Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-458-906/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-10
Bylos Nr.
1-458-906/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45440-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Nukentėjusysis
S. B.
Kaltinamasis
E. E.
Advokatai
Marius Matiukas, Daiva Ivanauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-458-906/2017Proceso Nr. 1-01-1-45440-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.6.4.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms: Alinai Bružienei, Raimondai Karbauskienei, Kristinai Jablonskytei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nukentėjusiajam S. B., jos atstovei advokatei Daivai Ivanauskaitei,kaltinamajam E. E., jo gynėjui advokato padėjėjui Mariui Matiukui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis BUAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu esantis vaiko priežiūros atostogose, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. kaltinamas tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą S. B., t.y. 2016-09-24, apie 02.00 val., restorane – naktiniame klube „Piteris“, adresu Taikos pr. 39, Klaipėdos m., konflikto metu ranka vieną kartą smogė S. B. kumščiu į veidą, o šiam nuo smūgio pargriuvus, gulinčiam ant žemės, smogė kumščiais ne mažiau 4 kartus į veidą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas S. B. žaizdas kaktos dešinėje ir dešiniame antakyje, odos nubrozdinsimus kaktos dešinėje ir nosies nugarėlės kairėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosikaulio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. E. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės. Atsakydamas į teismo klausimus, parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. du kartus buvo išvykęs į Lenkiją, tačiau pripažįsta 2016-09-24 buvęs namuose su šeima. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, tik, kad tą mėnesį buvo Lenkijoje su D. B., bet teisiamojo posėdžio metu pripažino įvykio naktį buvęs su šeima. Turi mažą. Tą vakarą draugų nebuvo atėję, tik šeima. Vaikui tuo metu buvo tik 3-4 mėnesiai, tai nelabai galėjo turėti svečių. Nukentėjusiojo teigia nemušęs. Nepamenu, kodėl ankstų rytą skambino L. V.. Neatsimena, ar skambino. Kai yra mažas vaikas teigia dažnai naktį pasiimantis telefoną į rankas, galėjo netyčia paskambinti. Vaiko auginimo atostogų metu teigia kartais užeinantis į darbą pakalbėti su kolegomis, net nedirbo.

Nukentėjusysis S. B. parodė, kad 2016-09-24, vakare su žmona K. B. apie pirmą nakties atvyko į klubą „Piteris“. Buvo išgėrę kelias taures vyno. Užėjo į klubą. Klube buvo trys asmenys, rūbininkė, jos vyras ir kaltinamasis. Suprato, kad kaltinamasis dirbo apsaugos darbuotoju. Sužinojo, kad įėjimas kainuoja 5 eurai. Pamanė, kad brangu, juokais paklausė ar kas koncertuoja, ar čia koks restoranas. Rūbininkė (kaip vėliau sužinojo tai buvo klubo vedėja) įsižeidė dėl užduotų klausimų, pasakė jiems eiti lauk. Asmuo, kuris stovėjo prie rūbinės, ėmė stumti jo žmoną. Jis uždengė ranka ir pasakė, kad neliestų žmonos. Tas asmuo, be jokio perspėjimo, sudavė jam kumščiu į veidą, po ko jis nugriuvo, bandė stotis, gintis, kaltinamasis sumušė jį gulintį kumščiais į veidą, sudavė apie 4 smūgius. Po to pasipylė kraujas E. E. buvo apsirengęs tamsiai. Nepamena, ar buvo kažkokių skiriamųjų ženklų aprangoje. Žmona iškvietė policiją. Tyrimo metu sužinojo vieno apsauginio vardą T. L.. Socialiniame tinkle „Facebook“, tarp jo draugų nuotraukų pamatė asmenį, kuris jį sumušė. E. R. parodė jam vaizdo įrašą iš apsaugos kamerų ir sakė, kad turi atsiimti pareiškimą, nes pats neva kaltas, kad kažką grubiai pasakė. Iš vaizdo įrašo teigia matęs, kad vieną smūgį sudavė ir T. L.. Susitikimą su liudytoju suorganizavo D. G. pas kurį jis sportuoja. Jis buvo anksčiau matęs E. R. dirbant apsaugos darbuotoju kitame klube. Apie vaizdo įrašą jis sakė tyrėjais, tačiau policija nerado įrašo. Vaizdo įrašo ištraukoje jam nesimatė E. E., parodė tik ištrauką kur matyti T. L. smūgis. Smūgis buvo iš nugaros į šoną, pataikė į smilkinį, nosies nelietė, nuo jo smūgio nosis negalėjo lūžti. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo atvažiavęs pas jo žmoną į darbą, jis netiesiogiai pasakė, kad gali blogai baigtis, nes ji yra valstybės tarnautoja, gali sužinoti žurnalistai, ragino atsiimti pareiškimą. E. E. iki įvykio nebuvo nei matęs, nei su juo bendravęs, neturi pagrindo jo apkalbėti.

