Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį- 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią vadovaujantis BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, kurią vadovaujantis 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 pirmus laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą 21,48 Eur, per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-07-31 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.- 45 parų arešto bausme, kurią vadovaujantis BK 64-1 str. sumažinus 1/3 paskirta 30 parų arešto bausmė; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2023 m. gruodžio 16 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia spyrė į galvą ant sofos sėdėjusiai L. J., po to kumščiais sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. J. padarė veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (tinimu, guzu kaktoje), poodinėmis kraujosruvomis - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat D. Ž. 2024 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį - motiną J. M., t.y. tyčia jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, taip nukentėjusiajai J. M. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat D. Ž. 2024 m. gegužės 17 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį - tėvą D. Ž., t.y. tyčia kumščiu bei kojų keliais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą ant sofos gulėjusiam nukentėjusiajam D. Ž., taip jam padarė muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kaktos dešinės pusės minkštuose audiniuose - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2023 m. gruodžio 16 d. įvykio

Dėl 2024 m. gegužės 8 d. įvykio

Iš tyrėjo A. G. 2024-05-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį pranešė pati nukentėjusioji J. M.. Grafose apie smurtą patyrusio asmens sužalojimus ir jų vietą, pažymėtas patinimas veido dešinėje. J. M. nustatytas 2,96 promilių neblaivumas. J. M. paaiškino, kad 2024-05-08 apie 20.00 val. būnant svečiuose pas sūnų D. Ž., kilus žodiniam konfliktui dėl pinigų alkoholiui, jis jai trenkė vieną kartą kumščiu, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtu įtariamas D. Ž. iki atvykstant pareigūnams buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, todėl nesulaikytas. (1 t., b.l. 155-157, 167-170).

Iš nukentėjusiosios J. M. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad 2024-05-08 apie 11.00 val. ji atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kur ten ir gyvena, pas savo sūnų D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo jį aplankyti, pasižiūrėti kaip jis gyvena. Sūnaus butas vieno kambario. Pas sūnų buvo dar keli asmenys, tačiau ji jų nepažįsta, jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus - alų. 2024-05-08 apie 20:00 val. jai sėdint kambaryje ant lovos kilo žodinis konfliktas tarp jos ir sūnaus dėl pinigų, kadangi sūnus D. Ž. priekaištavo, jog duotų pinigų alkoholiniams gėrimams, ji atsakė, kad ji pinigų neturi. Po šių žodžių sūnus D. Ž. vieną kartą jai trenkė kumščiu, nežino iš kurios rankos, bet sūnus yra kairiarankis, į dešinį skruostą, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po smūgio ji nugriuvo ant lovos, sąmonės praradusi nebuvo. Skausmą dešiniame skruoste jaučia ir dabar, patino dešinys skruostas. Po smūgio sūnus D. Ž. pradėjo jos atsiprašinėti ir pradėjo neadekvačiai kalbėti, tiksliai ką jis šnekėjo ji nepamena, bet ji labai išsigando ir išėjo iš buto, nusileido į bendrabučio trečią aukštą, kur ant laiptų paskambino bendruoju pagalbos telefonu, ten laiptinėje ir laukė policijos pareigūnų. Atvykus pareigūnams jie kartu bandė patekti į ketvirtame aukšte esantį sūnaus butą, tačiau buto durų niekas neatidarė, jos buvo užrakintos, iš buto sklindančių garsų nesigirdėjo. Sūnus nebe pirmą kartą kelia ranka prieš ją. Jos sūnui yra nustatyta silpnaprotystė, pastoviai vartoja vaistus. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b.l. 176-179). 2024-06-13 papildomos apklausos metu J. M. parodė, kad žino, jog sūnui iškeltos kelios baudžiamosios bylos, viena dėl kaimynės L. J. sumušimo, kita dėl smurto prieš ją ir dar viena dėl smurto prieš tėvą. Apie tai, kaip ji nukentėjo, ji pareigūnams davė parodymus, juos tvirtina. Dėl jai suduoto smūgio ji į jokius medikus nesikreipė, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, jokių sužalojimų nepatyrė (1 t., b.l 143-146).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini). <...> Įvykio vietoje reikšmingų daiktų galinčių padėti tyrimui nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b.l. 160-166).

Kaltinamasis D. Ž. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo mamos J. M. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieš ją ir tuo sukėlęs jai fizinį skausmą. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios J. M. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, taipogi – kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo savo mamai, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad D. Ž. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia kumščiu suduodant vieną smūgį į veidą, sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo mamą, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš artimąjį giminaitį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl 2024 m. gegužės 17 d. įvykio

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus vartojo prieš savo tėvą D. Ž. fizinį smurtą – atliko kaltinime nurodytus veiksmus, kuriais galėjo tėvui padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Kitą dieną po įvykio jis tėvo atsiprašė, šis jam atleido. Dėl savo tokių veiksmų jis gailisi. Jei jis būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį jis pripažįsta, su juo sutinka, žada atlyginti.

