- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-39-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02719-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. (toliau - apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui I. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo I. K. priteisti 1 802,94 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Optimalus sprendimas“ atsakovui I. K. perdavė remontuoti įmonei priklausantį automobilį GAZ 69, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, buvęs UAB „Optimalus sprendimas“ vadovas, 2013 m. liepos 12 d. už minėtą automobilį bankrutuojančios įmonės UAB „Optimalus sprendimas“ bankroto administratoriui D. J. sumokėjo 6 225,20 Lt (1 802,94 Eur), nuo to momento automobilio nuosavybės teisė perėjo ieškovui. Įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovas bankroto administratoriui nurodė, kad automobilio nėra išsaugojęs, nes jį utilizavo. Pažymėjo, kad susitariant dėl automobilio remonto sutikimas utilizuoti automobilį GAZ 69 duotas nebuvo. Atsakovas turėjo užtikrinti jam perduoto turto saugumą, o jeigu turtas prarastas ar sužalotas, - atsakyti už tą turtą. Kadangi civilinis kodeksas nenumato galimybės laiku negavus pinigų už atliktas paslaugas vienašališkai realizuoti (utilizuoti) kitai šaliai priklausantį turtą ir taip padengti turėtas darbų išlaidas, mano, kad utilizavus ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovo teises. Dėl šių priežasčių atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, atsakovas neinformavo, kad minėtas automobilis galimai parduotas (utilizuotas), kada ir už kiek jis parduotas ar automobiliui atlikti pažadėti remonto darbai, todėl atsakovas privalo prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas I. K. su ieškinio reikalavimu atlyginti 1 802,94 Eur nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neturintį pagrindo bei pripažinti ieškovą atsakovo skolininku. Nurodė, kad 2007 m. su ieškovu žodine sutartimi sutarė suremontuoti UAB „Optimalus sprendimas“ priklausantį automobilį GAZ 69. Pradėjus automobilio remonto darbus ir nuėmus kėbulą, paaiškėjo, kad rėmas visiškai surūdijęs ir jį reikia keisti, todėl atsakovo paragintas, ieškovas važiuoklę kartu su varikliu išsivežė, liko tik automobilio GAZ 69 kėbulas. Kėbulo restauravimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, viso - 2 000 Lt. Avanso ieškovas nesumokėjo, atsiskaityti už atliktus darbus delsė, kol galiausiai pareiškė, kad minėtas automobilis jam nereikalingas. Netrukus iš bankrutuojančios UAB „Optimalus sprendimas“ gavo laišką, kuriame nurodyta, kad 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Optimalus sprendimas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J.. Kadangi buvęs direktorius M. R. nurodė, kad pas atsakovą yra likęs bankrutuojančiai UAB „Optimalus sprendimas“ priklausančio automobilio GAZ 69, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninis pasas, reikalingas tinkamai vykdyti bankroto procedūrą, bankroto administratorius prašė jį grąžinti, ką atsakovas kaip sąžiningas ir geranoriškas žmogus ir padarė. Apie 2013 m. gruodį sulaukė ieškovo advokato R. J. pretenzijos, kurioje prašoma atlyginti 15 000 Lt padarytą žalą (nuostolius) iki 2013 m. gruodžio 10 d. arba grąžinti automobilį. Atsiliepime į pretenziją pažymėjo, kad pinigų už atliktą darbą negavo, o kadangi ieškovas automobilį paliko neperrašęs dokumentų, automobilio nei parduoti, nei kitaip disponuoti savo nuožiūra negalėjo, todėl prašoma 15 000 Lt suma už „praeito šimtmečio vidurio automobilį“ neturėjusį ir neturintį jokios istorinės vertės, vertintina kaip bandymas neteisėtai pasipelnyti. Pažymėjo, kad 2014 m. į namus atvykęs Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas