Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei J. V., nedalyvaujant atsakovui M. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui M. J. dėl įpareigojimo nukelti ar nugriauti kioską, grąžinti laikinojo statinio numerį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2010 m. sausio 7 d. ieškovė su atsakovu sudarė Kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį Nr. 29-23-15 (K439-1) (b.l. 5-7), pagal kurios 1 punktą ieškovė suteikė teisę atsakovui naudoti 7,84 m² laikinąjį statinį Nr. K 439, esantį prie (duomenys neskelbtini) (laikinojo statinio naudojimo vieta buvo nurodyta suderintame vietos plane (schemoje) (b.l. 8-9)). Atsakovas sutarties 7.5 punktu įsipareigojo laikytis Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T-127 minėtos taisyklės išdėstytos nauja redakcija) bei kitų teisės aktų, nustatančių prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose miesto vietose reikalavimus, o 7.6 punktu įsipareigojo per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties galiojimo pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalinti iš paskirtos prekybos vietos laikinąjį statinį ir grąžinti Licencijų ir paslaugų skyriui laikinojo statinio numerį. Sutartis baigėsi 2012 m. gruodžio 21 d., tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, kiosko, pasibaigus sutarties galiojimui, nenukėlė (b.l. 15), laikinojo statinio numerio negrąžino, nors apie tai buvo papildomai informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštais: 2013 m. sausio 31 d. Nr. 70-2-295, 2013 m. vasario 4 d. Nr. 29-2-133, 2013 m. birželio 6 d. Nr. 29-2-584, 2013 m. liepos 24 d. Nr. R15-510 (b.l. 10-14). Atsakovui nenusikeliant laikinojo statinio yra pažeidžiami ne tik ieškovės, bet ir viešasis interesas, nes be jokio teisinio pagrindo yra užimama vieša vieta.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė J. V. pateiktą ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovas, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu kiosko nepašalino, laikinojo statinio numerio negrąžino.

A. M. dalyvavo 2014 m. sausio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje, buvo tinkamai informuotas apie 2014 m. vasario 13 d. parengiamąjį teismo posėdį (b.l. 38), tačiau jame, nenurodydamas jokios pateisinamos priežasties, nedalyvavo. Teismui 2014 m. vasario 13 d. baigus pasirengimo stadiją, byla iš esmės nenagrinėta siekiant suteikti atsakovui galimybę pateikti savo poziciją teismo posėdyje (b.l. 41-42). Pranešimas apie teismo posėdį ieškovui išsiųstas CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b.l. 44). Be to, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, jis laikomas tinkamai įteiktu ir dėl to, jog buvo išsiųstas tiek ieškinyje, tiek ir paties atsakovo teiktame atsiliepime nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tuo tarpu duomenų apie procesinių dokumentų įteikimo vietos ar būdo pasikeitimą atsakovas teismui nepateikė, tokiu būdu pažeisdamas CPK 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Nurodytų aplinkybių visuma, t.y. atsakovo nesidomėjimas bylos eiga, nulėmė pagrindus bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) paskirties statinių (kioskų, paviljonų) ar jų liekanų pašalinimo, pasibaigus statinių naudojimo ar kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje vietoje sutarties galiojimo terminui, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-185, 9 punktas bei Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 (2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-127 redakcija) 17 punktas numato, kad pasibaigus kiosko naudojimo viešoje vietoje sutarties, sudarytos kiosko savininko su Kauno miesto savivaldybe, galiojimo laikui, kiosko savininkas savo lėšomis privalo pašalinti kioską iš paskirtos prekybos vietos. Tokia pati nuostata buvo numatyta ir tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties 7.6. punkte.

Ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovas, 2012 m. gruodžio 21 d. suėjus sutarties terminui, kiosko iš paskirtos vietos nepašalino nurodydamas, jog, atsakovui siekiant pašalinti kliūtis sutarties pratęsimui ir ieškovei elgusis pasyviai, sutartis tapo neterminuota. Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip nepagrįsta dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip matyti iš sutarties preambulės, sutartis sudaryta Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių 8 punkto, kuris sutarties sudarymą sieja su leidimo prekiauti (teikti paslaugas) iš kioskų ir paviljonuose išdavimu, t.y. numatant tikslinę viešosios miesto vietos panaudojimo paskirtį. Išnykus kiosko naudojimo pagrindui, t.y., kaip patvirtino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, atsakovui neturint leidimo prekiauti, išnyko ir tolesnio viešos vietos užėmimo pagrindas. Antra, atsakovo nurodoma aplinkybė, jog, vadovaujantis sutarties 14 punktu, pasibaigus sutarties galiojimo laikui jis turi pirmumo teisę sudaryti sutartį dėl statinio naudojimo toje pačioje viešoje miesto vietoje, jeigu jis vykdė visus sutarties įsipareigojimus ir jeigu laikinojo statinio vieta nėra reikalinga visuomenės poreikiams, nelaikytina pagrindu tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tęsti visais atvejais. Atitinkama sąlyga tėra užtikrinamos sutartinių santykių šalies teisės trečiųjų asmenų atžvilgiu, jeigu kita sutarties šalis ketina tęsti analogiškus teisinius santykus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė ketina suteikti aptariamą viešąją vietą naudotis kitam asmeniui, kurio atžvilgiu pirmenybės teisę turėtų atsakovas. Ieškovei neketinant sukurti analogiškų teisinių santykių, kalbėti apie atsakovo turimą pirmenybės teisę nėra pagrindo. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog panašų teisinį santykį reglamentuojančiuose CK 6.482, 6.566 straipsniuose pirmenybės teisę turinčio asmens teisės pažeidimu įvardijamas ne sutarties nepratęsimo faktas, bet aplinkybė, jog per 1 metų laikotarpį sutartis sudaroma su kitu asmeniu. Tokiu atveju pirmenybės teisę turėjęs asmuo gali šią savo teisę apginti reikalaudamas perkelti jam kito asmens pagal naujai sudarytą sutartį įgytas teises arba atlyginti dėl pirmenybės teisės pažeidimo patirtus nuostolius. Trečia, dėl specifinio sutarties objekto nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir CK 6.481 straipsnyje, 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog panaudos sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turti ir panaudos davėjas tam neprieštarauja. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K3-211/2010, nors šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos sutarties pakeitimo į neterminuotą, tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė; tuo atveju, jei sutarties nuostatos ar priešingos šalies veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra priešingos šalies valia, sutarties modifikavimo į neterminuotą siekianti šalis, vykdydama savo pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į priešingą šalį ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje neaptarta jos pratęsimo galimybė, be to, vienareikšmiškai nurodyta, jog bet kokie sutarties pakeitimai galioja tik juos įforminus raštu (sutarties 8 punktas). Atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog jis iki sutartinio termino pabaigos ėmėsi aktyvių veiksmų, kad sutartiniai santykiai būtų tęsiami. Atsakovas, žinodamas apie tai, kad baigiasi sutarties galiojimo terminas ir, turėdamas tikslą įgyvendinti savo teisę sudaryti sutartį dėl statinio naudojimo toje pačioje viešoje miesto vietoje, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir pradėti reikalingą teisės aktų numatytą procedūrą iki sutarties galiojimo termino pabaigos. Reikšminga ir tai, jog, atsakovui kreipusis į ieškovę, buvo gautas vienareikšmiškas atsakymas, jog sutartiniai santykiai nebus tęsiami, atsakovui pakartotinai teikti reikalavimai atlaisvinti viešąją vietą, todėl lūkesčiui dėl tolesnio naudojimosi daiktu susiformuoti nebuvo pagrindo. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, į atsakovo prašymus ieškovė reagavo, ne kartą ragino nugriauti nelegaliai stovintį statinį. Tokie ieškovės veiksmai negali būti traktuojami kaip sutarties pratęsimas konkliudentiniais veiksmais ar neveikimu ir traktuotinas tik kaip aiškus nesutikimas dėl tolesnio kiosko naudojimo ginčo vietoje. Nurodytos aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstą atsakovo motyvą, kad sutartis yra tapusi neterminuota. Ketvirta, kadangi sutarties terminas yra pasibaigęs, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir vertinti sutartinius tokio veiksmo pagrindus. Penkta, net ir darant prielaidą, jog šalis siejantys santykiai yra analogiški panaudos teisiniams santykiams, o sutartis yra neterminuota, ieškinio reikalavimai negali būti pripažįstami atsakovo teisių pažeidimu, kadangi, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena šalis turi teisę nutraukti panaudos teisinius santykius, informavusi priešingą šalį prieš tris mėnesius. Nagrinėjamu atveju atsakovui jau daugiau kaip metus yra žinoma, jog ieškovė neketina tęsti su juo sutartinių santykių.

Pagal 2010 m. sausio 7 d. Kiosko naudojimo viešoje vietoje sutarties Nr. 29-23-15 (K 439-1) 7.6 punktą atsakovas privalo pašalinti iš paskirtos prekybos vietą laikinąjį statinį. Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 (2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-127 redakcija) 17 punkte taip pat numatyta, kad neįvykdžius reikalavimo pašalinti kioską, kiosko nukėlimą, išvežimą ir saugojimą organizuoja savivaldybės administracija, o patirtas išlaidas apmoka kiosko savininkas. Nebetekus teisės naudoti kioską pagal paskirtį, atsakovas privalo grąžinti ieškovei ir kiosko numerį.

Ieškinio reikalavimus patenkinus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Už teismui pateiktą ieškinį, kuriame įvardinti du neturtiniai reikalavimai, turėjo būti sumokėtas 288 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs prievolės pašalinti kioską pasibaigus sutarčiai, ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 288 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 4 d.). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimas- 5,64 Lt (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 284 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), arba jį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją, o jei šio įpareigojimo atsakovas M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti nugriauti ieškovei Kauno miesto savivaldybei, į.k. 111106319, laikinąjį statinį kioską, esantį prie (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Įpareigoti atsakovą M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei Kauno miesto savivaldybei, į.k. 111106319, grąžinti laikinojo statinio numerį K 439.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 5,64 Lt (penkių litų 64 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.