Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-145-719/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
1S-145-719/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Pareiškėjas
K. R.
Kategorijos

Teisėjas Kęstutis Venckus Baudžiamoji byla Nr. 1S-145-719/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. sausio 27 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant K. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo K. R. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal K. R. pareiškimą dėl, jo manymu, turto užvaldymo apgaule. Šį nutarimą K. R. apskundė aukštesniam prokurorui, kuris 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu ankstesnį nutarimą paliko galioti. Pastarąjį nutarimą K. R. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi šį nutarimą paliko galioti.

Šalies argumentai

Skundu K. R. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir jo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 30 d. nutarimo perduoti nagrinėti iš naujo. Jis cituoja skundžiamą nutarimą ir nurodo, kad apklausų metu T. nurodė, jog pinigai už neva parduotą žemę buvo sumokėti notarų biure, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog K. R. pinigus (4000 litų) gavo iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Sutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kad pinigai buvo sumokėti notarės akivaizdoje, todėl prieštaravimai tarp T. parodymų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties rodo, jog T. sako netiesą. Be to, jam nustatytas III laipsnio prikurtimas, jis turi problemų su regėjimu, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. gruodžio 4 d. nutarime padarytos išvados apie tai, kad jis pats girdi ir jo sveikatos būklė leidžia jam pačiam matyti bei suprasti sudaromų sandorių esmę be pašalinių žmonių pagalbos, nėra išsamios vertinamuoju požiūriu ir atmestinos. Kartu K. R. mano, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo imtis visų įstatymuose numatytų priemonių tam, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, todėl neišsiaiškinus, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį parengusiame Panevėžio miesto 2-ajame notarų biure sutarties pasirašymo metu buvo įrengtos vaizdo kameros ir ar šiuo metu egzistuoja vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuotas minėtos sutarties pasirašymas biure, nebus visapusiškai ir objektyviai atskleistos bylai reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas mano, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatskleidė visų bylos aplinkybių, todėl skundžiami procesiniai sprendimai negali būti laikomi atitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo pozicija atitinkamais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Be to, baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą. Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Ši teisė taikytina pažeidus viešąjį interesą, kuomet veika yra pavojinga ir negali būti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tuo tarpu civilinei teisei būdingas dispozityvusis reguliavimo metodas, kuomet teisės normomis nustatomos teisinių santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos, suteikiant galimybę jiems patiems nustatyti sau teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimą. Sutartis ją sudariusiems asmenims turi tokią pat galią kaip ir įstatymas. Imperatyviosios normos civilinėje teisėje nustatomos ir taikomos tik išimtiniais atvejais, kai siekis apginti vieno teisinio santykio teises ir interesus nuo kitos šalies neteisėtų veiksmų sutampa su viešųjų interesų apsauga. Civilinė atsakomybė taikytina pažeidus privatų interesą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. R. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą iš esmės pranešdamas apie tai, kad jis niekada nesitarė su T. dėl žemės dalies pardavimo, pinigų už žemę jis negavo, todėl pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jam priklausantis žemės sklypas atiteko R. T., jis buvo apgautas. K. R. mano, kad T. veikoje yra nusikaltimo požymių.

Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. birželio 13 d. K. R. įgaliojo A. T. sutvarkyti visus reikalus ir dokumentus, susijusius su K. R. žemės sklypu bei atstovauti jį sprendžiant įvairius su šiuo žemės sklypu susijusius klausimus. 2011 m. birželio 29 d. Panevėžio miesto 2-ajame notarų biure buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią R. T. nupirko iš K. R. žemės sklypą. Abi sutarties šalys patvirtino, jog iki šios sutarties pasirašymo K. R. gavo visus pinigus už minėtą žemės sklypą – 4000 litų, šalys yra pilnai atsiskaičiusios ir viena kitai pretenzijų nereiškia. 2011 m. birželio 30 d. K. R. kreipėsi į Panevėžio miesto 2-ąjį notarų biurą prašydamas panaikinti 2011 m. birželio 13 d. įgaliojimą A. T.. Visi šie duomenys patvirtina, kad tarp K. R. ir T. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas dėl minėtos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei atlygio už žemės sklypo perleidimą R. T. nuosavybėn gavimo kilo būtent iš šių santykių.

Čia būtina pažymėti, kad civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius gali peraugti esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios susiję su objektyviu sudarytų sutarčių vykdymo suvaržymu, kai viena šalis sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Konkrečiai šiuo atveju tokių sąlygų nėra nustatyta. Kalbėti apie tarp K. R. ir T. susiklosčiusių civilinių teisinių santykių peraugimą į baudžiamuosius teisinius santykius taip pat būtų galima, jeigu byloje esantys duomenys patvirtintų, jog K. R. yra neveiksnus, ribotai veiksnus ar dėl kokių nors kitų priežasčių jis, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį, nebūtų galėjęs suvokti šio sandorio esmės bei pasekmių ir pasinaudodami tuo T. jį būtų apgavę. Tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad K. R. būtų neveiksnus ar ribotai veiksnus, tokių duomenų aukštesniajam teismui pareiškėjas kartu su skundu nepateikė, o byloje surinkti duomenys apie K. R. sveikatos būklę ir jo elgesį tiek Panevėžio miesto 2-ajame notarų biure, tiek pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, nekelia abejonių dėl pareiškėjo sugebėjimo suvokti pirkimo-pardavimo sandorio esmę ir pasekmes.

Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis matyti, kad K. R. pareiškime nurodytos aplinkybės apie galimą turto užvaldymą panaudojant apgaulę, t. y. sukčiavimą, nepasitvirtino. Nei A. T. tvarkant K. R. žemės reikalus, nei K. R. pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinant apie atlygio už šį žemės sklypą gavimą, nei atliekant kitus su žemės sklypu susijusius veiksmus, nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūra 2013 m. spalio 30 d. nutarimu pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal K. R. pareiškimą, o Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi 2013 m. spalio 30 d. nutarimas teisingai buvo paliktas galioti. Šiuo metu atlikti kokius nors, jų tarpe ir K. R. skunde nurodytus procesinius veiksmus, nėra jokios prasmės.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas K. R. skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Pareiškėjo K. R. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas