Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-22/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-18
Bylos Nr.
1A-22/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garneliene (pirm.), Ruta Mickeviciene, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
V. Z., A. D.
Advokatai
Rūta Miškinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-22/2006Procesinio sprendimo kategorija
1.2.7.2; 2.1.6.2; 2.4.6.3.3. (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Laimos Garnelienes,

teiseju: Jono Algimanto Venckaus (pranešejas), Rutos Mickevicienes,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynejams Raimundui Lideikai, Jonui Tamašauskui,nuteistiesiems V. Z. , A. D. ,

atstovui pagal istatyma VšI Lietuvos Kataliku moteru sajungos vaiku ir jaunimo paramos centro direktores pavaduotojai Reginai Rekešienei,

igaliotam atstovui advokatei Rutai Miškinienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju V. Z. ir A. D. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo BK 149 str. 3 d., ir nuteistas laisves atemimu penkeriems metams, bausme atliekant pataisos namuose;

A. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso BK 149 str. 3 d., ir nuteistas laisves atemimu penkeriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš V. Z. ir A. D. solidariai priteista D. G. 15000 Lt (penkiolika) tukstanciu litu nematerialines žalos atlyginimui.

Iš V. Z. ir A. D. solidariai priteista VšI LKMS vaiku ir jaunimo paramos centrui 500 Lt turetu teismo išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.

Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo J.A.Venckaus pranešima ir išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. Z. ir A. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupe, turedami tiksla lytiškai santykiauti su nepilnamete D. G. , 2004 m. spalio 15 d., tarp 17 val.–20 val., Vilniaus m., Naujosios Vilnios mikrorajone, miško aikšteleje, esancioje 1,5 km atstumu nuo Rytu gatves, V. Z. automobilyje „Audi 100“ (valst. Nr. XXXXXXXX bei ta pacia diena tarp 21– 24 val., B. P. priklausanciame name, esanciame Vilniaus raj., Lavoriškiu sen., Mostiškiu k., Naujoji g. 15, alkoholiu nugirde nukentejusiaja D. G. ir tokiu budu atimdami galimybe pastarajai aktyviai priešintis bei pasinaudodami nukentejusiosios bejegiška bukle del apsvaigimo nuo alkoholio bei mažametyste, panaudodami fizini smurta, t.y. užguldami ir tokiu budu ja prispausdami, 2004 m. spalio men., iš 15 d. i 16 d., to paties namo kambaryje, patys budami apsvaige nuo alkoholio, paeiliui, lytiškai santykiavo su D. G. , gim. 1991-04-17, prieš jos valia., t.y. V. Z. ir A. D. savo veiksmais ivykde nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendi ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamaja byla. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisingas, todel naikintinas. Neneigia su D. G. turejes vienkartinius lytinius santykius, taciau tvirtina, kad jie vyko D. G. sutikimu, nenaudojant prievartos. Nurodo, jog smurto nenaudojimo fakta patvirtina atlikta teismo medicinine ekspertize. Pažymi, jog byloje esantys duomenys rodo, kad nukentejusioji D. G. turejo ne viena galimybe pasišalinti, kadangi buvo pasilikusi viena, jos niekas nesaugojo. Apelianto teigimu, tai buvo geranoriškas neprievartinis bendravimas. Pabrežia, jog iš byloje surinktu duomenu matyti, kad jam vedžiojant tarnybinius šunis priejo mergina, t.y. D. G. , ji užkalbino, domejosi šunimis. Jie kartu ilgai vaikšciojo, bendravo, o atsisveikinant ji pasiule po savaites susitikti, pati nurodydama susitikimo vieta ir laika.

Apelianto teigimu, šie faktai patvirtina, kad pati D. G. rode iniciatyva susipažinti bei dar karta susitikti. Pabrežia, kad D. G. atrode kaip brandi mergina – stamboka, naudojo kosmetika, laisvai bendravo, ruke. Teigia, jog jos iniciatyva susipažinti, fiziniai duomenys nesukele minciu, kai ji yra nepilnamete, o juo labiau – mažamete. Be to, pažymi, kad jis klause, kiek jai metu, taciau D. G. nieko neatsake.