Reiškia civilinį ieškinį 6000 eurų neturtinei žalai ir 300 eurų turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro važiavimas į policiją, vaistai, konsultacijos pas gydytoją. Kentėjo fizinį skausmą, kai atstatė nosies kaulą. Turėjo dvi paras būti su tvarsčiais, negalėjo kvėpuoti pro nosį. Jautė skausmą apie mėnesį laiko, akys buvo užtinusios, negalėjo nei dirbti, nei pasirodyti žmonėms. Pergyveno, nes buvo smarkus galvos sumušimas, buvo galvos smegenų sukrėtimas. Kraujosruvos praėjo gal po mėnesio. Didžiausias skausmas buvo kai atstatė nosies kaulą. Atstatė antrą dieną po įvykio, pripažįsta, kad nosies pertvara buvo pakrypusi ir anksčiau, bet ne tiek. Buvo praskeltas antakis, reikėjo siūti, liko randas.

Liudytoja K. B., nukentėjusiojo sutuoktinė, parodė, kad 2016-09-24, apie 1-2 val. nakties su vyru nuvyko į naktinį klubą „Piteris“ ir jos akivaizdoje buvo sumuštas jos vyras. Atvykus į klubą prie rūbinės stovėjo kaltinamasis, moteris ir dar vienas vyras. Pamatė užrašą, kad įėjimas mokamas. Pokalbis pradžioje vyko juoko formoje, klausė kas koncertuoja. Kaltinamasis pasakė, kad savo klausimais ji jo netrukdo, nes jam moka už valandas. Suprato, kad jis darbuotojas. Nei kortelės, nei skiriamojo ženklo ant aprangos nebuvo. Kai ji pasakė abejojanti ar „Piteris“ yra restoranas, darbuotojai įsižeidė ir liepė eiti lauk. E. E. ranka ją stumtelėjo, vyras pasakė „Neliesk mano žmonos“ ir ją apkabino. Vyras nesimušė. Jam trenkė E. E. ranka į veidą. Po smūgio vyras nukrito. Vyras bandė stotis, vieną kartą jis buvo atsistojęs. Ji puolė tarp jų. E. E. nustūmė ją ranka. Vyrui trenkė, jis vėl krito. Nukritus buvo dar smūgių. Paskui vyras stojosi, tada vėl krito, ji bandė sutrukdyti, buvo nustumta. Tada kvietė policiją. Tikslios sekos nepamena dėl streso. Paskui atsirado kitas klubo darbuotojas, vėliau sužinojo, kad tai T. L.. Jo veiksmų nematė. Taip, prie rūbinės buvo vyresnis pražilęs vyras. Jis nesikišo, tik stebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu vyras gavo leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, sužinojo apsaugos darbuotojo T. L. pavardę, jai kilo mintis peržiūrėti jo draugus „Facebook“. Tarp draugų ji atpažino kaltinamąjį, buvo nurodytas tik kaltinamojo vardas. Pamačiusi jo veidą ir iš karto atpažino. Ji pasiūlė ir vyrui peržiūrėti T. L. anketą. Specialiai nerodė kaltinamojo nuotraukos, vyras pats jį atpažino iš nuotraukų socialiniame tinkle. E. E. nuotrauką parodė draugams T. V. ir V. V., kurie jį atpažino kaip „Piterio“ apsaugos darbuotoją, nes ji dažnai ten lankosi. Ikiteisminio tyrimo metu jai paskambino į darbą D. B. ir pasakė, kad nori aptarti įvykį, kuriame ji elgėsi neetiškai ir turėtų būti suinteresuota pasikalbėti. Išsigandusi padėjo ragelį. Vėliau pati perskambino susitarė susitikti pas ją darbe. Kalbėjome gal pusvalandį, suprato kaip spaudimą. D. B. pasakojo situacijas „girdėjote, kad vienas valstybės tarnautojas neteko darbo“. Jis negrasino, bet pajuto užlėptą įspėjimą. Jokio konkretaus reikalavimo jis nesuformulavo. Su jos vyru susisiekė draugas ir pasakė, kad nori atvežti vaizdo įrašą. Jis reikalavo, kad žmonos ten nebūtų. Ji nematė to įrašo.