjo mėnesį, tikslios dienos negali pasakyti, į vakaro pusę ji T. nuvežė pas brolius R. ir E., gyvenančius su mama. Ji su T. nepasiliko ir grįžo į namus. Apie 21 val. jai paskambino T. ir prašė atvažiuoti jo pasiimti. Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. T. buvo išėjęs link pagrindinės gatvės. Kai T. įsėdo į automobilį, matėsi, kad išgėręs, bet neatrodė akivaizdžiai girtas. Grįžus į namus ir išlipus iš automobilio, kieme įsijungė lauko apšvietimas. Tada ji pamatė, kad po T. akimis yra pamėlę, nosis patinusi, prie nosies sudžiūvęs kraujas. Jai paklausus kas nutiko, T. pasakė, kad mama sudavė jam šluota ar šluotkočiu, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas. Būdama išgėrusi, R. labai priekabi, provokuoja konfliktus. Kad T. ar pastarojo mama vienas kito atžvilgiu naudotų fizinį smurtą iki tol nebuvo mačiusi, jų konfliktai visada būdavo tik žodiniai. Daugiau T. jai nieko nepasakojo, buvo akivaizdžiai susinervinęs. Pabuvęs namuose, T. išėjo į lauką pasivaikščioti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie ieškojo T.. Ji pasakė, kad T. nėra ir pareigūnai išvyko. Netrukus į namus grįžo T.. Sužinojęs, kad jo ieškojo policijos pareigūnai, pasakė, kad „mama bus iškvietusi“. Po įvykio T. į gydymo įstaigą nevažiavo ir niekur nesikreipė (1 t., b. l. 175–176).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2024-02-07, liudytoja papildomai apklausta G. K. parodė, kad atvykus policijos pareigūnams, T. buvo namuose, bet ji pamelavo, kad pastarojo nėra, nes suprato, jog pareigūnai gali jį sulaikyti. Policijos pareigūnai nebuvo užėję į gyvenamojo namo vidų, todėl T. ir nerado. Išvykus policijos pareigūnams, ji žodžiais sukonfliktavo su T. ir šis išėjo iš namų. T. nebuvo 0,5-1,0 val., sakė vaikščiojęs prie netoli esančio tvenkinio. T. į namus grįžo nurimęs, naujų sužalojimų nebuvo. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra 4-5 km atstumas (1 t., b. l. 181–182).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-11-23, liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), priešais R. A. sodybą. R. gyvena su sūnaus R. šeima – sugyventine O. P. ir mažamečiais jų vaikais. Jis nepamena ar 2023 m. rugsėjo 28 d., kaimynė R. pas jį lankėsi. Jei lankėsi, tai dienos metu, nes vakarais jis būna užsirakinęs. Datos nepamena, bet galėjo būti rugsėjo mėnesio pabaiga ar spalio mėnesio pradžia, kai į jo namus užėjusi R. pasakė, kad susinešė kelis savo daiktus (patalynę, čiužinį) į jo ūkinio pastato virtuvėlę (reikalui esant, kai konfliktuoja namuose su artimaisiais) ir papasakojo, kad prieš dieną ar dvi, ją namuose sūnus T. A. smaugė, mušė, o kiti sūnūs – R. ir E., ją išgelbėjo atitraukdami brolį. Pasakojo, kad tą dieną T. pjovė žolę sodyboje, o vakare ją, gulinčią lovoje, mušė ir smaugė. Jis jokio triukšmo negirdėjo, tą vakarą, kai sūnus sumušė R., pastaroji pas jį nesilankė (1 t., b. l. 187–188).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-12-21, liudytoja apklausta Greta Narkevičiūtė parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Reagavimo skyriaus tyrėja. 2023 m. rudenį, tikslaus laiko nebepamena, su kolege A. S. vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad pranešėja sukonfliktavo su sūnumi ir iššoko per langą, lauks lauke. Nuvykus nurodyti adresu, jas pasitiko R. A., kuri teigė, kad savo kambaryje gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, kai atėjęs sūnus T. pradėjo žodžiais konfliktuoti. Žodinio konflikto metu T. priėjo prie jos ir sugriebė už kaklo. Į jos miegamąjį atėję E. ir R. patraukė T. nuo jos. R. A. teigė, kad sūnums išėjus, ji išsigandusi iššoko per savo miegamojo langą ir kažkur nubėgo. Aiškinantis kas nutiko, R. A. neatrodė susijaudinusi, į užduodamus klausimus atsakinėjo ramiai, pagalvodama. Dažniausiai nuvažiavus į įvykius, kur nukenčia žmonės, jie būna susijaudinę, išsigandę ir apie įvykį pasakoja negalvodami. Šiuo atveju atrodė, kad R. A. galvoja ką kalba. Be to, pastarosios parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Iš pradžių R. A. užtikrintai teigė, kad sūnus T. ją smaugė, po kiek laiko, pasitikslinus kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko sūnus, ji atsakė, kad tik sugriebė už kaklo. Namuose buvę O. P. ir E. A. nurodė, kad jokio konflikto namuose nebuvo, kad T. išvis nebuvo namuose, o R. išėjo pasivaikščioti, kad nebūtų apkaltintas konfliktu. Išgirdus, kad T. net nebuvo namuose, jai kilo įtarimas, kad kažkas meluoja. Nei T., nei R. namuose nubuvo. Jų nerado ir tada, kai vyko ieškoti (2 t., b. l. 3–4).