Skunde atkreipiamas demesys, jog teismas nuosprendyje taip pat konstatavo, kad nukentejusioji D. G. pagal savo duomenis atrode brandesne, ši aplinkybe nurodoma ekspertizes bei specialistu išvadose. Pabrežia, kad pats teismas nurode, kad jis, t.y. apeliantas negalejo suvokti, jog D. G. yra mažamete, todel jo veika iš Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. perkvalifikavo i Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. Taciau tvirtina nesuprantas, kaip teismas padare išvada, jog jis turejo suvokti, kad D. G. yra nepilnamete. Apeliantas pabrežia, kad nuo susipažinimo iki atsisveikinimo momento D. G. atžvilgiu nebuvo naudojamas joks fizinis ar psichologinis smurtas, ši fakta patvirtina ir tai, jog jiems atvykus i atsisveikinimo vieta jis jai padovanojo maskuojancios medžiagos švarka.

Nesutinka su teismo išvada, jog esminiai nukentejusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teismo metu, sutampa. Atkreipia demesi, kad D. G. ikiteisminio tyrimo metu parode, jog gatveje buvo netiketai užklupta, panaudojus fizini smurta isodinta i automobili ir t.t., taciau veliau šiu parodymu atsisake. Nurodo, kad D. G. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinejimo metu neatsake i esminius klausimus, šia aplinkybe nuosprendžio motyvuose nurode ir teismas, taciau tai aiškino jos jaunumu, socialiniu nebrandumu.

Atkreipia demesi i tai, kad kolegija pilnai patikejo nukentejusiosios D. G. parodymais, taciau atmete liudytoju sutuoktiniu N.P. ir B. P., J. P. parodymus. Pabrežia, kad šie asmenys yra vieninteliai ivykio liudytojai, ju parodymais pilnai atskleidžiama D. G. praeitis, jos elgesys ivykio metu. Teigia, jog nuosprendžio motyvuose pabrežiamas D. G. socialinis nebrandumas, gyvenimo tikroves nepažinimas, naivumas, begalinis pasitikejimas žmonemis, taciau iš Vilniaus XXXXXXX vidurines mokyklos bei E. P. pagrindines mokyklos pateiktu charakteristiku matyti, kad D. G. charakterizuojama neigiamai. Atkreipia demesi, jog 2003 m., budama 12 metu, D. G. pradejo po tris paras dingti iš namu, buvo gydoma del lytiniu keliu plintanciu ligu. Paaiškindama, kur, kada bei su kuo tai atsitiko, ji pareiške, kad ja išprievartavo XXXXXX, taciau veliau paneige šiuos savo žodžius ir tvirtino, kad važinejosi su vaikinais bei pati savo noru su jais mylejosi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendi, išteisinant ji del nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. Nurodo, jog nuosprendis nepagristas, neteisetas, todel naikintinas. Teigia, kad teismas nuosprendyje padare faktines aplinkybes neatitinkancias išvadas. Nepagrista vadina teismo išvada, jog nukentejusioji D. G. buvo nugirdyta alkoholiu, tokiu budu atimant galimybe priešintis. Teigia, jog teismas šia išvada padare remdamasis tik nukentejusiosios parodymais, kita diena nuo jos tariamai sklidusiu alkoholio kvapu bei tuo, kad ji degtine gere tariamai pirma karta gyvenime. Apelianto manymu, teismas nepagristai atmete jo, nuteistojo A. D. bei liudytoju N.P. ir B. P. parodymus, jog niekas merginos gerti neverte, ji tai dare savo noru, o kai gerti nenorejo, tiesiog praleisdavo eile. Mano, jog nukentejusiosios organizmo reakcija i alkoholi, t.y. vemimas, neirodo tokios girtumo bukles, kad nukentejusioji negalejo priešintis, jei ji butu prieštaravusi lytiniams santykiams. Nurodo, jog vemima sukele tai, kad D. G. viso vakaro metu gere degtine nieko neužkasdama, tuo pabrežtinai didžiavosi. Teigia, jog tokiu jos elgesiu ne tik jis ir nuteistasis A. D. , bet ir kiti liudytojai labai stebejosi, tai patvirtina byloje užfiksuoti jo, A. D. , liudytoju N.ir B.P. parodymai. Be to, pažymi, kad vemimas neleidžia girteti, kadangi tokiu budu iš organizmo pašalinamas alkoholis.

Teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad mergina alkoholi vartojo nebe pirma karta, t.y. ta patvirtina liudytojos I. P. parodymai, D. G. charakteristika bei pacios nukentejusiosios paaiškinimai bei nenoras kalbeti šia tema. Tikina, jog D. G. ivykio vakara nebuvo girta, o duomenu, kad ji kita diena buvo apsvaigusi nuo alkoholio taip pat neužfiksuota, nors globos namu pedagogai ja nuveže i policija bei pas medikus. Atkreipia demesi, kad byloje nenustatyta, ka D. G. veike po išsiskyrimo su A. D. iki grižimo i globos namus. Tvirtina, jog tyrimas byloje atliktas nevisapusiškai, kadangi neapklaustas aukletojas R. D. , kuris pirmasis bendravo su D. G. jai sugrižus. Apelianto manymu, svarbu nustatyti, ka D. G. aukletojui aiškino apie savo negrižima i globos namus.

Skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje padare prieštaringas išvadas del pasinaudojimo nukentejusiosios bejegiška bukle del jos mažametystes. Pabrežia, kad pats teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus, padare išvada, jog nera objektyvaus pagrindo teigti, kad jis (apeliantas) turejo ir galejo suvokti D. G. nepilnametyste. Nesupranta, kaip galima pasinaudoti bejegiška bukle del mažametystes, jei nesuvokiama ir neimanoma suvokti paties mažametystes fakto. Kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad jau nuo 2004 m. spalio 15 d., nuo 17 val. iki 21 val., jiems trise bunant miško aikšteleje, jis turejo išankstini tiksla lytiškai santykiauti su D. G. . Tvirtina, kad tokia teismo išvada tera prielaida. Teigia, jog jiems bunant miško aikšteleje nei bandymu, nei užuominu apie lytinius santykius nebuvo, nors jie turejo visas galimybes dviese panaudoti jega prieš viena mergina ir atlikti lytinius santykius su ja. Pažymi, kad teismo nuosprendyje neišdestyti motyvai del šiu aplinkybiu.

Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog D. G. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas – užgulant ir prispaudžiant. Mano, jog teismas nepagristai remesi melagingais nukentejusiosios D. G. parodymais, be pagrindo atmesdamas nuoseklius jo, t.y. apelianto, parodymus. Nurodo, jog lytinis aktas su D. G. prasidejo ne ja užgulus, o jiems gulint greta, D. G. pasisukus i ji nugara. Kategoriškai neigia naudojes smurta D. G. atžvilgiu. Pažymi, kad nukentejusioji lytiniu santykiu metu nervinosi tik del to, kad bijojo pastoti, nes jai tuo metu buvo vaisingos dienos.

Tvirtina, kad teismas, vertindamas irodymus, nesilaike Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., vidini isitikinima nepagrinde išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vidinis isitikinimas pagristas teismo neteisingai suprasta laisve irodymus vertinti pagal savo subjektyvius norus, neatskleide irodymu tarpusavio ryšio, nesilaike reikalavimo, vertinant irodymus, išdestyti pagristas išvadas. Teigia, jog teismo išvados neatitinka Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.4, 3.1.8 p. numatytu nuostatu.