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji yra restorano „Piteris“ vedėja, šeimininkės L. V. mama. Kaltinamasis pas juos dirbo apsaugos darbuotoju, dabar yra tėvystės atostogose. Nukentėjusįjį matė tik tą vakarą. Įvykio vakarą ji dirbo. Pernai rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, apie antrą nakties jos vyras rūbininkas nuėjo į viršų, ji užėmė jo vietą. Užėjo nukentėjęs ir jo žmona, jautėsi, kad jie labai arogantiškai nusiteikę. Jiems įėjus buvo ji ir jaunuolis, kuris klausė jos kur yra bankomatas. Ji paprašė nukentėjusiojo ir jo žmonos nusirengti ir sumokėti už įėjimą. Moteris ėmė ją įžeidinėti, ji pasakė, kad nesirengs, nemokės. Pasakė, kad nesumokėję ir nenusirengę į restoraną neįeis. Vėl pasipylė įžeidinėjimai. Tada jaunuolis, kuris stovėjo šalia jos pasakė, kad eitų jie namo, nes yra agresyviai nusiteikę. Tada nukentėjusysis trenkė jaunuoliui ir prasidėjo muštynės. Nukentėjusiojo nosis buvo kraujuota. Paklausė jo, kodėl taip pasielgė, nukentėjusysis pasakė, kad kaltas ir pretenzijų neturi. Pasirodė policija, moteris grasino visus atleisti. Ją užstojusio jaunuolio vardo ar pavardės nežino, jam padavė servetėlę ir jis išėjo. Apsauginis T. L. buvo viršuje, klube. Prasidėjus konfliktui ji paspaudė apsaugos mygtuką ir jis nusileido. Teigia, kad vakare dirba tik vienas apsaugos darbuotojas. Kaltinamasis ateina į klubą, bet tą vakarą jo nebuvo. Kai atvyko policija nusileido ir jos vyras. Apsaugos kamerų įrašas saugomas apie tris paras. Priėjimą prie įrašo turi tik šeimininkė L. V.. Dukra bendrauja su kaltinamojo šeima. Kaltinamasis paskambina jai, kai dukra nepakelia ragelio, nes ji su dukra kartu gyvena. Nežino, kodėl E. E. jai skambino ryte, gal netyčia surinko mano numerį.

Liudytoja L. V., parodė, kad kaltinamasis pas ją dirbo. Nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio metu buvo atostogose Turkijoje, žino, kad įvyko konfliktas tarp moters ir vyro, paskui tyrėja ją apklausė. Įvykio metu jos nebuvo. Kartais naudojasi mamos telefonu, nes gyvena viename bute. Jei E. jai nepriskambina, tai skambina mamai. Nepamena ar kalbėjo su E. mamos telefonu. Įvykio naktį kaltinamasis jai neskambino. Jos telefonas buvo išjungtas, galbūt todėl jis paskambino mamai. Apie įvykį jai pasakė mama. Su E. iš karto apie įvykį nekalbėjo, kalbėjo vėliau kai grįžo iš tyrėjo. Vaizdo įrašo neturėjo galimybės peržiūrėti, nes jis saugomas tik 3-4 dienas, jei policija neduoda užklausos, tai jo nesaugo. Įrašyti gali tik ji, nes tik ji žino kodą. E. E. kartais ateidavo į darbą. Kokiu laiku ateidavo nepamena. Liudytoją Edmundą pažįsta. Jis dirbo apsaugos darbuotoju įmonėje, kurią samdė. Yra mačiusi D. B., asmeniškai nepažįsta, žino, kad jis yra E. E. draugas ar pažįstamas.

