Utenos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas A. B. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, 2019-01-30 pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-07-01 atsakovas iš sūnaus T. B. pasiskolino 2 900 EUR, tuo pagrindu išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, skolą pasižadėjo grąžinti iki 2018-09-05. Liudytojo T. B. parodymais, jis tokią sumą tėvui paskolino, jo prašomas, nors tėvu nebelabai pasitikėjo. Atsakovui grynieji pinigai buvo reikalingi išvykti į užsienio valstybę ir ten įsidarbinti. Po pusės metų, nes tėvas vis dar nedirbo, jis suprato, kad skolos gera valia neatgaus, todėl suėjus terminui perleido reikalavimo teises ieškovei. Atsakovui ieškinys ir jo priedai buvo perduoti, apie teismo procesą žino.

Įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalis) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Tačiau vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai konstatuojamas jo išdavimo pagrindo negaliojimas, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Teismų praktikoje vekselio turėtojui nedraudžiama rinktis savo pažeistas teises ginti teismine tvarka, nors nepasibaigęs terminas pateikti vekselį vykdyti neteismine tvarka (padaryti vykdomąjį įrašą). Kaip minėta, vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Atsakovas neneigė savo prievolės, vekselio galiojimo neginčijo, liudytojas patvirtino, kad 2 900 EUR suma atsakovui buvo perduota.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido UAB „Legal Balance“.

Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo matyti, kad ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Byloje įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas atsiskaitė, teismo sprendimo priėmimo dienai nėra (CPK 176 – 179 straipsniai).

CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolos sumą paskolos davėjui sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis). Atsakovui nuosavybės teise buvo perduota paskolos suma, atsakovas ją gavo, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, paskolos sumos nei pradiniam kreditoriui T. B., nei ieškovei negrąžino (CK 6.873 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 2 900 EUR skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.101 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, taip pat ir už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 3.37, 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo veikoje yra visos sąlygos civilinei atsakomybei jo atžvilgiu taikyti (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Iš atsakovo, nes terminas grąžinti paskolos sumą pasibaigė 2018-09-05, ieškovei priteistina 11,48 EUR palūkanų (2 900 EUR skolos suma x 5 proc. metinių palūkanų x 28 vėlavimo dienos (iki ieškinio pareiškimo)).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 911,48 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-10-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo administravimo ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 30 EUR. Nurodė, kad perėmusi reikalavimo teises ieškovė tapo atsakovo kreditore CK 6.63 straipsnio ir 6.249 straipsnio prasme, ėmėsi aktyvių skolos administravimo ir ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų: užklausė registrus, siuntė registruotus pranešimus, bandė susisiekti su atsakovu ir susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo ir kt. Dėl šių veiksmų ieškovė turėjo išlaidų. Ieškovė mano, kad šiuo atveju pagal įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnis) turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos ir priteisiama 30 EUR skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų.

Pažymėtina, kad komercinės sutarties šalys privalo būti ūkio subjektai arba ūkio subjektai ir viešieji subjektai, jų sudaromos sutartys yra laikomos komercinėmis, jeigu įmonės viena kitai parduoda prekes ir teikia paslaugas už atlyginimą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nors ieškovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, tačiau jos negali būti taikomos nei tiesiogiai, nes vekselio davėjas ir vekselio turėtojas yra fiziniai asmenys, nei pagal įstatymo analogiją, nes yra panašius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 1.8 straipsnio 2 dalis).