Šalies argumentai

Toliau apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas byloje esancius keturis irodymu šaltinius nepagristai ivertino kaip nelogiškus ir neaiškius. Pirmiausia nesutinka su tuo, jog teismas atmete jo bei nuteistojo A. D. parodymus, ivertindamas juos kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes. Pažymi jog teismas, atmesdamas jo bei A. D. parodymus, nenurode konkreciu argumentu, kodel vertina juos kaip nepatikimus. Taip pat teigia, jog teismas, atmesdamas liudytoju N.P. ir B. P. parodymus, nurode realybes neatitinkanti argumenta, jog tokiais parodymais jie siekia apsidrausti nuo galimu nemalonumu. Tvirtina, kad del netinkamo liudytoju N.P. ir B. P. parodymu vertinimo liko neivertintos bylai reikšmingos aplinkybes, kuriu pagrindu butu galima ji (apelianta) išteisinti, t.y. niekas neverte nukentejusiosios D. G. gerti; D. G. buvo meiliai nusiteikusi jo bei A. D. atžvilgiu – sededama tarp ju buciavo tai viena, tai kita, namo šeimininkams sake mylinti juos abu, elgesi laisvai. Be to, D. G. neprieme namo šeimininkes pasiulymo miegoti atskirame kambaryje ir nuejo miegoti kartu su jais. Pabrežia, kad ryte B.P. paklausta, ar vaikinai jos neužkankino, nukentejusioji D. G. šypsodamasi atsake neigiamai. Apeliantas pažymi, kad teismas neivertino, jog 2004 m. spalio 16 d. ryte jiems trims (apeliantui, A. D. ir D. G. ) išvažiavus nei jis, nei A. D. su liudytojais N.P. ir B. P. iki ju apklausos nesimate, todel neturejo galimybes susitarti, kokius parodymus geriau duoti apklausos metu. Nurodo, jog teismas, vertindamas liudytoju parodymus, vadovavosi morales normomis, taciau vertindamas nukentejusiosios parodymus i šias normas neatsižvelge. Teigia, jog iš liudytojos I. P. parodymu matyti, kad D. G. jai nepalankiose situacijose yra linkusi meluoti bei save pateisinti. Mano, jog atsižvelgus i šias aplinkybes, butu pagrindas teigti, kad D. G. , noredama pasiteisinti del negrižimo i globos namus, eme teisintis tariamu išprievartavimu.

Atkreipia demesi i 2004 m. spalio 16 d. duotus nukentejusiosios parodymus, kuriu metu ji nurode, jog prievarta buvo itempta i automobili, ji tam priešinosi, netgi ikando užpuolikui i ranka, veliau ja už plauku itempe i tušcia nama, jai atsisakius gerti degtine, buvo nustumta nuo kedes. Mano, kad šios bei kitos teismo neivertintos aplinkybes rodo, kad D. G. turi pakankama lytinio gyvenimo patirti, melagingai nurodo buvusi išprievartauta. Apelianto isitikinimu, teismas be pagrindo neivertino šiu aplinkybiu, o esminius nukentejusiosios D. G. parodymuose esancius prieštaravimus pateisina jos amžiumi, be to, viso proceso metu ji neige atsakyti i jai nepalankius klausimus. Nurodo, jog teismas neteisingai ivertino nukentejusiosios D. G. parodymus, taip pat ji teisinancius parodymus bei nepagristai ji pripažino kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., ir nuteise.

Nuteistieji ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus patenkinti.

Prokurore ir kiti proceso dalyviai prašo nuteistuju apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju A. D. ir V. Z. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su istatymo reikalavimais, ištyres bei ivertines irodymus, išsamios ju analizes pagrindu iš esmes teisingai nustate faktines bylos aplinkybes bei padare motyvuota ir teisinga išvada del nuteistuju kaltes bei padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Nors nuteistieji nesutinka su teismo išvadomis ištirtu irodymu vertinimo dalyje, tuo paciu pateikdami subjektyvu irodymu vertinima, taciau tai, kolegijos nuomone, nera pagrindas manyti, kad apeliantai nepagristai pripažinti kaltais ir nuteisti.