Liudytojas T. L., parodė, kad įvykis buvo pernai, vasaros gale ar rudenį, po 24.00 val., jis dirbo apsaugos darbuotoju klube „Piteris“. Įvykio metu buvo viršuje. Dirbo vienas. Prie įėjimo buvo rūbininkė L. V. mama. Jei yra būtinybė, tai jį pakviečia į apačią. Yra du mygtukai – vienas bare, kitas rūbinėj. Išgirdęs skambuti, nusileido į apačią ir pamatė ant žemės nuvirtusią rūbininkę, nukentėjusysis buvo atsistojęs į kovinę padėtį (atstatęs kumščius) prieš vaikinuką, klientą. Buvo dar moteris. Kaltinamojo tą vakarą klube nematė. Nusileido jau po įvykio. Muštynių jis nematė. Nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, nes jis buvo agresyvus. Kitas asmuo buvo kruvinas. Kiek matė nukentėjusysis nebuvo kruvinas, jis jam niekur nesudavė, tik iš nugaros paėmė už kaklo ir paguldė jį ant žemės. Nukentėjusysis atsistojo, moteris elgėsi agresyviai, todėl išvedė juos lauk. Per sumaištį nematė, kur išėjo tas kitas vaikinas. Tik savininkė turi prieigą prie vaizdo fiksavimo priemonių. Nėra buvę tokio atvejo, kad jam duotų prieigą. Nieko nežino apie vaizdo įrašo davimą. Pats jo nematė.

Liudytoja V. V., parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas. Ji žino, kad draugas buvo sumuštas naktiniame klube, jis pats pasisakė. Savaitę ar dvi prieš įvykį buvo „Piteryje“. E. E. buvo pirmame aukšte prie rūbinės, buvo apsirengęs kaip apsaugos darbuotojas. Jis padavinėjo rūbinėje rūbus. Nukentėjusysis jai parodė kaltinamojo nuotrauką kai aptarinėjo įvykį. Atpažino, jį kaip klubo „Piteris“ apsaugos darbuotoją. Teko matyti kaltinamąjį ir po minėtos datos atliekant apsaugos darbuotojo funkcijas, jis tikrino įeinant rankines, padavinėjo striukes. Teko matyti palaikant tvarką. Matė jį dirbantį 2-3 kartus.

Liudytojas D. G., parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis pas jį sportuoja. Apie sumušimą žino iš nukentėjusiojo pasakojimo. Pripažįsta suorganizavęs nukentėjusiojo ir E. R. susitikimą. E. R. paskambinęs telefonu prašė suorganizuoti susitikimą su S. B.. Susitiko jie trise. Jis išlipo iš automobilio ir leido jiems pasikalbėti. Apie ką kalbėjo nežino, nesikišo į jų reikalus. Jie norėjo pasikalbėti apie įvykį. E. R. sakė, kad nori aiškintis dėl įvykio, kodėl iškeltos bylos. Jis minėjo, kad buvo kalba su apsaugos darbuotojais, pavardžių neįvardijo. Nematė, ar buvo rodomas vaizdo įrašas. Susitikimas truko gal 10 minučių. Pa to jam niekas nieko neaiškino.

Liudytojas E. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį E. E., kartu mokėsi. Nukentėjusįjį žino tik iš matymo. E. E. vieną vakarą paskambino ir pasakė, kad parašytas pareiškimas, pasakė, kad nieko nežino, bet matė, kad jo kolega D. G. yra pas tą žmogų Facebook drauguose. S. B. pas D. G. sportuoja, jie draugai Facebook. Egidijus paprašė kontakto, norėjo susitikti su nukentėjusiuoju. Paskambino Dariui ir Glodeniui, paklausė, ar tas nukentėjusysis gali susitikti. Susitiko – jis, D. G. ir nukentėjusysis. E. E. nevažiavo, nes nežinojo, ar nukentėjusysis norės bendrauti. Susitikimo tikslas buvo paklausti kas nutiko. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo konfliktas, neva jį sumušė E. E.. Jie pasikalbėjo apie tai, kas buvo ir viskas. Nieko jam nerodė – nei nuotraukų, nei įrašų. Nukentėjusysis pats rodė nuotraukas kaip buvo sumuštas. Nukentėjusysis pasakė, kad pagalvos, pasitars su žmona ar susitikti su E. E.. Po dienos ar dviejų jis paskambino D. G. ir pasakė, kad susitikimo nebus. O šis paskambino jam.

