- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- eI-3588-554/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01093-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Dumesta“
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos, Vilkaviškio rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Vilkvėja“, R. Ž.
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius, Kęstutis Virketis
- Kategorijos
- 1.14.2Specialusis planavimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
dalyvaujant pareiškėjo – UAB ,,Dumesta“ ir ko atstovams: direktoriui S.K., advokatui Sauliui Urbonavičiui,
atsakovų: Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos, Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui – advokatui Kęstučiui Virkečiui,
viešame teismo posėdyje nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Dumesta“ ir ko skundą atsakovams Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai, Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl administracinio akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas 2015-06-29 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2015-05-29 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. B-TS-47 ,,Dėl nepritarimo planuojamos ūkinės veiklos galimybėms“.
Rezoliucinė dalis
2015-05-29 Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 4 d., Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d., Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 3 d., 4 d., 22 str., atsižvelgdama į 2015-04-02 gyventojų prašymą ,,Dėl galimai neteisėtai pradėtų vykdyti vėjo jėgainių statybos darbų ir 2 km atstumo nustatymo nuo gyvenamosios aplinkos“, nusprendė:
1) nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje – vėjo elektrinių plėtojimui iki nebus priimti valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys vėjo elektrinių statybą bei įstatymų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas alternatyvios energijos šaltinių – vėjo jėgainių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Vilkaviškio rajone specialusis planas;
2) nustatyti, kad šio sprendimo 1 punktas netaikomas statant vėjo elektrines Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytose vėjo elektrinių statybai skirtose teritorijoje.
Pareiškėjas ir jo atstovai nurodė, kad šis sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į konkretų su pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojama vykdyti veikla susijusį atvejį – 2015-04-02 gyventojų prašymą. Šis sprendimas – vienkartinis teisės taikymo aktas ir skirtas apibrėžta asmenų grupei. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai apsunkintas pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojamos ūkinės veiklos vykdymas.
Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas teisės aktas yra administracinis norminis teisės aktas. Šis teisės aktas skirtas neapibrėžtai asmenų grupei – visiems asmenims, ketinantiems statyti vėjo jėgaines Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje. Šio norminio akto taikymas nukreiptas į ateitį – iki bus parengtas specialusis planas nebus galimybės statyti vėjo jėgaines. Pareiškėjas neturi teisės ginčyti šio norminio akto, kadangi jokios kitos individualios administracinės bylos teisme nėra. Atsakovų atstovas teismo prašė administracinę bylą nutraukti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 str. 1 d. nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas pagal ABTĮ 2 str. 1 d. – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Administracinis aktas ABTĮ apibrėžiamas kaip vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 str. 15 d.). Pagal ABTĮ 2 str. 13 d. norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 str. 14 d. individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. LVAT ne kartą yra pabrėžęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (LVAT 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2012-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012, 2013-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I858-7/2013 ir kt.).
Kilusio ginčo kontekste teismas pažymi, kad teisės akto pobūdžio ir jo teisinės prigimties nustatymas lemia išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, taip pat kreipimosi forma, tokio akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir t.t. (LVAT 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010). LVAT, aiškindamas anksčiau paminėtus ABTĮ nuostatose apibrėžtus individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (LVAT 2006-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007, 2011-03-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011 ir kt.). Sprendžiant klausimą, kokio pobūdžio (norminis ar individualus) yra skundžiamas teisės aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (LVAT 2013-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat konstatuoja, kad vienas iš norminio administracinio akto požymių yra jį priėmusio subjekto statusas – tam, kad tam tikras teisės aktas galėtų būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, jis turi būti priimtas viešojo administravimo subjekto (LVAT 2002-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002, 2009-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. I442-5/2009). Visuotinis tokio norminio akto privalomumas, kaip vienas pagrindinių norminių teisės aktų požymių, yra sietinas su šį aktą priėmusiam subjektui suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais - t.y. įgaliojimais praktiškai įgyvendinti vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (ABTĮ 2 str. 4 d.). Būtent tokių įgaliojimų turėjimas išskiria viešojo administravimo subjektus iš kitų asmenų, sudarydamas prielaidas jiems savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti teisės normas – elgesio taisykles, privalomas neapibrėžtam asmenų ratui (LVAT 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007). Iš to seka, kad norminis administracinis aktas įtvirtina bendro, abstraktaus, neindividualizuoto pobūdžio nuostatas (elgesio taisykles).
Kitas reikšmingas šių teisės aktų atribojimo kriterijus – tai subjektai, kuriems skirti atitinkami teisės aktai: norminis teisės aktas yra adresuojamas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (svarbu ir tai - galimybė tam tikru konkrečiu momentu nustatyti šių subjektų ratą nereiškia, kad aktas yra individualus)(LVAT 2010-03-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011). Individualiu teisės aktu, kaip matyti iš ABTĮ 2 str. 14 d. įtvirtintos individualaus teisės akto sąvokos, nustatomos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Be to, norminis teisės aktas yra orientuojamas į ateitį - t.y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje (LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011). Individualus aktas, priešingai, pasižymi vienkartiniu pobūdžiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad šioje administracinėje byloje ginčijamu sprendimu atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos tos savivaldos įstatymo 16 str. 4 d., Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d., iš esmės visoje savivaldybės teritorijoje sustabdė didesnio galingumo vėjo elektrinių statybą iki bus dėl to parengtas ir patvirtintas specialusis planas.