įsitikino, kad minėto automobilio GAZ 69 griaučiai nėra utilizuoti, o vis dar saugomi, todėl jokia nusikalstama veika nėra padaryta. Praėjus 11 metų, automobilis vis dar saugomas. Ieškovas buvo raginamas atsiimti automobilį ir atsiskaityti už atliktus darbus, todėl atsakovo manymu, ieškovas yra jam skolingas už sukeltus nepatogumus bei finansinius nuostolius, t. y. už automobilio saugojimą, įsipareigojimų atsiskaityti nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė - priteisė iš M. R. 12,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 57-AT-00292-14 ir 2014 m. balandžio 9 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei liudytojo D. K. parodymus, konstatavo, kad byloje nėra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovui padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje elgėsi atidžiai ir rūpestingai, priešingai nei ieškovas, kuris delsė atsiimti automobilį, nes reikėjo atsiskaityti už atliktus darbus, todėl atsakovas jam patikėto automobilio kėbulą GAZ 69 saugojo ir tebesaugoja iki šiol savo garaže. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovo patirta žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, be to, ieškovas būdamas protingas, apdairus ir rūpestingas automobilio GAZ 69 savininkas privalėjo domėtis automobilio kėbulo remonto eiga, jo būkle, bendradarbiauti su atsakovu.
6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas atsakovui I. K. už atliktus darbus nemokėjo, kadangi AB SEB banko pateiktoje informacijoje matyti, kad 2007 m. rugsėjo 4 d. UAB „Optimalus sprendimas“ į I. K. sąskaitą pervedė 1 400 Lt sumą, todėl laikė, kad dalis atliktų restauravimo darbų buvo apmokėta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu M. R. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:
8.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą, tad neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad žala nėra padaryta. Ginčo dėl automobilio perdavimo nėra, taip pat nėra ginčo dėl to, kad automobilis ieškovui nėra grąžintas. Ieškovas pateikė įrodymus dėl automobilio vertės sumokėjimo, todėl žala yra įrodyta.
8.3. Vertindamas neteisėtus veiksmus teismas rėmėsi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo 2014 m. balandžio 9 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo vertintas veiksmų neteisėtumas tik baudžiamosios teisės požiūriu. Minėtu nutarimu buvo išaiškinta, kad pažeistas turtines teises pareiškėjas turi teisę ginti civilinės teisenos nustatyta tvarka. Buvęs automobilio savininkas su atsakovu susitarė dėl automobilio restauravimo. Atsakovas automobilio nerestauravo, tačiau taip pat nenutraukė sutarties ir negrąžino pačio automobilio. Tokiu būdu atsakovas pažeidė susitarimą (su buvusiu automobilio savininku). Apeliantas yra automobilio savininkas, tačiau atsakovas automobilio neatiduoda, laiko automobilį savo nuosavybe, tai, apelianto manymu, ir yra neteisėti veiksmai (civilinės, o ne baudžiamosios teisės požiūriu).
8.4. Akcentuoja, kad jei atsakovas turėjo kokių pretenzijų UAB “Optimalus sprendimas” (dėl papildomo atlygio už restauravimą, dėl automobilio saugojimo, dėl nebendradarbiavimo, nesidomėjimo automobilio būkle, dėl kitų pagrįstų ar nepagrįstų reikalavimų), visas pretenzijas atsakovas turėjo pareikšti UAB “Optimalus sprendimas” bankroto byloje.
Atsiliepimas
9. Atsakovas I. K. atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:
9.1. Kitaip nei nurodo ieškovas, yra nepateiktas teismui pirminis atsakymas iš policijos, kuriame nurodyta, kad tyrėjas atvykęs į atsakovo namus aptiko automobilio GAZ 69 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulą. Automobilį atsakovas I. K. saugojo net nuo 2007 m. Toks tyrėjo atsakymas ieškovui nepalankus ir todėl bandoma klaidinti teismą.