Liudytojas D. B. parodė, kad yra kaltinamojo draugas, jį pažysta apie 10 metų. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2016 m. rugsėjo mėn. teigia buvo išvažiavę į komandiruotę kartu su E. E.. Jis padėjo - vairavo automobilį. Teigė galintis pateikti komandiruočių dokumentus su datomis. Pripažįsta buvęs susitikęs su nukentėjusiojo žmona, susitiko smalsumo vedamas. Jo niekas neprašė susitikti. Jam pačiam buvo įdomu. Pokalbis buvo apie tai, kas įvyko. Moteris jam pasakė, kad vyras klube susimušė, ji pyko ant visų. Ji sakė, kad atpažino kaltinamąjį. Pokalbio metu teigia niekam negarsinęs tik pateikė kaip pavyzdį vieną atvejį, kai valstybės tarnautojas nukentėjo, nes buvo išgėręs.

Papildomai apklaustas po pertraukos teisiamajame posėdyje, nurodė, kad pagal nuotraukas iš telefono nustatė, kad 2016-09-24 dieną jis buvo Lietuvoje, namuose su šeima. Lenkijoj su E. E. buvo keletą kartų prieš įvykį ir po.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 24 dirbo klube. Muštynių teigia nematęs. Buvo nuėjęs į viršų pavalgyti kai nusileido jau tas įvykis buvo įvykęs jau buvo policija. Tą vakarą E. E. jis nematė. Atsimena, kad buvo skambutis ar prieš muštynes, ar po muštynių, bet galvojo, kad dukra skambino. Paros meto neatsimena, atsiliepė, bet niekas nekalbėjo.

Liudytojas L. R. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK kriminalinės policijos tyrėju. Įvykio dieną patruliavo su R. Š., gavo iškvietimą per budėtoją, kad vyksta konfliktas prie „Piterio“. Nuvykus pamatė, kad nukentėjusiajam buvo kruvina galva, kartu buvo jo žmona, kuri kėlė triukšmą, šūkavo. Jo kolega įėjo į „Piterį“ aiškintis įvykio aplinkybių, kartu norėjo bėgti ir nukentėjusiojo žmona, jis jai neleidau eiti, nes matė, kad yra neblaivi, kad nekeltų konfliktų. Pasiliko su ja ir nukentėjusiuoju. Matė, kad nukentėjusysis visas yra kruvinas. Greitoji išvežė jį į ligoninę. Po kažkiek laiko, parėjo jo kolega. Jie paklausė nukentėjusiojo žmonos, ar nori rašyti pareiškimą dėl įvykio. Ji pageidavo, todėl kartu nuvažiavo į komisariatą ir parašysit pareiškimą. Taip viskas ir baigėsi. Kolega buvo patrulio vyresnysis. Ričardas galėjo spręsti, ar yra nusikaltimo požymių, ar reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Jie ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Įvykio vietoje vaizdo įrašo nepareikalavo. Įvykio vietoje buvo minėta, kad apsaugos darbuotojas sumušė. Ričardas išėjęs paminėjo, kad yra tokia situacija ir, kad sumušė apsauginis moterį ir vyrą. Ant moters sumušimo požymių nesimatė. Patruliuojant ne vieną ne kartą yra matęs porą kartų E. E. kaip restorano apsaugos darbuotoją. Tą dieną nematė E. E..