Iš tyrėjo T. D. 2024-05-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad smurtą patyręs asmuo - D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Grafose apie smurtą patyrusio asmens sužalojimus ir jų vietą, pažymėta žaizda veide. Nukentėjusiajam nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. Aplinka netvarkinga, išmėtyti rūbai. Smurtu įtariamas D. Ž. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs iki atvykstant pareigūnams, todėl jis nesulaikytas (1 t., b.l. 190-192).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini). <...> Tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (2 t., b.l. 1-8).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Ž. nustatyta muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva kaktos dešinės pusės minkštuose audiniuose, padaryta kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b.l. 18).

Kaltinamasis D. Ž. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis savo tėčio D. Ž. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieš jį ir tuo nežymiai sutrikdęs jo sveikatą. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. Ž. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, taipogi – kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl tyčinio nežymaus tėvo sveikatos sutrikdymo, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad D. Ž. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui – tyčia kumščiu bei kojų keliais suduodant ne mažiau kaip du smūgius D. Ž. į galvą, nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą, ką patvirtina ne tik paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, bet ir specialisto išvada, kuria netikėti teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo tėtį, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš artimąjį giminaitį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Civilinių ieškinių, bausmių skyrimo ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad visas tris inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

D. Ž. padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau buvo ne kartą teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu, 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, be to, jis eilę kartų baustas administracine tvarka (dauguma baudų nesumokėtos), yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam yra nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą 2024-08-10 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) – D. Ž. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b.l. 145).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam D. Ž. už visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skiriant sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jo trukmes už kiekvieną veiką atskirai nustatant artimas vidurkiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausiosios bausmės pridedant po švelnesnių bausmių dalį, kurios, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, smurtinių veiksmų intensyvumą, nukentėjusiųjų asmenybes, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytinos minimalios.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kaip minėta, D. Ž. šiuo nuosprendžiu inkriminuojamus nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau šio nuosprendžio priėmimo dienai 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtoji bausmė jau atlikta, todėl bausmės nebebendrintinos.

Nors kaltinamasis D. Ž. teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinimuose nurodytų įvykių aplinkybes, jo atliktų smurtinių veiksmų apimtį, ne tik kaltinamojo, bet ir visų nukentėjusiųjų neblaivumą įvykių metu, kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (pripažino savo kaltę, nukentėjusiųjų atsiprašė, reiškė gailestį, sutiko su civiliniais ieškiniais ir pasižadėjo juos atlyginti), nukentėjusiųjų J. M. ir D. Ž. atleidimą kaltinamajam, į kaltinamojo socialinius ryšius (gyvena su nukentėjusiuoju D. Ž., nedirba, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi noro ir ketina pradėti oficialiai dirbti), į kaltinamojo psichinę sveikatą, į neigiamą savo veiksmų vertinimą bei siekį keisti gyvenimo būdą, paties kaltinamojo posėdžio metu išsakytą pagalbos prašymą bei sutikimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, sprendžia, kad išvardytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo D. Ž. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vidurkiui lygiam laikotarpiui kartu su tam tikrais įpareigojimais.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje 96,52 eurų ir 124,17 eurų civilinius ieškinius turtinei žalai už nukentėjusiesiems atitinkamai L. J. ir D. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 116-123, 126-133). Byloje nustatytas minėtiems nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – D. Ž., gydymo paslaugos L. J. ir D. Ž. buvo suteiktos realiai, civilinių ieškinių reikalavimus pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, su civiliniais ieškiniais sutiko ir pats kaltinamasis. Taigi, nėra abejonių, kad už šią žalą atsakingas kaltinamasis. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie abiejų Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinių ieškinių pagrįstumą. Duomenų, patvirtinančių dalinį ar visišką šių civilinių ieškinių atlyginimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes abu Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisiant visą žalą – 220,69 (96,52+124,17=220,69) eurų.

Taipogi šioje byloje civilinį ieškinį 200 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti pareiškė nukentėjusioji L. J. (1 t., b.l. 110-113). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto smurto ji patyrė fizinę ir moralinę žalą, dėl matomų sumušimų nėjo tris savaites į darbą, patyrė nepatogumų. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji L. J. dėl kaltinamojo D. Ž. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus, jų pobūdį ir intensyvumą, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, pačios nukentėjusiosios elgesį įvykio metu, į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis oficialiai nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, į jo psichinę sveikatą, nevedęs ir vaikų neturi, paties kaltinamojo teigimu – jis neoficialiai dirba ir gauna apie 700 eurų per mėnesį). Įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 200 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra ne per didelė, protingo dydžio ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl L. J. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, minėtą sumą priteisiant minėtos nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos 24,27 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, kurios priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (veika L. J. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams.

D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (veika J. M. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

D. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (veika D. Ž. atžvilgiu) ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių ir D. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Ž. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 3, 5, 6 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos 96,52 eurų ir 124,17 eurų civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Ž. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 220,69 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 69 centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės L. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. Ž. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš kaltinamojo D. Ž. 24,27 Eur (dvidešimt keturis eurus 27 centus) proceso išlaidų (teismo procesiniams dokumentams įteikti) valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.