2023-10-02 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad T. A. po akimis matomos hematomos, ant nosies matomas sumušimas (2 t., b. l. 7–13).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-10-06, apklausta kaltinamoji R. A. parodė, kad kaltės nepripažįsta, 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 20 val., į namus atėjo akivaizdžiai girtas sūnus T. A.. Ji buvo miegamojo kambaryje ir, atsigulusi ant lovos, žiūrėjo televizorių. Įėjęs sūnus paklausė ar ji žiūri televizorių ir, priėjęs prie lovos, jai gulinčiai delnu sudavė du kartus į skruostus. Po smūgių ji greitai išlipo iš lovos ir atsistojo. Tada T. ranka sugriebė jai už kaklo ir nestipriai spaudė. Išsigandusi ji pradėjo garsiai šaukti. Į jos kambarį atbėgę E. ir R. užlaužė T. rankas ir išvedė iš jos kambario į lauką. Per langą pamačiusi, kad sūnūs lauke rūko, bijodama T., atsidarė miegamojo langą ir per jį išlipusi bėgo pas kaimynus. Ten iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, T. namuose nebebuvo. Įvykio vakarą ji su sūnumi žodinio konflikto neturėjo. Ji T. nesudavė nei šluota, nei dar kuo nors. Iš kur pas T. sužalojimai ant veido, nežino. Apie 23 val. T. vėl atėjo į jos namus. Būdama savo kambaryje, lyg girdėjo kaip T. pykstasi su R.. Ji T. nematė, nes šis nebuvo atėjęs pas ją, o ji nedrįso pasirodyti. Girdėjo T., R. ir marčios O. balsus. Gal T. sužalojo brolis R. (2 t., b. l. 82–83).

2023-12-14 papildomos apklausos metu R. A. parodė, kad neprisipažįsta sumušusi savo sūnų T.. Viską kaip buvo pasakė pirminėje apklausoje ir akistatos metu. Jos duoti parodymai išsamūs ir teisingi, prašo jais vadovautis. Savo sūnaus T. nemušė, šluotos kotu nesudavė. Įvykio metu sūnus T. sumušė ją, sūnūs R. ir E. atitraukė T. nuo jos (2 t., b. l. 93).

Nors kaltinamoji nepripažįsta įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismas, išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, jog kaltinamoji R. A. savo veiksmais nukentėjusiajam T. A. sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę neigė, tačiau jos parodymų apie įvykio aplinkybes nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti duomenys. Kaltinamoji teigia, kad 2023-09-28 būtent ji nukentėjo nuo savo sūnaus T. A. neteisėtų veiksmų, tačiau pagal jos pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nei R. A., nei E. A. nepatvirtino kaltinamosios parodymų, kad ją jos miegamajame užsipuolė T. A., o E. A. ir R. A. ją gynė, atitraukdami T. A. nuo motinos. Nukentėjusiojo T. A. parodymai proceso metu dėl esminių įvykio faktinių aplinkybių iš esmės nesiskyrė ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamosios R. A. kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kuriuos T. A. patvirtino akistatos su kaltinamąja metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat liudytojų E. A., R. A., G. K. parodymais, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolu. Nors liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąją, kuri yra liudytojo motina, bet patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir davė teisingus parodymus, kuriais teismas gali remtis. Liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas nevertina kaip įrodymų, nes ši liudytoja, apklausta papildomai, davė prieštaringus parodymus, nustatyta, kad ji su keturiais mažamečiais vaikais iki šiol gyvena kartu su kaltinamąja, yra kaltinamosios įtakojama, todėl jos parodymus teismas laiko neobjektyviais.