Liudytojas R. Š., parodė, kad įvykio dieną patruliavo, gavo iškvietimą, kad „Piteryje“ vyksta konfliktas. Nuvyko į įvykio vietą, ten jau buvo greitoji, joje buvo nukentėjęs asmuo. Užsirašė visus duomenis, asmuo buvo sumuštas, todėl išvežė jį greitoji. Pasiliko jo žmona. Nuvežė nukentėjusiojo žmoną į komisariatą, ji parašė pareiškimą. Bare buvo apsaugos darbuotojas, rūbų administratorė, dar buvo vienas senyvo amžiaus vyriškis. Bandė aiškintis kas sumušė nukentėjusįjį, bet jiems nepavyko. Po įvykio surašė tarnybinį pranešimą. Jie patruliuojantys pareigūnai ir nedirba tyrėjo darbo, neturi teisės paprašyti vaizdo medžiagos. Jų funkcija užtikrinti viešąją tvarką, surašyti tarnybinį pranešimą, nustatyti liudytojus. Liudytoja, nukentėjusiojo žmona, reiškė pretenzijas, kad jos vyras buvo sumuštas, bet ji nesakė, kad būtent šis apsaugos darbuotojas sumušė. Jie neprašė, kad leistų peržiūrėti vaizdo įrašų. Galvojo, kad įrašai gali būti pateikiami tik darbo dienomis. Nepavyko iki galo išsiaiškinti, kuris apsaugos darbuotojas sumušė. Nukentėjusysis nereiškė jokių pretenzijų, reiškė tik jo žmona. Kaltinamojo neatsimena, jo nematė tą vakarą.

Motyvuojamoji dalis

Asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Analogišką poziciją užima ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, taip pat ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-485/2017)

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamasis dėl nusikaltimo padarymo neprisipažino, neigia 2016-09-24 dirbęs ar lankęsis naktiniame klube „Piteris“, nes tuo metu jau buvo vaiko auginimo atostogose. Teigia tą vakarą buvęs namuose su šeima. Ikiteisminio tyrimo metu teigė tuo metu buvęs su draugu Lenkijoje. Teisiamojo posėdžio metu teigia buvęs Lenkijoje, tačiau ne įvykio dieną, ikiteisminio tyrimo metu galėjo klysti dėl datos. Kelionės datą pasitikslino iš draugo darytų nuotraukų. Jo žmona L. E., atsisakė duoti parodymus byloje, kurioje kaltinamas jos sutuoktinis. Kaltinimas yra grindžiamas tik nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais ir atpažinimo protokolais. Ir netiesioginiais liudytojų parodymais apie tai, kad matė E. E. dirbantį klube.

Teismų praktikoje yra nemažai atvejų kai kaltinamasis yra nuteisiamas vadovaujantis vien tik nukentėjusių asmenų parodymais, tačiau teismas turi įsitikinti tokių parodymų patikimumu. Byloje įtariamasis buvo nustatytas tik po to kai nukentėjusysis 2016-10-04 susipažino su ikiteisminio tyrimo byla, pasidarė jos kopijas, sužinojo byloje dalyvaujančių asmenų pavardes. Nuketėjusiojo sutuoktinė nurodė, kad sugalvojo paieškoti įtariamojo socialiniame tinkle „Facebook“ tarp apsaugos darbuotojo T. L. draugu nuotraukų ir ten rado E. E. nuotraukas. E. E. anketą socialiniame tinkle parodė sutuoktiniui S. B., kuris taip pat atpažino jį sumušusį asmenį. Ši savarankiško tyrimo ir atpažinimo procedūra negali būti laikoma neginčijamu kaltės įrodymu nes tiek nukentėjusysis ir jo sutuoktinė neabejotinai siekia rasti kaltą asmenį ir išsireikalauti žalos atlyginimą. Šis noras neabejotinai suteikia ir psichologinį poveikį bei galimą apsirikimą atpažįstant asmenį. Nuketėjusysis turėjo visus bylos duomenis, todėl įtariamojo asmens galimai buvo ieškota tik ribotame asmenų rate tarp baro darbuotojų. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prieš atliekant atpažinimo procedūrą asmuo turi būti apklaustas, tam, kad būtų galima įsitikinti atpažinimo procedūros patikimumu, įvertinti pagal kokius požymius atpažįsta. Atpažinimo procedūros patikimumui įvertinti teismas vadovaujasi tais parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu iki atpažinimo momento. E. E. pirmiausia atpažino K. B. iš socialinio tinklo nuotraukų, vertinant ar ji galėjo atpažinti ir pagal kokius bruožus atpažino, teismas analizuoja jos duotus parodymus apie asmenį. K. B. 2016-09-24 rašytame pareiškime nenurodė jokių kaltininko požymių, tik teigia, kad jos vyrą sumušė baro „Piteris“ apsaugos darbuotojas (t.1, b.l. 47). Apklausta liudytoju 2016-09-28 K. B. nurodė „apsaugos darbuotojo požymiai: vidutinio sudėjimo, apie 175 cm. ūgio, apie 30 metų amžiaus, šviesių trumpų plaukų“ (t. 1, b.l. 51-52). Iš byloje pateiktų E. E. nuotraukų iš socialinio tinklo (t.1 b.l. 37-44) matyti, kad jis yra tamsių trumpų plaukų. Teisiamojo proceso metu E. E. taip pat buvo tamsių trumpų plaukų. Šis neatitikimas verčia abejoti ar liudytoja galėjo atpažinti kaltininką iš nuotraukų. Abejonės dėl liudytojos parodymų kyla dar ir todėl, kad įvykio metu ji buvo neblaivi. Neblaivumo lygis nors ir nebuvo nustatytas, tačiau tą patvirtino įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, ir kiti liudytojai, to neginčijo ir pati K. B..

