- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1806-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10380-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Kreditorius
- S. G. B., A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. R. D., J. D., Silvijanai G
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojų S. G. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-04 nutarties pagal pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės (toliau – antstolė) pareiškimą, suinteresuotiems asmenims J. R. D. ir J. D. (toliau – skolininkai) ir Silvijanai G. B. bei A. B. (toliau – išieškotojai), dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolė 2016-08-05 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo, juo prašė paskirti baudą skolininkams išieškotojų naudai, neatleidžiant nuo pareigos visiškai įvykdyti teismo sprendimą. Antstolė nurodė, kad vykdo Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-162-588/2013, kuriuo skolininkai įpareigoti įvykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą (toliau – teismo sprendimas): įrengti atraminę sienelę; pašalinti žemės sklype augančius krūmus, medžius, nepažeisti nustatyto maksimalaus gyvatvorės aukščio; pašalinti nereikalingus ir nenaudojamus daiktus.Antstolė nurodė, kad sprendimas nėra įvykdytas, dėl to 2016-07-11 buvo surašytas sprendimo neįvykdymo aktas Nr. 5. Akte nurodyta, kad 2016-07-11 atvykus į vietą nustatyta, jog du šermukšniai nupjauti, bet kelmai nepašalinti, senoji kriaušė apgenėta, vynvyčiai neišnaikinti, jazminas nupjautas, bet kelmas nepašalintas, klevai išrauti, sedulų kelmai neišrauti. Antstolė nurodė, jog pareiškimo dėl baudos skyrimo skolininkams nagrinėjimas teisme užtruko apie metus laiko, todėl bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2017-07-31 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus vykdymo aktas Nr. 6 (toliau – aktas Nr. 6), jame konstatuota, kad 2017-07-21, vietoje patikrinus kaip vykdomas teismo sprendimas, šalių sutarimu buvo nustatyta, kad teismo sprendimas dėl augalų yra įvykdytas. Dėl atraminės sienelės išieškotojai pareikalavo skolininkus pateikti atraminės sienelės projektą, atitinkantį Statybos reglamento STR 1.01.07:2002(6.2.5) reikalavimas. Kadangi teismo sprendimo vykdymui yra reikalingos specialiosios žinios dėl atraminės sienutės įrengimo, mano, kad yra tikslinga sudaryti komisiją ar pasikviesti specialistus iš statybos inspekcijos, kurie turėdami specialiąsias žinias galėtų įvertinti ar atraminė sienelė atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar yra tinkamai įrengta.Antstolė nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad skolininkai sprendimą vykdo ilgą laiką, ir tik paskatinti antstolės patikrinimų bei surašomų aktų dėl sprendimo vykdymo, todėl prašo skolininkams skirti baudą.Išieškotojai pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame nurodė, kad skolininkai yra neįvykdę teismo sprendimo pagal antstolės surašytą sprendimo neįvykdymo aktą Nr. 5. Į bylą pateikė 2017-06-08 darytas fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad šermukšniai yra nupjauti, bet neperkelti; pašalinti ne visi sedulos kelmai, o kadangi nepašalinti, todėl atželia, vietoje šermukšnio yra pasodintas alyvos medelis, kurio nuotolis nuo sklypo ribos neatitinka Statybos reglamento (toliau – STR) reikalavimų; lazdynų šakos perauga į išieškotojų sodybos pusę. Taip pat išieškotojams nėra pateikta skolininkų įrengtos atraminės sienelės projektinė dokumentacija, atitinkanti STR 1.01.07:2002(6.2.5) reikalavimus, be to sienelė yra įtrūkusi ir griūva, mano, kad siekiant nustatyti ar atraminė sienelė atitinka STR reikalavimus yra būtina sudaryti specialistų komisiją. Nurodė, jog skolininkai teismo sprendimą vykdo tik tada, kai antstolė kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017-08-21 nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu išieškotojai bei antstolė patvirtino, kad dalį teismo sprendimo skolininkai yra įvykdę. Nurodė, jog šalys sutarė, kad teismo sprendimas dalyje dėl augalų yra įvykdytas tinkamai, tačiau netinkamai prižiūrimas lazdyno krūmas ir nėra laikomasi teisės aktų reikalavimų dėl alyvos nuotolio nuo sklypų ribos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu išieškotojai patvirtino, kad lazdyno krūmas yra sutvarkytas tinkamai, t. y. jo šakos surištos, neviršija nustatyto aukščio, tačiau, kaip nurodė išieškotojai, šio reikalavimo skolininkai laikosi tik žinodami apie vykstančius teismo posėdžius.