- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2YT-729-435/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18423-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., R. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. L., R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė V. K. po savo sutuoktinio S. K. mirties priėmė palikimą faktiškai valdydama paveldimą turtą.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog 1973 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta V. K. ir S. K. santuoka. Santuokoje šalys įgijo turtą – ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). V. K. ir S. K. susilaukė dviejų vaikų – sūnaus R. K. (gimęs (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas) ir dukters J. L. (gimusi (duomenys neskelbtini), buvusi K.).
1.2. (duomenys neskelbtini) mirė S. K., jo sutuoktinė V. K. mirė (duomenys neskelbtini).
1.3. Po S. K. mirties aukščiau nurodytame name liko gyventi jo sutuoktinė V. K., ji naudojosi likusiais buities daiktais, priėmė nuotraukas, dokumentus. Į notarų biurą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjo žiniomis, V. K. neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl galimai nežinojo, kad po sutuoktinio mirties jai reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą.
1.4. Po V. K. mirties palikimą priėmė pareiškėjas, tačiau po S. K. mirties dėl paveldėjimo į notarų biurą niekas nėra kreipęsis, paveldėjimo byla nėra užvesta, todėl pareiškėjas negali paveldėti viso V. K. priklausiusio turto.
1.5. Pareiškėjas nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
II. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai
2. Suinteresuotas asmuo J. L. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog su reikalavimu sutinka. Patvirtino, kad V. K. po sutuoktinio S. K. mirties toliau gyveno tame pačiame name, mokėjo mokesčius ir faktiškai tą turtą valdė.
3. Suinteresuotas asmuo R. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jis informuotas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1973 m. lapkričio 30 d. S. K. ir V. D. (po santuokos sudarymo – K.) sudarė santuoką. Santuokoje jie susilaukė sūnaus R. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir dukters J. L. (gimusi (duomenys neskelbtini)). R. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. K. – pareiškėjo. S. K. vardu Nekilnojamojo turto registre turto nėra registruota. V. K. vardu 1974 m. sausio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu registruota ½ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei 1974 m. balandžio 15 d. leidimo vykdyti statybos darbus pagrindu – garažas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. K. mirė. Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė. V. K. po sutuoktinio mirties toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo įmokas už šio turto draudimą, mokėjo komunalinius mokesčius už elektrą, mokėjo žemės mokestį. Be kita ko, V. K. perėmė asmeninius sutuoktinio daiktus – nuotraukų albumus.
5. (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas R. K..
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius
7. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
8. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog po S. K. mirties jo sutuoktinė V. K. perėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinio mirties V. K. toliau gyveno jiems priklausiusiame name, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, mokėjo nekilnojamojo turto draudimo įmokas, mokėjo žemės mokestį, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjo močiutė nesikreipė, galimai nežinojo, jog tai būtina. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat tai, kad V. K. vaikai suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo močiutė V. K. po sutuoktinio S. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
9. Pažymėtina, jog 1964 m. CK taip pat buvo nustatyta, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, jam teikiama antrinė teisinė pagalba (2020 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-2160-6920), 10,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.