Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios A. R. privačios įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Atisa“ ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. R. privačios įmonės vienintelis savininkas ir vadovas. Ieškovei Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. G., ieškovės valdymo organai (administracijos vadovas) įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi atstatydintas bankroto administratorius V. G., bankroto administratore paskirta MB „Atisa“. Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta ieškovės kreditinių reikalavimų suma, nustatant, kad ji yra 10507,47 Eur.

Juridinis asmuo įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pažymėtina, kad nurodyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, savininkui nustatyta atsižvelgiant į tai, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės taikymas atsakovui, kaip įmonės vadovui, galimas nustačius jo atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. R. privati įmonė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė, jos vardu Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis turtas neįregistruotas, VĮ „Regitra“ bei Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis A. R. privačios įmonės vardu transporto priemonės neįregistruotos, įrodymų apie kitokį atsakovo turimą turtą, apie vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, apdraustuosius byloje nėra. A. R. privačios įmonės įsiskolinimas kreditoriams sudaro 10507,47 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas, atsižvelgęs į bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, privalėjo kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, nes atsižvelgęs į įmonės finansinius duomenis, turėjo įvertinti, jog bendrovė negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais.

Ieškovė prašomą priteisti 10507,47 Eur žalos atlyginimą apskaičiuoja remdamasi teismo patvirtinta bendra ieškovės kreditorinių reikalavimų suma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ieškovės kreditinių reikalavimų suma yra 10507,47 Eur, ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 10507,47 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo priteistina 315 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. R. 10507,47 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10507,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai A. R. privačiai įmonei.

Priteisti iš atsakovo A. R. 315 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.