Iš esmes nuteistuju apeliaciniu skundu argumentai, kuriais jie gincija pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadas yra susije su tuo, kad, apeliantu nuomone, teismas neteisingai ivertino ištirtus irodymus.

Pagal BK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis, t.y. teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus yra tai, kad teiseju vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Kolegijos nuomone, byloje nera duomenu, leidžianciu abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teiseju, vertinusiu irodymus, vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Pažymetina, kad ir apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kokios butent bylos aplinkybes buvo neišnagrinetos.

Kaip bylos aplinkybiu neišsamu, nevisapusiška ir šališka išnagrinejima abu apeliantai nurodo tai, kad teismas remesi tik nukentejusiosios D. G. parodymais, tuo paciu nepagristai atmesdamas paciu nuteistuju bei liudytoju N.P. ir B.P. parodymus, apeliantu nuomone patvirtinancius, kad lytiniams santykiams neprieštaravo pati nukentejusioji D. G. , alkoholiniu gerimu gerti jos neverte ir pastaroji juos vartojo savo noru, apie jos faktini amžiu nežinojo, manydami esant ja pilnamete.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos nuomone šie skundu argumentai nepagristi. Atmesdamas paciu nuteistuju bei liudytoju N.P. ir B.P., o taip pat liudytojos I. P. parodymus, teismas išsamiai motyvavo toki sprendima, todel laikytina, kad BPK 305 str. 1 d. 2 p. bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ nuostatu reikalavimu nepažeide. Išsamu ir nešališka bylos aplinkybiu išnagrinejima patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas abieju nuteistuju veika iš BK 149 str. 4 d. perkvalifikavo i BK 149 str. 3 d.

Kita salyga irodymams vertinti yra tai, kad jie turi buti vertinami vadovaujantis istatymu, t.y. nustatant ar ištirti irodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatytiems reikalavimams. Pažymetina, kad apeliaciniuose skunduose net ir neteigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis butu pagristas irodymais, neatitinkanciais BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatytu reikalavimu. Apeliantai faktiškai gincija tik teismo išvadas del ju kaltes, padarytas vertinant ištirtus irodymus.

Kaip jau mineta abu nuteistieji neneigia lytiškai santykiave su nukentejusiaja D. G. , tuo paciu teigdami, kad pati nukentejusioji savo valia sutiko tureti tokius santykius ir jiems neprieštaravo. Pasak apeliantu, nukentejusiosios laisvanoriška sutikima minetiems santykiams patvirtina tai, kad jie jos atžvilgiu jokios prievartos ir smurto nepanaudojo. Šis apeliantu teiginys esminiai prieštarauja nukentejusiosios D. G. parodymams.

Nukentejusioji D. G. parode, kad ivykio nakti lytiniai santykiai su V. Z. ir A. D. buvo prievartiniai, t.y. prieš jos valia. Pasak nukentejusiosios, ji savo nesutikima tokiems santykiams išreiške žodžiu, muistydamasi ir bandydama ištrukti, stumdama minetus asmenis nuo saves rankomis. Aktyviau pasipriešinti nesugebejo budama apsvaigusi nuo alkoholio. Pasak nukentejusiosios, nekreipdami demesio i jos nenora lytiškai santykiauti iš pradžiu V. Z. , o po to ir A. D. , užguldami ir savo kuno svoriu prispausdami, paeiliui ja išprievartavo. Pažymetina, kad nukentejusioji patvirtindama savo parodymus atpažino abu apeliantus, kaip asmenis ja išprievartavusius, o taip pat savo parodymus apie jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, patvirtino ir akistatoje su V. Z. .

Skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išanalizavo nukentejusiosios D. G. parodymus ir juos motyvuotai ivertino. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama apie nenuoseklius ir prieštaringus nukentejusiosios parodymus ikiteisminiame tyrime bei teisme. Kolegijos nuomone, teismas padare teisinga ir motyvuota išvada, kad esminese detalese apie padaryta nusikalstama veika nukentejusiosios parodymai duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, sutampa. Nukentejusioji visuomet nurode vienus ir tuos pacius asmenis, padariusius mineta nusikalstama veika, šios veikos padarymo vieta bei tai, kad tai buvo prievartiniai lytiniai santykiai prieš jos valia.