Teismas, vertindamas ginčijamą Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą paminėtų kriterijų aspektu, pažymi, kad jis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., įtvirtinančiu savarankiškąsias savivaldybių funkcijas teritorijų planavimo srityje. Be to, išimtinė savivaldos teisė nuspręsti dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių konkrečioje savivaldybės teritorijoje įtvirtinta ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 str. 9 d.. Ginčijamame sprendime įtvirtintas teisinis reguliavimas yra adresuotas ne tik pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, bet ir visiems kitiems asmenims (fiziniams ir juridiniams), kurie vykdo, planuoja vykdyti arba planuos ateityje vėjo jėgainių statybą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje – t.y. rūšiniais požymiais apibūdintų subjektų grupei (tiesiogiai lemiant jų statusą – teises bei pareigas jiems aktualioje srityje), tačiau taip pat daro tiesioginę įtaką ir kitiems subjektams, rengiantiems vertinimo programas, taip pat savivaldybės teritorijos, kurioje planuojama statyti vėjo jėgaines, gyventojams (suinteresuotai visuomenei). Iš to seka išvada, kad ginčijamas sprendimas nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams. Sprendime įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra vienkartinio pobūdžio, o nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje iki specialaus plano patvirtinimo ir įsigaliojimo bei numatytas taikyti daug kartų, suinteresuotiems asmenims įgyvendinant savo teises bei pareigas aktualioje teisinių santykių srityje. Taigi, teismas konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2015-05-29 sprendimas Nr. B-TS-47 vertintinas kaip norminis teisės aktas (ABTĮ 57 str.).
Teisės akto priskyrimas prie atitinkamos rūšies administracinių aktų - individualių ar norminių grupės lemia taikytiną tokio akto teisėtumo tyrimo procesinę tvarką ir subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl atitinkamo teisės akto į teismą, ratą. Konstatavus, kad ginčijamas teisės aktas yra norminis administracinis aktas, atsiranda pagrindas išvadai, jog tokio teisės akto teisėtumas negali būti tikrinamas pagal bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles, kadangi šio norminio akto teisėtumo patikra galima tik pagal specialiąsias ir tik norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui taikytinas procesines taisykles. Ginčai dėl norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ normose asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl atitinkamo norminio teisės akto teisėtumo patikros, iš esmės yra išskirtos 2 grupės, kurios turi teisę kreiptis dėl norminių teisės aktų teisėtumo patikros: kai į atitinkamą administracinį teismą kreipiamasi su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) ir, kai prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą paduodamas ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.). ABTĮ 111 str. numato galimybę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, šio įstatymo 22 str. 1 d. nurodytiems subjektams, kai tame teisme jau yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Iš to seka, kad asmenų, nenurodytų ABTĮ 110 str., teisė inicijuoti atitinkamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo patikros procesą yra sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme yra nagrinėjama konkreti individuali byla, susijusi su jų teisėmis bei teisėtais interesais, ir kai ginčijamas norminis administracinis aktas turėtų būti taikomas toje byloje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus, konstatuoja, jog pareiškėjo skundas savo esme laikytinas abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kadangi pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija išimtinai norminio pobūdžio teisės akte įtvirtintą teisinį reguliavimą. Be to, svarbu ir tai, kad teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Taigi, pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 str. 1 d., 2 d. nurodytą subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo, ratą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo ginčijamas teisės aktas yra norminio pobūdžio, o pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumą, ratą ir teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, daro išvadą, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į apygardos administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto teisėtumo, ir, atitinkamai, tokio prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Dėl paminėtų aplinkybių bei teisinio reguliavimo administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d., LVAT 2014-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).
Atsakovai: Vilkaviškio rajono savivaldybė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba prašo teismo priteisti 1936 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Prašyme nurodė, kad išlaidas sudaro išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas: procesinių dokumentų teisinį įvertinimą ir teisinę analizę, bylos medžiagos ir teismų praktikos aptarimą su klientu, atstovavimą Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje (20 val.).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Bylos nutraukimas dėl skundo nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai savo teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1 d., 6 d. jis turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2013-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16). Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą.
Teismas akcentuoja, kad iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos interneto svetainės (http://www.vilkaviskis.lt/go.php/lit/Juridinis) matyti, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje yra Juridinis skyrius, kuriame dirba 2 specialistai, atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 2015-07-31 atsiliepimą į pareiškėjo skundą parengė Vilkaviškio rajono savivaldybės juridinio skyriaus darbuotoja Vilma Kolpakovienė, o teisinių paslaugų sutartis su advokato Kęstučiu Virkečiu sudaryta vėliau - tik 2015-08-31. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių Juridinio skyriaus specialistai neatstovavo atsakovų - t.y. nėra jokių duomenų apie jų užimtumą ar negalėjimą tinkamai atstovauti atsakovus nagrinėjamoje byloje. Ginčas šioje administracinėje byloje tiesiogiai susijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi teritorijų planavimo srityje, byloje kilęs teisinis ginčas nėra tiek sudėtingas, jog atstovavimas naudojantis esamais vidiniais resursais nebūtų buvęs pakankamas, galutinė nutartis nutraukti bylą byloje priimta pirmajame teismo posėdyje net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, jog atsakovai šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkiant advokato, todėl atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.,
nutaria:
Administracinę byla Nr. eI-3588-554/2015 nutraukti.
Atsakovų Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.