9.2. Nurodo, kad automobilį remontui atsakovui perdavė juridinis asmuo UAB „Optimalus sprendimas“ direktorius M. R. o piniginės kompensacijos už paliktą ir 11 metų saugomą automobilį reikalauja jau fizinis asmuo M. R. ir kaltina sutarties sąlygų nevykdymu. Pažymi, kad jokios sutarties nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
11. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
12. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, bei įrodymų vertinimo.
13. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).
14. Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Kita rūšis – deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos. Pažymėtina, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. Civiliniame kodekse aiškiai nurodoma, kada atsiranda sutartinė, o kada – deliktinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė nesant sutarties negalima, o deliktinei atsakomybei atsirasti turi būti įrodytos visos būtinosios tokios atsakomybės atsiradimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-520/2012).
15. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
16. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje yra daugeliu atvejų reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo konkrečių aplinkybių. Kartais, nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia pasiremti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).
17. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
18. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 6 225,20 Lt (1 802,94 Eur) nuostolių, kuriuos sudaro likutinė vertė, kurią ieškovas sumokėjo bankroto administratoriui už transporto priemonę GAZ 69, kai jo vadovaujamai UAB „Optimalus sprendimas“ buvo iškelta bankroto byla. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovas M. R. transporto priemonę GAZ 69, kuri jos perdavimo metu priklausė UAB „Optimalus sprendimas“ perdavė atsakovui I. K. tikslu ją remontuoti dar 2007 m. Ginčo nėra ir dėl to, kad minėto automobilio važiuoklę kartu su varikliu ieškovas išsivežė iš atsakovo kiemo, palikdamas atsakovui restauruoti tik automobilio kėbulą. Iš atsakovo paaiškinimų, kurių neginčijo ir pats ieškovas, nustatyta, kad atsakovas atlikęs pirminius automobilio remonto darbus ir pastebėjęs, kad automobilis stipriai pažeistas korozijos, derino su ieškovu kėbulo nuo korozijos darbų apimtis, įspėjo ieškovą, kad didžioji dalis kėbulo yra smarkiai surūdijusi, kad važiuoklės rėmas turi daugybę trūkumų, kad teks investuoti nemažas pajamas, tačiau ieškovas darbams pritarė ir prašė tęsti darbus. Atsakovas nurodė, kad restauruodamas automobilio kėbulą investavo asmenines lėšas, kurių ieškovas, net ir raginamas, jam negrąžino, ilgą laiką nesidomėjo atsakovui paliktu automobilio kėbulu, vengė jį atsiimti bei atsiskaityti už atliktus darbus, teisindamasis, kad neturi pinigų. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas D. K.. Tiek atsakovo paaiškinimais, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad automobilio kėbulas nėra utilizuotas ir iki šiol yra saugomas pas atsakovą. Apelianto teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog jis, net ir ieškovui reikalaujant, negrąžina automobilio. Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovo veiksmus neteisėtumo kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos aspektu, reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo elgesys atitiko CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą – savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, ieškovo ir atsakovo elgesį, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitiko CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėtumo kriterijus, todėl iš esmės sutinka su bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra visų būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovas, priešingai nei ieškovas, savo prisiimtus įsipareigojimus vykdė, jam patikėtą automobilio kėbulą restauravo, o atsakovui vengiant sumokėti už atliktus darbus, jį saugojo ir tebesaugoja iki šiol savo garaže. Apelianto patirtus nuostolius lėmė paties apelianto netinkamas elgesys (apeliantas ilgą laigą (11 metų) nesidomėjo atsakovui paliktu automobilio kėbulu, delsė jį atsiimti, nesumokėjo už jo restauravimą), todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra ir teisinio priežastinio ryšio – apelianto nurodyti nuostoliai nelaikytini atsakovo veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis), nes jų atsiradimą lėmė paties apelianto netinkamas elgesys. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju paties apelianto veiksmai, dėl kurių jam atsirado nuostolių, būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį.
21. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
22. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.