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl teisės aktų reikalavimų laikymosi dėl alyvos nuotolio nuo sklypo ribos konstatavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdinių įstatymu (2007 m. birželio 28 d. Nr. X-1241) ir jame nurodyta želdinių klasifikacija, alyva priskirtina krūmams ir skolininkų sklype šis augalas yra pasodintas nepažeidžiant STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, nustatytos krūmų sodinimo tvarkos, t. y ne arčiau kaip 1 metras nuo sklypų ribų (STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 5.1. punktas), todėl skolininkai teismo sprendimą šioje dalyje yra įvykdę tinkamai.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolininkų pastatytos atraminės sienelės teisėtumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams, pažymėjo, kad teismo sprendime nurodyta, jog atraminė sienelė turi atitikti STR 1.01.07:2002 (6.2.5.) reikalavimus, tačiau nurodytas Statybos techninis reglamentas šiuo metu nebegalioja, nes 2017-01-01 įsigaliojo šį teisės aktą pakeitęs Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Teismas pažymėjo, kad pagal suinteresuotų asmenų sklypų aukščių skirtumą (60 centimetrų) atraminė sienelė yra priskiriama prie nesudėtingų statinių, todėl statybos leidimo tokiam statiniui privalomumas priklauso nuo jos aukščio ir vietovės. Nurodė, kad teismo sprendimu nustatyta, jog suinteresuotų asmenų sklypai yra priskiriami nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai ir yra apsaugos zonoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog antstolė neįvertino svarbių aplinkybių dėl skolininkų atraminės sienelės statybos leidimo pateikimo ir pasikeitusių teisės aktų, bei į tai, kad antstolė nėra užtikrinta dėl sprendimo įvykdymo/neįvykdymo fakto ir teismo posėdžio metu pripažinusi, jog tikslinga sudaryti komisiją, kuri, turėdama specialių žinių galės nuspręsti ar teismo sprendimas yra vykdomas tinkamai, konstatavo, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Išieškotojai (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ir vertino antstolės surašyto 2017-07-31 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus akto Nr. 6 duomenis. Apeliantai nurodė, jog šalių nuomonės dėl teismo sprendimo įvykdymo išsiskyrė, nes nesutarta, jog teismo sprendimas dėl augalų pašalinimo, įvykdytas tinkamai. Nurodė, jog ne pagal teismo sprendimą sutvarkytas lazdyno krūmas, o lazdyno šakos buvo surištos tik prieš teismo posėdį, kad nekristų į apeliantų sklypo dalį. Nurodė, jog tinkamai neperkeltas šermukšnis, paliktos šaknys, alyvos medis pasodintas ne pagal STR reikalavimus ir augalas pirmosios instancijos teismo įvertintas neteisingai, nurodant, jog tai yra krūmas. Todėl teismo sprendimas dėl augalų neįvykdytas. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sprendimo neįvykdymą dėl atraminės sienelės įrenginio (pastatymo). Apeliantai nurodė, jog skolininkai sienelę pastatė 2015 metų vasarą, vykdydami teismo sprendimą. Tačiau sienelė keliose vietose yra įtrūkusi, apirusi tose vietose, kurios susiliečia su apeliantų sklypo riba. Apeliantai mano, jog sienelės pažeidimai atsirado dėl to, kad ji buvo pastatyta ne pagal teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog paprašius pateikti atraminės sienelės projektą, atitinkantį statybos reglamento reikalavimus, skolininkai pateikė dokumentus, kurie nepasirašyti, nesuderinti nei su apeliantais, nei su atitinkamomis institucijomis, be to dalis medžiagos yra apeliantų, kurią jie buvo pateikę pirmosios instancijos teismui. Todėl teismo sprendimas dėl sienelės pastatymo nėra įvykdytas.Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nurodė, kad antstolė nustačiusi abejonių keliančias aplinkybes dėl sprendimo neįvykdymo turi galimybę pakartotinai kreiptis į teismą dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo, t. y. pirmosios instancijos teismas nurodė tęsti teisminius veiksmus, kurie jau vyksta ketverius metus, o ne imtis sankcijų skolininkams, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Apeliantai taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas jog išlaidas turi atlyginti antstolė.Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017-09-07 prašymus adresuotus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijos padalinio Palangos skyriui, bei atsakymą iš Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus. Be to apeliantai 2017-11-16 pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus. Priedus priimti atsisakytina, kadangi apeliantų pateikti dokumentai jau buvo pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, be to, apeliantų prašymas siųstas minėtai institucijai neturi esminės reikšmės skundo nagrinėjimui. Kartu su 2017-11-16 prašymu pateikti dokumentai, nors institucijos ir pateikti tik 2017-10-04, tačiau apeliantai juos galėjo gauti ir pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl juos taip pat atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta antstolio pareiga tais atvejais, kai per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą perduoti vykdymo vietos apylinkės teismui. Nurodytomis teisės normomis yra siekiama užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal nurodytą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, tai yra ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.Rašytinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-09 išduotu vykdomuoju raštu skolininkai įpareigoti: 1) pašalinti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo žemės sklypas), pažeidimus dėl žemės sklypo reljefo lygio peraukštėjimo, įrengiant atraminę sienelę jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dalyje pagal gretimybę turinčių žemės sklypų plano taškus 5 - 6, apimtyje 18,95m ir dalyje pagal gretimybę turinčių žemės sklypų plano taškus 6-7, apimtyje 31,09 m, atitinkančią reikalavimus, nustatytus STR 1.01.07:2002(6.2.5), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančius krūmus, perkeliant juos 1 metro atstumu ir medžius - atitinkamai 2 metrų bei 3 metrų atstumu nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovų žemės sklypas), kurio kadastrinis numeris Nr.2501/ 0027:138 ribos, per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tai yra perkeliant 1 metro atstumu nuo sklypo ribos dalyje pagal gretimybę turinčių žemės sklypų plano taškus-8—6, apimtyje 46,99 m: 37 vienetus Baltosios Sedulos krūmų, 7 vienetus jazminų krūmų, 5 vienetus alyvų krūmų, 1 vienetą vėgėlės krūmo, 1 vienetą agrastų krūmo, 1 vienetą gebenės krūmo, 2 vienetus lazdyno krūmų, 5 vienetus vynvyčių-vijoklių krūmų, 1 vienetą serbento krūmo; perkeliant 1 metro atstumu nuo sklypo ribos dalyje pagal gretimybę turinčių žemės sklypų plano taškus 6-5, apimtyje 18,95 m: 4 vienetus alyvų krūmų, 17 vienetų vynvyčių - vijoklių krūmų, 1 vienetą alyvų krūmą, 1 vienetą serbentų krūmą; perkeliant 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos dalyje pagal gretimybę turinčių žemės sklypų plano taškus 8-6, apimtyje 46,99 m: 5 vienetus klevų medžių, 1 vienetą šermukšnio medžio ir 1 vienetą kaukazinės slyvaitės medį, perkeliant 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos dalyje pagal gretimybę turinčių žemės sklypų plano taškus 6-5, apimtyje 18,95 m: 1 vienetą kriaušės medį, 1 vienetą riešutmedžio medį ir 3 vienetus šermukšnio medžių; 3) pašalinti atsakovų naudojamame žemės sklype laikomus prie ūkinio pastato, apkalto medžio drožlių plokšte, prie pat tvoros, nereikalingus, nenaudojamus, senus daiktus: čerpes, medinius statybose naudojamus suolus, vielos ritinius, raudonas naudotas plytas, naudotas grindinio plyteles, nukeliant visa tai nuo ieškovams nuosavybės teise žemės sklypo ribos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Antstolė 2016-07-11 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 5. Akte nurodyta, jog 2016-06-29 patikrinus teismo sprendimo vykdymą, nustatyta, kad jis nėra visiškai įvykdytas: nebuvo perkeltas graikiškas riešutmedis, kurį skolininkai įsipareigojo perkelti iki 2016-11-20; nepašalinti šermukšniai, serbentų krūmai, neišnaikinti vynvyčiai, jazminai, neišnaikinti sedulų kelmai ir atžėlę augalai, kuriuos skolininkai įsipareigojo pašalinti iki 2016-07-11. Akte antstolė nurodė, jog 2016-07-11 atvykus į atsakovų žemės sklypą nustatyta, kad nupjauti šermukšniai, bet nepašalinti kelmai, vynvyčiai neišnaikinti, sedulų atžėlę kelmai neišrauti. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti teismo sprendimo įvykdymo/neįvykdymo faktą, 2017-07-18 teismo posėdį atidėjo ir byloje dalyvaujantiems asmenims nustatė 14 dienų terminą pateikti į bylą duomenis dėl sprendimo įvykdymo/neįvykdymo. Nagrinėjant pareiškimą teisme į bylą buvo gautas antstolės R. Vizgaudienės 2017-07-31 (teismo posėdyje antstolė patikslino, kad padaryta klaida nurodant datą, nes turi būti 2017-07-21) surašytas sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus vykdymo aktas Nr. 6, kuriame nurodyta, kad 2017-07-21 19 val. tikrinant teismo sprendimo įvykdymą šalys sutarė, jog teismo sprendimas dalyje dėl augalų yra įvykdytas tinkamai, tačiau skolininkų 2015 metais įrengta atraminė sienelė yra nekokybiška, trupa, išieškotojai pareikalavo skolininkus pateikti atraminės sienelės įrengimo projektą, o skolininkai įsipareigojo ateityje atraminę sienelę prižiūrėti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimo teisme nagrinėjimo metu kilo ginčas, ar skolininkai tinkamai prižiūri lazdyno krūmą, augantį jų sklype, ir ar yra laikomasi teisės aktų reikalavimų dėl alyvos nuotolio nuo sklypų ribos, bei dėl skolininkų pastatytos atraminės sienelės teisėtumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek išieškotojai nurodė, jog pagal teismo sprendimą skolininkai teismo sprendimą dėl augalų perkėlimo įvykdė ir paliko teismui spręsti dėl alyvos, įvertinant, ar tai krūmas, ar tai medis. Teismo posėdžio metu išieškotojai pripažino, jog lazdynų krūmas bylos nagrinėjimo metu sutvarkytas – surištos šakos, apgenėtas. Vis dėlto, nors apeliantai teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo sprendimas dėl augalų perkėlimo ir panaikinimo įvykdytas, tačiau atskirajame skunde nurodė, jog tiek lazdyno, tiek alyvos pasodinimas skundžiamu laiku neatitinka STR reikalavimų, o šermukšnis neperkeltas, nes paliktos jo šaknys. Taigi, kaip matyti, apeliantai teismo posėdžio metu sutikdami, kad teismo sprendimas dėl augalų perkėlimo įvykdytas, vėl iš naujo kelia tuos pačius reikalavimus įvykdyti teismo sprendimą, nurodydami, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, arba įvykdytas netinkamai. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą dėl alyvos, nurodydamas, jog alyva yra krūmas ir skolininkų sklype šis augalas pasodintas nepažeidžiant STR 2.02.09:2005. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog alyva pasodinta vietoje šermukšnio. Vadinasi alyva buvo pasodinta po teismo sprendimo priėmimo, todėl negali būti sprendimo neįvykdymo klausimo sprendimo objektu. Priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas nesibaigtų, nes atsiradus naujiems augalams antstolė turėtų konstatuoti vis naujus faktus ir spręsti ar jų pasodinimas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir kvalifikavo alyvos, kaip augalo, rūšį bei konstatavo, jog dėl alyvos teismo sprendimas įvykdytas tinkamai. Turint omenyje, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, todėl manytina, kad ši teismo sprendimo dalis neturi esminės reikšmės priimtam galutiniam pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko apeliantų argumentus dėl lazdyno krūmo, bei jų teiginius, kad krūmas pasodintas nesilaikant STR reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo kontrolė negali trukti visą gyvenimą, nes aplinkybė, kad augalai auga, turi būti suprantama kaip natūrali ir visuotinai pripažintina. Todėl konkretaus teismo sprendimo vykdymo metu sprendžiant apie teismo sprendimo (ne)įvykdymą, kai atvykus antstolei ir dalyvaujant tiek skolininkams, tiek išieškotojams nustatoma, kad lazdyno krūmas yra sutvarkytas tinkamai, t. y. jo šakos surištos, augalas neviršija nustatyto aukščio, laikytina, kad konstatavimo momentu teismo sprendimas dėl lazdyno krūmo laikytinas įvykdytu. Šį faktą ir apeliantai, ir pareiškėja patvirtino 2017-08-29 teismo posėdžio metu, tai matyti ir iš byloje pateikto 2017-07-31 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo akto Nr. 6 turinio (3 tomas, b. l. 55). Apeliantai skunde nurodė, jog nesutinka, kad šermukšnis perkeltas tinkamai, nes liko jo šaknys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei teismo posėdžio metu, nei akte Nr. 6 apeliantai šio klausimo nekėlė. Priešingai, jie nurodė, kad sprendimas dėl augalų perkėlimo įvykdytas, juolab, kad atskirajame skunde nurodė, jog šermukšnis panaikintas.Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės – skolininkai sprendimo vykdymą prižiūrinčiai antstolei nėra pateikę atraminės sienelės statybos leidimo, pasikeitę teisės aktai – yra svarbios ir esminės sprendžiant sprendimo (ne)įvykdymo faktą, todėl jos turi būti tinkamai įvertintos. Be šių pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių tiek apeliantai, tiek pareiškėja nurodė, jog norint įvertinti ar atraminė sienelė pastatyta tinkamai, reikalingos specialios žinios ir specialistų konsultacijos. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, jog skolininkai teismo sprendimo dėl atraminės sienelės neįvykdė ar jį įvykdė netinkamai.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės pareiškimo skirti skolininkams baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidų apeliantams nepriteisė. CPK 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, jog „tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas“. Nagrinėjamu atveju pareiškimą pateikė antstolė, apeliantai turi tokį patį suinteresuotumą bylos baigtimi kaip ir antstolė, todėl atmetus antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, apeliantams patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-04 nutartį palikti nepakeistą.