Kolegijos nuomone teismas, ivertines visus nukentejusiosios asmenybe charakterizuojancius duomenis, jos amžiu, specialistu išvadas ir paaiškinimus teisiamajame posedyje, apeliantu ir nukentejusiosios parodymus, kitus faktinius padarytos veikos duomenis bei ivykio aplinkybes, padare teisinga ir išsamiai motyvuota išvada apie tai, kad netiketi nukentejusiosios parodymais nera pagrindo.

Laikytinas nepagristu apeliaciniu skundu teiginys apie tai, kad nukentejusiosios sutikima lytiniams santykiams patvirtina ir nepanaudojimas jos atžvilgiu jokios prievartos ar smurto, ka patvirtino nukentejusiajai atlikta teismo medicinine ekspertize. Kolegijos nuomone vien tai, kad ant nukentejusiosios kuno nebuvo užfiksuoti prievartos ir smurto pedsakai, dar nereiškia, kad jos atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Del teismu praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ punkte Nr. 6 yra nurodyta, kad lytinis santykiavimas panaudojant fizini smurta nukentejusiojo asmens pasipriešinimui iveikti yra ne tik veiksmai, kuriais pažeidžiamas kunas suduodant smugius, t.y. nukentejusiojo mušimas, bet ir ranku užlaužimas, nukentejusiojo užgulimas, jo prispaudimas ir pan.

Kaip jau mineta, nukentejusioji kaip tik ir patvirtino, kad jos pasipriešinima lytiniams santykiams apeliantai iveike užguldami ir savo kuno svoriu ja prispausdami, todel teismo išvada, kad minetu budu apeliantai ateme nukentejusiajai galimybe priešintis ir ja išprievartavo panaudodami fizini smurta, laikytina teisinga. Nors nuteistieji teigia, kad ivykio nakti D. G. nebuvo girta, prievarta alkoholiu jos nenugirde, nes gere pati savo noru tiek, kiek norejo, tuo paciu gincydami teismo išvada apie tai, kad samoningai nugirde nukentejusiaja ir tokiu budu atimdami galimybe aktyviai priešintis bei toliau pasinaudodami jos bejegiška bukle nuo alkoholinio apsvaigimo, taciau kolegijos nuomone, ši teismo išvada padaryta ivertinus visas ivykio aplinkybes, nuosprendyje išsamiai motyvuota ir pagrista. Pažymetina, kad apeliantai patys pripažista, jog nukentejusiaja vaišino degtine, nuo kurios jai buvo bloga ir ji ne karta veme. Minetos teismo išvados pagristuma patvirtina ir pacios nukentejusiosios parodymai apie tai, kad degtine ivykio vakara gere pirma karta ir tai dare del patirto spaudimo, primygtinio ikyraus siulymo ir reikalavimo išgerti iš nuteistuju puses. Pasak nukentejusiosios del išgerto alkoholio ji jautesi stipriai apsvaigusi, mieguista, todel nesugebejo aktyviau pasipriešinti prievartiniams lytiniams santykiams.

Ivertinus byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis ivykio vakara nukentejusioji vartojo alkoholinius gerimus kartu su nuteistaisiais, jos organizmo reakcija i išgerta alkoholio kieki ir butent paciu nuteistuju iniciatyva alkoholio vartojimui kolegijos nuomone kaip tik ir patvirtina nuosprendžio išvados pagristuma apie tai, kad D. G. ivykio vakara buvo nugirdyta del tiksliniu apeliantu veiksmu, siekiant atlikti su ja lytinius santykius, ka jie ir pasieke pasinaudodami jos alkoholiniu apsvaigimu, kas tiesiogiai itakojo jos gebejima pasipriešinti ir tuo paciu patvirtina jos bejegiškuma buvusioje situacijoje, tuo labiau ivertinus, kad ivykio metu jai buvo tik trylika metu.