Vertinant paties nukentėjusiojo kaltininko atpažinimo patikimumą, nustatyta, kad nukentėjusysis pirmą kartą buvo apklaustas po įvykio praėjus 4 dienoms. 2016-09-29 apklausos metu jis parodė, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas, ką konkrečiai vilkėjo vyras jis negalėjo pasakyti, teigia į tai nekreipęs dėmesio (t.1, b.l. 25-26). Jei nukentėjusysis nekreipė dėmesio į aprangą tai kyla pagrįstų abejonių ar jis kreipė dėmesį ir į išvaizdą. Papildoma nukentėjusiojo apklausa atlikta 2016-12-27, tuomet nukentėjusysis išsamiau apibūdino jį sumušusį asmenį, tačiau ši apklausa atlikta jau po to, kai nukentėjusiajam soc. tinkle pamatė E. E. nuotraukas. 2016-09-24, 2.55 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje nukentėjusiojo S. B. paimtame kraujyje nustatytas 1,86 prom. etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus pirminės apklausos duomenis, nukentėjusiojo neblaivumą, jo psihologinę būseną po smurto pavartoto prieš jį, kyla pagrįstų abejonių ar nukentėjusysis įsidėmėjo jį sumušusį asmenį ir ar galėjo jį atpažinti.

Vertinant vėlesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodymus atpažinti asmenį ir jų patikimumą (t.2, b.l. 1-18), teismo vertinimu nukentėjusysis ir liudytoja atpažino asmenį jų pačių nustatyta iš socialinio tinklo nuotraukų apie kurį patys pranešė pareigūnams. Teismo vertinimu neobjektyvus ir netikslingas ikiteisminio tyrimo veiksmas - atpažinimas, po to kai nukentėjusysis ir liudytoja patys nurodė pareigūnams asmenį, parodė jo nuotraukas. O atliktų atpažinimų teismas nelaiko tinkamais, neginčijamais įrodymais.

Taip pat abejonių kelia ir tai, kad nei nukentėjusysis nei jo sutuoktinė pirminiuose parodymuose neminėjo, kad įvykio vietoje buvo antras apsaugos darbuotojas T. L..

Nukentėjusysis ir jo žmona nurodė, kad įvykį matė liudytojai L. V., V. V. ir T. L.. Tačiau šie asmenys neigia kaltinamojo dalyvavimą, neigia apskritai, kad jis būtų buvęs tą vakarą klube. Jei teismas nuspręstų vadovautis nukekėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais tokiu atveju tektų konstatuoti, kad šie asmenys davė melagingus parodymus ir pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu.

Pareigūnai atvykę į įvykio vietą nors ir nurodė, kad konfliktas buvo su apsaugos darbuotoju. Tačiau nenurodo su kokiu, nebuvo nustatyti jo duomenys. Pareigūnas L. R. pripažino tarnybinį pranešimą surašęs pagal kolegos pavyzdį, jis visą laiką buvo su nukentėjusiojo žmona ir įvykio vietoje nedalyvavo nustatinėjant jo aplinkybes.

Nukentėjusiojo nurodyta vaizdo medžiaga iš apsaugos kamerų, kurią jam rodė E. R. nerasta, be to tame įraše, kurį teigia matęs nukentėjusysis nesimatė kaltinamojo kaip jis pats teigia.

Vadovaujantis teismo ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis išteisintinas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BK 303 str. 5 d. 2 p.).

Civilinis ieškinys atmestinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297-298 str., 302 str., 303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

E. E., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis