- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2887-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- D. C.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-18324-96/2014 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. C. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-127-131/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas ir nustatyti nepilnamečio sūnaus D. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės arba kol mokysis mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki vaikui sueis 24 metai, po 500 Lt periodinėmis išmokomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, sprendimu nutraukus šalių santuoką, sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ir iš jos buvo priteistas išlaikymas sūnui. Po santuokos nutraukimo ji išvyko gyventi į Italiją, kur gyvena su draugu F. F., jam priklausančiame erdviame name. Gyvendami kartu, jie susilaukė dukters. Ieškovės sūnus labai nori gyventi su motina. Jos turtinė padėtis yra gera, stabili, ji viskuo aprūpinta, dirba namų tvarkytoja, teigia, jog sugebės tinkamai pasirūpinti sūnumi. Atsakovas sudarė naują santuoką, jo sutuoktinė netinkamai auklėja vaiką, o atsakovas prie vaiko auklėjimo neprisideda. Vaikas gyvena su savo močiute (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.164 str., 3.170 str., 6.461 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas D. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisiant iš ieškovės J. B. bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad vaikas gyvena su juo ir jo sutuoktine. Jie tinkamai bei visapusiškai rūpinasi vaiku. Nuo 2008 metų ieškovė sūnų paliko gyventi su tėvu. D. C. nuo mažumės, t.y. vienų metukų auga tik su tėvu ir yra prie jo prisirišęs, tuo tarpu ieškovė nuo 2010 metų į Lietuvą atvyksta vieną ar du kartus per metus ir kartą ar du paskambina sūnui. Sūnus yra visiškai praradęs bet kokį emocinį, psichologinį ir socialinį ryšį su motina, todėl gyventi su ja nenori. Ieškovės teiginiai, kad sūnus nori gyventi su motina, jos draugu ir seserimi Italijoje, neatitinka tikrovės, nes vaikas nėra matęs nei motinos draugo, nei sesers. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera ir stabili, kadangi ji yra visiškai priklausoma nuo jos sugyventinio.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydamas, kad D. gyvena su tėvu D. C. ir jo sutuoktine Irena, kurie rūpinasi vaiko interesais. D. nori gyventi su tėčiu ir mama Irena, o ne su mama Jelena. Institucija prieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-11 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš J. B. atsakovo D. C. naudai 3300 Lt advokato pagalbai atmokėti; grąžinti J. B. iš valstybės biudžeto pajamų 144 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2010-01-21 sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šalių sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iš motinos priteistas išlaikymas sūnui. Bylos nagrinėjimo metu jis gyvena su tėvu D. C.. Vaiko tėvas gyvena Lietuvoje, o motina - Italijoje. Teimas pažymėjo, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados aišku, jog atsakovas su nepilnamečiu sūnumi D., sutuoktine I. C. ir savo tėvais N. ir O. C. gyvena 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su visais patogumais. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvui. Namuose tvarkinga, švaru, yra šeimai reikalingi buities prietaisai, namų apyvokos daiktai. VTAS pažymėjo, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su motina neatitinka vaiko interesų. Ieškovė gyvena Italijoje jos sugyventiniui F. F. priklausančiame name su 2011-08-01 jų gimusia dukra F. A.. Ieškovė dirba namų tvarkytoja pas savo sugyventinį. Ji pateikė prašymą dėl sūnaus registracijos į Nogaros pradinės mokyklos pirmą klasę. Ieškovės teigimu, ji ruošiasi ištekėti už savo sugyventinio, sūnus gyventų kartu su motina, jo seserimi bei sugyventiniu, jam priklausančiame name ir lankytų mokyklą. Jos sugyventinis sutinka, kad sūnus gyventų kartu. Liudytoja Ch. A. (ieškovės senelė) teigiamai apibūdino ieškovės sugyventinį ir ieškovės buities gyvenimo sąlygas Italijoje. Liudytoja J. V. (ieškovės giminaitė) parodė, kad bendrauja su ieškove internetu ir yra susidariusi teigiamą nuomonę apie ieškovės gyvenimo sąlygas Italijoje ir jos draugą. Teismas taip pat nustatė, jog šalių sūnus nuo vienerių metų amžiaus gyvena su tėvu. Vaiką nuolat prižiūrėjo atsakovas, nes ieškovė dar iki santuokos nutraukimo gyveno skyrium ir vaiko neprižiūrėjo. Vaiku rūpinosi ir rūpinasi atsakovas, jo tėvai bei atsakovo sutuoktinė. Atsakovas ir jo tėvai (seneliai) veda ir pasiima vaiką iš darželio, su juo žaidžia, rūpinasi jo sveikata. Vaikui yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Vaiko santykiai su tėvo sutuoktine ir seneliais yra geri. Teismas pažymėjo, jog D. lanko paruošiamąją grupę ir rudenį eis į mokyklą, todėl palikus vaiką su tėvu, jis gyventų jam įprastoje aplinkoje, su jam artimais žmonėmis ir lankytų mokyklą. Ieškovė gyvena ir dirba Italijoje, jokio turto neturi ir yra materialiai priklausoma nuo savo sugyventinio. Vaikas ieškovės sugyventinio nepažįsta. 2011-08-01 gimusios sesers nėra matęs, bendravęs, todėl nėra prie jos prisirišęs. Teismas konstatavo, jog, aplinkybė, kad vaikas turi Italijoje seserį, neturi jokios įtakos jo gyvenamosios vietos nustatymui, nes jis su seserimi nebuvo išskirtas ir tarp jų nėra emocinio ryšio. Po santuokos nutraukimo (ir iki jos nutraukimo) su motina vaikas bendravo retai, ji jo neaugino, neprižiūrėjo, jis nėra prie jos prisirišęs ir nenori nei gyventi su ja, nei pasisvečiuoti per atostogas. Teismas konstatavo, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaikas gyventų jam svetimoje aplinkoje su nepažįstamais jam žmonėmis bei lankytų mokyklą, kurioje mokymas vyktų italų kalba, kurios vaikas nesupranta ir nemoka. Šios aplinkybės traumuotų vaiką. Teismas, atsižvelgdamas į institucijos pateiktą išvadą ir vaiko norą, konstatavo, jog nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su motina, nes gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaiko interesų (CPK 83 str. 1 d. 12 p., 96 str. 6 d., 260 str., 270 str., 376 str., 538 str. 5 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė J. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama:
1) Panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-06-11 sprendimą, ir priimti naują sprendimą - nustatyti vaiko D. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su apeliante, priteisti iš atsakovo išlaikymą D. C. iki pilnametystės arba kol mokysis mokymo įstaigoje dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, negu jam sueis 24 metai, mokėti kiekvieną mėnesį 500 Lt dydžio periodinėmis išmokas;
2) Alternatyviai, jei teismas nepatenkintų pirmojo reikalavimo - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas paviršutiniškai ir nedetaliai išnagrinėjo šalių pateiktus duomenis, visiškai netaikė materialinių teisės normų kilusiam ginčui išspręsti bei neatsižvelgė į paties vaiko nuomonę, t.y. neindividualizavo jo interesų. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų relią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius, jų pobūdį, vaiko norus. Apeliantė teigia, jog teismas nevertino fakto, kad atsakovas yra smurtavęs prieš apeliantę, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, nenagrinėjo, kokia yra atsakovo finansinė padėtis. Ieškovė teigia, kad teismas neapklausė vaiko dėl noro gyventi su vienu iš tėvų, nors 7 metų vaikas gali ir privalo savarankiškai pareikšti savo nuomonę teisminio nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovui užklausius atsakovą apie padarytus administracinius pažeidimus bei smurtą prieš apeliantę, teisėja akivaizdžiai neleido atsakyti į šiuos klausimus. Minėtos aplinkybės suponuoja ir galimą teismo šališkumą atsakovo atžvilgiu, vertinant atsakovo veiksmus. Teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėse dalyse netaikė nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti posėdį ir išklausyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės argumentus, o ne vadovautis tik pateikta išvada. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turėjo bendradarbiauti su Italijoje veikiančiomis Vaiko teisių apsaugos institucijomis, kurios padėtų nustatyti, kokias gyvenimo sąlygas apeliantė gali suteikti sūnui šioje šalyje. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, todėl turi būti mažinamos (LR CK 3.174 str. 2 d., 3.177 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas D. C. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad argumentai dėl galimo atsakovo baustumo ir jo padarytų administracinių pažeidimų byloje yra visiškai nereikšmingi. Argumentas, kad atsakovas smurtavo prieš apeliantę, yra išsigalvotas, nes ji su atsakovu negyvena nuo vaiko gimimo. Atsakovas ir jo sutuoktinė dirba, o ieškovė gyvena su sugyventiniu jam priklausančiame name, kuris yra ir jos darbdavys. Jokio turto Italijoje neturi ir yra materialiai priklausoma nuo savo sutuoktinio, jos pajamos per mėnesį sudaro 126,72 eurų arba 437,54 Lt. Atsakovas pažymėjo, jog vaikas su mama bendrauja retai, yra labiau prisirišęs prie tėvo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Ieškovė turėjo galimybę pateikti teismui įrodymus, kokias gyvenimo sąlygas ji gali suteikti sūnui Italijoje, tačiau to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, priimant sprendimą, į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, tuo užtikrinant galimybę vaikui augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe.
Nagrinėjamu atveju D. C. yra gimęs 2007-06-21 ir savo norą gyventi su tėvu išreiškė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei (b.l. 44-46), todėl, įvertinus aplinkybę, kad nepilnametis vaikas yra mažametis ir nėra sukakęs 10 metų amžiaus, nėra tikslinga jį apklausti teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju yra pateikta išvada teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 42-43), kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su ieškove neatitinka vaiko interesų.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę, be to, pati J. B., 2009-05-11 sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 6-8), patvirtintą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimu, sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu. Tai reiškia, kad po tokio abiejų tėvų susitarimo, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama tik tuo atveju, jei pats vaikas pageidautų gyventi su motina ir vaiko gyvenimas su tėvu neatitiktų vaiko geriausių interesų.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netyrė ir nevertino ieškovės argumentų dėl smurto jos atžvilgiu, nes pati J. B., 2009-05-11 sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 6-8), patvirtintą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-21 sprendimu, sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, tuo išreikšdama valią, kad toks susitarimas atitinka sūnaus geriausius interesus.
Pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, nes šios kategorijos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, nes byla išnagrinėta teisingai.
Šiuo atveju pirmenybė teikiama nepilnamečio vaiko nuomonei, kurią jis išreiškė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei (b.l. 44-46), kaip atitinkančiai geriausius vaiko interesus. Situacija, kad ieškovė turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14), ir gyvena kartu su sugyventiniu, kuris yra jos darbdavys (b.l. 21-22) Italijoje (b.l. 9-10, 19-20), savaime nesudaro teisinio pagrindo pakeisti D. C. gyvenamąją vietą, nes šiuo atveju būtina užtikrinti galimybę vaikui augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti jo pasirinktoje aplinkoje, kuri jam yra priimtina ir atitinka geriausius vaiko interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad D., būdamas 6 metų amžiaus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai apklausos metu, nedalyvaujant tėvui ir jo žmonai, sugebėjo išreikšti savo nuomonę, nes pats vaikas gali įvertinti vaiko sampratos požiūriu jam saugią aplinką ir galimybę augti be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis tėvų lygiateisiškumo principu, nes prioritetas šiuo atveju teiktinas paties D. nuomonei, kuri atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Ta aplinkybė, kad ieškovė yra biologinė D. motina, nesuteikia ieškovei jokių teisinių privilegijų, nes berniuko ir jo motinos nenuolatinis bendravimo pobūdis nesudaro teisinio pagrindo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
Ta aplinkybė, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, atitinka ieškovės turtinę padėtį, nes ir ieškovė nepateikė duomenų, kad turi nuosavybės teise priklausantį būstą. Byloje nėra duomenų, kokias konkrečias pajamas per mėnesį, metus turi ieškovė užsienyje, kokiame būste numatoma apgyvendinti nepilnametį vaiką ir ar gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnamečiam vaikui,
Ta aplinkybė, kad nepilnametis vaikas Italijoje gali būti užregistruotas lankyti mokyklos 1 klasę (b.l. 11-12), savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kokiu būdu ieškovė numato integruoti nepilnametį vaiką, nemokantį italų kalbos, į jam nežinomą kalbinę aplinką.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atidėti teismo posėdį iš esmės, nes byloje buvo pateikta raštiška institucijos išvada (b.l. 42-43) ir gautas institucijos prašymas bylą nagrinėti iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 47), siekiant užtikrinti proceso operatyvumo principą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturėjo procesinės pareigos bendradarbiauti su Italijoje veikiančiomis Vaiko teisių apsaugos institucijomis dėl to, kokias gyvenimo sąlygas apeliantė gali suteikti sūnui šioje šalyje, nes pati ieškovė neįrodė, kad ji nuolat bendrauja su savo sūnumi ir yra nuolatinio pobūdžio santykiai ir bendravimas tarp jos sūnaus, dukters ir ieškovės sugyventinio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė materialinės teisės normų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes įstatymas draudžia dėl formalių priežasčių naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėse dalyse netaikė procesinės teisės normų, nes pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi LR CPK 83 str. 1 d. 12 p., 96 str. 6 d., 260 str., 270 str., 376 str., 538 str. 5 d. nuostatomis, kurias pritaikė tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmė nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nustatyti vaiko D. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir priteisti kiekvieną mėnesį 500 Lt dydžio periodinėmis išmokas iš atsakovo išlaikymą D. C.. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti (b.l. 35-36) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nemažina priteistų iš ieškovės 3300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, nes jos neviršija maksimalių dydžių: 300 Lt (apskaičiuota 2 val. x 150 Lt (0,15 x 1000 Lt=150 Lt) už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje; 3000 Lt (3 x 1000 Lt) už advokato pateiktą atsiliepimą į ieškinį (b.l. 31-33). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji įgijo pareigą atlyginti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 84, 85) apeliacinės instancijos teisme atsakovo naudai. Teisėjų kolegija nemažina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų dydžio atsakovo naudai, nes jos neviršija maksimalaus dydžio (1,5 x 1000 Lt) už advokato pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą (LR CK 1.5 str., 3.164 str., 3.174 str., 3.194 str.; CPK 3 str. 1 d., 7 str., 93 str., 98 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str., 376 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.2 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš J. B. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų D. C. naudai.