Liudytojas R. A., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, patvirtino nukentėjusiojo T. A. parodymus, kad 2023-09-28 vakare, virtuvėje tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas dėl į virtuvę įbėgusių ir ėmusių triukšmauti R. A. mažamečių vaikų, kuriuos R. A. pavadino „benkartais“. Liudytojas R. A. taip pat patvirtino nukentėjusiojo T. A. parodymus, kad jau pasibaigus žodiniam konfliktui, virtuvėje „naršydamas“ telefone, išgirdo garsą, lyg kas būtų trinktelėjęs, o pakėlęs galvą pamatė nuo T. nueinančią motiną, kuri dešinėje rankoje laikė šluotą mediniu kotu, o T., dešine ranka užsidengęs veidą, išėjo į kiemą. Liudytojas R. A. nurodė, kad matė, jog T. iš nosies bėga kraujas. Liudytojas E. A. taip pat nurodė, kad su broliu T. prasilenkdamas tarpdury matė, jog T. iš nosies bėgo kraujas. Liudytoja G. K. taip pat nurodė, jog parvežusi sugyventinį T. A. į namus, pamatė, kad pastarajam buvo pamėlęs paakys, paburkusi nosis, sukrešėjęs kraujas po nosimi. Jai paklausus kas atsitiko, T. pasakė, kad susipyko su mama ir ši trenkė šluotos kotu. Iš visų šių įrodymų darytina išvada, kad nukentėjusysis T. A. veido sužalojimą, sukėlusį jam fizinį skausmą, patyrė būtent kaltinamosios namų virtuvėje, kai be nukentėjusiojo ir kaltinamosios bei atokiau sėdėjusio R. A. daugiau asmenų nebuvo. Nukentėjusiajam pajutus smūgį ir skausmą, o liudytojui R. A. išgirdus garsą, lyg kas būtų trinktelėjęs, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. A. pamatė nuo nukentėjusiojo nueinančią kaltinamąją su šluota rankoje. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji atrodė pati išsigandusi, kai pamatė kraują ant jo veido. Taigi kitų asmenų, galėjusių įvykio metu sužaloti T. A. ir sukelti jam fizinį skausmą, įvykio vietoje nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų E. A., R. A., G. K. duotais parodymais. Tuo tarpu kaltinamosios duotų parodymų kaip jau minėta nepatvirtina jokie surinkti duomenys. Visi proceso metu apklausti asmenys nurodė, kad kaltinamoji R. A. piktnaudžiauja alkoholiu, o būdama neblaivi, yra agresyvi, provokuoja konfliktus. Analogišką informaciją apie kaltinamąją pateikė ir jos gyvenamosios vietos seniūnas.

Kad T. A. patyrė sužalojimus įrodo ir 2023-10-02 asmens apžiūros protokolas, kuriame policijos pareigūnai užfiksavo ant nukentėjusiojo T. A. veido hematomas paakiuose bei nosies sumušimą (2 t., b. l. 7–13). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, jog T. A. sužalojimus būtų patyręs kitoje vietoje, kontaktuodamas su kitais asmenimis. Darytina išvada, kad ant nukentėjusiojo veido užfiksuoti sužalojimai atsirado būtent R. A. sudavus smūgį šluotos kotu. Neabejotina, kad toks kaltinamosios veiksmas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atlikus jų analizę, darytina išvada, kad R. A. 2023 m. rugsėjo 28 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia vieną kartą mediniu šluotos kotu sudavė nukentėjusiajam T. A. į nosies sritį, tokiais veiksmais šeimos nariui – sūnui T. A., sukėlė fizinį skausmą.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – įvykdyta nusikalstama veika (BK 140 straipsnio 2 dalis), priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – R. A. anksčiau teista, bet teistumas išnykęs (2 t., b. l. 65–66), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 61–63), nedirba (2 t., b. l. 55–56), registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 54), gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojama neigiamai, kaip piktnaudžiaujanti alkoholiu ir išgėrusi konfliktuojanti su vaikais (2 t., b. l. 60). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajai už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė mažesnė, nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54, 61 straipsniai), nukentėjusiojo poziciją dėl kaltinamosios nuteisimo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 96–98), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– 3 CD laikmenos, paliktinos byloje;

– šluota, saugoma Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 47), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti, o netekus darbo, būti registruotai Užimtumo tarnyboje, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, tris CD su vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šluotą, saugomą Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.