Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Švenčionių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad J. V. 2008 m. vasario 9 d., 00³⁵ valandą, Švenčionyse, Švenčionėlių gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,66 promilės). Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. nutarime konstatavo, kad J. V. protokole nurodyta veika padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skyrė 1500 Lt baudą. Teismas nurodė, kad padarytą pažeidimą įrodo paties J. V. paaiškinimai, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole, alkotesterio patikrinimo kvite, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo bei kitoje bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad J. V. prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo, pasižada nepažeidinėti įstatymų. J. V. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Švenčionių švara“ vairuotoju nuo 1982 metų, o nuo 1995 metų – autobokštelio vairuotojo pareigose. Charakterizuojamas teigiamai. Bendrovės administracija prašo neatimti iš jo teisės vairuoti autotransporto priemones, nes jis yra vienintelis bendrovės darbuotojas, turintis leidimus dirbti su autobokšteliu. J. V. gyvena su neįgalia žmona, kuri nedirba (netekusi 50 procentų darbingumo) ir yra jo išlaikoma. Jo pasiligojusiai, pensininkei motinai J. V. (1931 m. gimimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), taip pat reikalinga nuolatinė priežiūra ir materiali pagalba. Teismas nusprendė, kad taikant ATPK 30¹ straipsnį J. V. neskirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant maksimalią baudą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik už jį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, J. V. darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007)].

Ketvirta, J. V. nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo baustas ir turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą. Tai patvirtina byloje esanti pažyma (b. l. 6). Ši aplinkybė neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Penkta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Šešta, aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus eismo įvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.

Septinta, kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, o būtent rūpinimasis artimaisiais bei jų išlaikymas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma, buvo pakeista 2007 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 26, 27, 30-1, 32, 123, 124, 124-1, 124-2, 125, 126, 127, 128, 129, 130, 130-2, 131, 134, 187, 224, 225, 259-1, 269, 281, 312, 313, 314, 315, 320, 326, 330 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 124-3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d. (Žin., 2007, Nr. 138-5641). Naujos redakcijos ATPK 30¹ straipsnyje reikalavimo gauti minėtą Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą nėra, tad su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.