Skundžiamame nuosprendyje teismas išanalizaves ir ivertines paciu nuteistuju, liudytoju N.P. ir B.P., I. P. parodymus, pagristai juos atmete, išsamiai motyvuodamas. Kolegijos nuomone toks nuteistuju, minetu liudytoju parodymu ivertinimas yra pagristas ir teisingas. Byloje esantys duomenys negincijamai patvirtina, kad nusikalstamos veikos metu nukentejusiajai buvo trylika metu, t.y. faktiškai ji buvo mažamete, todel ikiteisminiame tyrime apeliantu veika buvo kvalifikuota pagal BK 149 str. 4 d. Teismas, ivertines nuteistuju, nukentejusiosios parodymus bei kita bylos medžiaga, V. Z. ir A. D. veika perkvalifikavo i BK 149 str. 3 d., t.y. kaip padaryta nepilnametes atžvilgiu. Nors apeliantai kategoriškai nurodo mane, kad D. G. buvo sulaukusi pilnametystes, taciau šis ju teiginys paneigtas byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis. Kaip matyti iš nukentejusiosios parodymu, nuteistiesiems domintis jos amžiumi, jokiu konkreciu duomenu apie save jiems nesuteike, leisdama tai spresti jiems patiems. Kolegija mano, kad teismas padare teisinga ir pagrista išvada, jog pagal bylos aplinkybes, nukentejusiosios išvaizda, paciu apeliantu amžiu ir ju asmenines savybes, pastarieji turejo ir galejo suvokti, kad nukentejusioji dar nera pilnamete.

Kaip seka iš teisiamojo posedžio protokolo turinio, apeliantai, vertindami D. G. amžiu, nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, t.y. praejus daugiau kaip pusei metu po padarytos nusikalstamos veikos, nurode, kad pagal išvaizda ju nuomone nukentejusioji atrodo kaip 16-17 metu mergina. Ivertines visus byloje nustatytus faktinius duomenis, teismas motyvuotai atmete apeliantu parodymus apie aplinkybes, kuriomis buk tai nukentejusioji juos itikino esanti pilnamete, tuo paciu padarydamas teisinga išvada, kad nusikalstamos veikos metu jie galejo ir turejo suvokti, jog D. G. dar nebuvo pilnamete. Nurodytos aplinkybes patvirtina, kad V. Z. ir A. D. nusikalstama veika pagal BK 149 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.

Kolegijos nuomone, teismas, pripažindamas, jog apeliantai nesuvoke, kad ivykio metu D. G. buvo mažamete, todel ju nusikalstama veika iš BK 149 str. 4 d. perkvalifikavo i to paties BK straipsnio 3 dali, taciau nuosprendžio nustatomojoje dalyje vis tik nurode, kad V. Z. ir A. D. nusikalstama veika padare pasinaudodami nukentejusiosios bejegiška bukle del mažametystes, kas pagristai akcentuojama apeliaciniuose skunduose.

Kolegijos nuomone, ši mineta aplinkybe iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina, nes nustacius, kad apeliantams nesuvokus nukentejusiosios mažametystes, tuo paciu nera jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog jie nukentejusiaja išprievartavo pasinaudodami jos bejegiška bukle del mažametystes.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas nurode išsamius bausmes rušies ir jos dydžio paskyrimo motyvus, kas leidžia teigti, kad teismas teisingai vadovavosi bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais. Apeliantams paskirtos laisves atemimo bausmes mažesnes už vidurki bausmes, numatytos sankcijoje už tokia nusikalstama veika, todel laikyti jas per griežtomis, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 2 d. nuosprendi pakeisti: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybe apie tai, kad V. Z. ir A. D. padare nusikalstama veika pasinaudodami nukentejusiosios D. G. bejegiška bukle del mažametystes.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininke Laima GarnelieneTeisejai: Ruta MickevicieneJonas Algimantas Venckus